Mokinių priklausomybė nuo narkotinių medžiagų plinta kaip epidemija (3)

Saulė Pinkevičienė
Reuters/ Scanpix nuotr.
Reuters/ Scanpix nuotr.
„Krei­piau­si į tris Sei­mo na­rius. Vie­nin­te­lis Vy­tau­tas Ba­kas su­re­a­ga­vo į ma­no laiš­ką. Klau­siau, ką ga­li­me pa­da­ry­ti, kad mū­sų vai­kai bū­tų sau­gūs bent mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se, kad ne­ga­lė­tų įsi­gy­ti ir ne­var­to­tų psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų? Kai grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba 150 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu ve­ža į Kau­ną ap­svai­gu­sį vai­ką ir me­di­kai klau­sia, ką jis pa­var­to­jo, o tė­vai ne­ga­li at­sa­ky­ti, kai tą vai­ką ke­lias va­lan­das gai­vi­na ir kai iš Aly­taus mo­kyk­lų ap­svai­gę pa­aug­liai iš­ve­ža­mi vie­nas po ki­to, man ky­la klau­si­mas – kas ne taip su mū­sų mies­tu?“ – svars­to ma­ma, dė­ju­si vi­sas pa­stan­gas, kad ras­tų pa­gal­bą duk­rai, ku­ri bu­vo pa­var­to­ju­si ne­aiš­kių psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gą. Ži­no­ma, tai – ne tik Aly­taus, bet ir vi­sos Lie­tu­vos pro­ble­ma. Vis gar­siau kal­ba­ma, kad ne­aiš­kios svai­gi­na­mo­sios me­džia­gos spar­čiai plin­ta ir yra pri­ei­na­mos pa­aug­liams, o ką var­to­ja, ne­ži­no nei jei pa­tys, nei tė­vai, nei me­di­kai. Apie tai kal­bė­ta Sei­mo na­rio V.Ba­ko ir Aly­taus Pu­ti­nų gim­na­zi­jos ben­druo­me­nės su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je „Sau­gi mo­kyk­la – sva­jo­nė ar re­a­ly­bė?“

Vos sulaukia pertraukos

„Jau try­li­kos me­tų pa­aug­liai pui­kiai ži­no nar­ko­ti­nių me­džia­gų įsi­gi­ji­mo ke­lius, mo­kyk­lo­se, anot va­do­vų, psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas var­to­ja dau­giau nei treč­da­lis mo­ki­nių.

In­ter­ne­tu pla­ti­na­ma jau­ni­mą klai­di­nan­ti in­for­ma­ci­ja apie psi­cho­ak­ty­vi­ą­sias me­džia­gas, at­si­ran­da vis dau­giau są­ly­gų jų įsi­gy­ti, pa­aug­liams yra su­dė­tin­ga pri­im­ti at­sa­kin­gus spren­di­mus dėl jų var­to­ji­mo. To­dėl la­bai svar­bu ap­sau­go­ti mo­ki­nius, pa­lai­ky­ti tei­gia­mą mo­ky­mo įstai­gos psi­cho­lo­gi­nį kli­ma­tą. Ma­ža to – mo­kyk­los sten­gia­si už­glais­ty­ti to­kio po­bū­džio įvy­kius ir tai ke­lia di­de­lį ne­ri­mą. Mo­kyk­los ap­lin­ka – sau­gi ap­lin­ka – ar tai jau tik sva­jo­nė, ką ga­li­me pa­da­ry­ti mes, sie­kiant su­kur­ti sau­gią mo­kyk­los ap­lin­ką?“ – svars­to Sei­mo na­rys V.Ba­kas.

Po­li­ti­ko ini­ci­juo­ta dis­ku­si­ja – ban­dy­mas su­kur­ti tam tik­rą veiks­mų pla­ną vie­nos mo­kyk­los pa­vyz­džiu, ku­ris ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mas ir ki­to­se švie­ti­mo įstai­go­se, sie­kiant ma­žin­ti pri­klau­so­my­bes. Po­li­ti­kas sa­ko, kad to­kio al­go­rit­mo lauk­tų vi­sos Lie­tu­vos švie­ti­mas, ta­čiau jį su­kur­ti – tik­ras iš­šū­kis.

„So­cia­li­ne dar­buo­to­ja mo­kyk­lo­je dir­bu 20 me­tų, ta­čiau šian­dien ne­be­ži­nau, ką da­ry­ti, ir jau­čiu be­jė­giš­ku­mą, nes pri­klau­so­my­bės plin­ta kaip epi­de­mi­ja“, – pri­si­pa­žįs­ta Pu­ti­nų gim­na­zi­jos so­cia­li­nė pe­da­go­gė Rim­tau­tė Mar­čiu­lio­nie­nė. Ci­ga­re­tes (įpras­tas ir elek­tro­ni­nes) rū­ko bei al­ko­ho­lį var­to­ja apie 30 proc. mo­ki­nių. Pri­klau­so­my­bė nuo ek­ra­no, so­cia­li­nių me­di­jų, por­nog­ra­fi­jos – taip pat jau mo­kyk­lų re­a­ly­bė. Glo­ba­lių ir lo­ka­lių iš­šū­kių daug – tai ir ko­vi­das, ka­ras, sky­ry­bos šei­mo­je, pėd­sa­kų pa­li­ko ir ka­ran­ti­no ri­bo­ji­mai. Jau­ni­mui ky­la ben­dra­vi­mo pro­ble­mų ir pa­gun­dų jas spręs­ti svai­gi­nan­tis.

So­cia­li­nė pe­da­go­gė pa­ste­bi: pa­aug­liai vos su­lau­kia per­trau­kos, kol ga­lės iš­ei­ti iš mo­kyk­los ir pa­rū­ky­ti, yra kla­sių, kur ne­var­to­jan­čių yra vos de­šim­ta­da­lis, – to­kia šian­dien mo­kyk­lų kas­die­ny­bė.

„Ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų. Su­per­prie­mo­nių tie­siog nė­ra“

„Kvie­čiu su­si­telk­ti vi­sus, tė­vus, žur­na­lis­tus, mo­ky­to­jus, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Ko­vo­ki­me už mū­sų vai­kus. Pa­ti nu­ė­jau kry­žiaus ke­lius, ieš­ko­da­ma pa­gal­bos sa­vo vai­kui. Ar ži­no­te, kad per sa­vait­ga­lį vie­no­je Aly­taus vais­ti­nė­je par­duo­da­ma ke­lias­de­šimt nar­ko­ti­kų tes­tų, nes yra bud­rių tė­vų? Jie ieš­ko pa­gal­bos, nors tai la­bai ne­leng­va. Ži­nau at­ve­jų, kai vai­kas yra už­ra­ki­na­mas na­muo­se, ki­ti tė­vai ve­žio­ja at­ža­las į mo­kyk­lą ir at­gal iki du­rų. Skel­bia­mi skai­čiai tik­rai nė­ra re­a­lūs, at­ve­jų daug, ta­čiau mo­kyk­los sten­gia­si už­glais­ty­ti var­to­ji­mo at­ve­jus“, – sa­ko tė­vų var­du dis­ku­si­jo­je kal­bė­ju­si ma­ma.

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­to at­sto­vė Auš­ra Žel­vie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad 20 proc. pa­aug­lių nu­ro­do ga­lin­tys leng­vai gau­ti psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, ku­rios daž­niau var­to­ja­mos ne klu­buo­se ar dis­ko­te­ko­se, kaip bu­vo įpras­ta ma­ny­ti, o drau­gų ra­te. Šio­mis me­džia­go­mis pre­kiau­ja­ma mo­kyk­lo­se ir tai da­ro pa­tys mo­ki­niai.

„Nė­ra su­per­prie­mo­nių ir ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų, kad ste­buk­lin­gas re­cep­tas iš­gy­dys vi­suo­me­nę nuo pri­klau­so­my­bių. Klau­si­mas tik toks: ku­ria kryp­ti­mi ei­ti? Gąs­di­ni­mo, pa­tal­pų pa­vir­šių te­sta­vi­mo, tik­ri­ni­mo su šu­ni­mis ar drau­giš­ku­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo? Aš siū­ly­čiau rink­tis ant­rą­jį“, – sa­ko A.Žel­vie­nė.

Ji taip pat ra­gi­no at­sar­giai in­ter­pre­tuo­ti pa­vir­šių tes­tų re­zul­ta­tus, kal­bant apie kon­kre­čias švie­ti­mo įstai­gas, ypač jei pa­skel­bia­mi tes­tų re­zul­ta­tai ži­niask­lai­dai kaip tam tik­ra sen­sa­ci­ja, ne­si­i­mant jo­kių to­les­nių veiks­mų. „Tai – ne­veiks­min­gos nar­ko­ti­kų pre­ven­ci­jos pa­vyz­dys. Veiks­min­ga pre­ven­ci­ja – il­ga­lai­kė, pa­grįs­ta moks­lo te­ori­ja, ne­pri­klau­so­ma nuo val­džių kai­tos, bet jai bū­ti­ni fi­nan­si­niai ir žmo­giš­kie­ji iš­tek­liai“, – aiš­ki­na A.Žel­vie­nė.

Pa­aug­liai pa­tys ne­ži­no, ką var­to­ja

„Jau­niau­sias ma­no pa­cien­tas – vos de­šim­ties. Pro­ble­ma ta, kad anks­čiau pli­tu­sios nar­ko­ti­nės me­džia­gos, jų po­vei­kis bu­vo bent jau aiš­kus, o šian­dien – jų su­dė­tis ne­ži­no­ma. Jos yra miš­rios, pa­var­to­ję pa­aug­liai at­si­du­ria re­a­ni­ma­ci­jo­je. Vai­kai nu­ro­do, kad ga­li psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų įsi­gy­ti per 20 mi­nu­čių, pli­ti­mas la­bai sun­kiai kon­tro­liuo­ja­mas, nes in­ter­ne­te yra spe­cia­lūs „cha­tai“, ku­riuo­se siū­lo­mos psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos, ga­li­ma su­tar­ti, kur jas pri­vež­ti. Šios me­džia­gos at­siun­čia­mos ir in­ter­ne­tu, ne tik pa­tys pa­aug­liai ne­la­bai ži­no, ką jie var­to­ja, bet ir spe­cia­lis­tams sun­ku tai nu­sta­ty­ti, nes me­džia­gos nau­jos“, – sa­ko Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tro (RPLC) Vai­kų ir jau­ni­mo re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gied­rė Mi­siū­nie­nė.

Kaip at­skir­ti, kad pa­aug­lys kaž­ką var­to­ja? G.Mi­siū­nie­nė sa­ko, kad el­ge­sio po­ky­čių tik­rai yra, ta­čiau juos leng­viau pa­ste­bė­ti, kai mo­ky­to­jai ge­rai pa­žįs­ta mo­ki­nį. Mi­si­ja be­veik ne­įma­no­ma, nes da­bar­ti­nė švie­ti­mo sis­te­ma iš­skai­dė mo­kyk­las į pro­gim­na­zi­jas ir gim­na­zi­jas, o tai reiš­kia, kad vie­no­je įstai­go­je vai­kai pra­lei­džia vos ket­ve­rius me­tus. Tė­vai ne­re­tai su­ži­no apie pro­ble­mą ta­da, kai at­ža­lai pri­rei­kia me­di­kų pa­gal­bos ir pa­aiš­kė­ja, kad jis var­to­ja jau pus­me­tį ar il­giau.

„Nar­ko­ti­kų tes­tai, ku­riais pre­kiau­ja­ma vais­ti­nė­se, yra skir­ti nu­sta­ty­ti 10 psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, tuo tar­pu da­bar jų re­gist­ruo­ja­ma apie 900, tai­gi jas nu­sta­ty­ti nė­ra leng­va net kri­mi­na­lis­tams ty­ri­mų cen­tre“, – po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jo Ma­riaus Draud­vi­los ma­ny­mu, la­bai svar­bus sėk­mės fak­to­rius yra mo­kyk­lų ben­dra­dar­bia­vi­mas su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais.

Tie­sa, švie­ti­mo įstai­gų po­zi­ci­ja pri­klau­so­my­bių klau­si­mu – ne­vie­na­reikš­miš­ka. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad mo­kyk­los bū­na „at­si­da­vu­sios“, „pa­si­da­vu­sios“ ir „be­si­prie­ši­nan­čios“. At­si­da­vu­sios įstai­gos at­vi­rai sig­na­li­zuo­ja apie tai, kad yra pro­ble­mų ir joms rei­kia pa­gal­bos, tuo tar­pu be­si­prie­ši­nan­čios – sle­pia mo­ki­nių var­to­ji­mo at­ve­jus ir bet ko­kia kai­na sie­kia iš­sau­go­ti re­pu­ta­ci­ją. Tai, pa­sak pa­rei­gū­nų, pa­ti pa­vo­jin­giau­sia po­zi­ci­ja, nes sle­pia­mos pro­ble­mos gi­lė­ja, var­to­ji­mo at­ve­jų dau­gė­ja.

Elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės tam­pa ypač ak­tu­a­lia ir vis di­des­ne pro­ble­ma, nes psi­chot­ro­pi­nę me­džia­gą – jų už­pil­dą – ne­leng­va iden­ti­fi­kuo­ti vi­zu­a­liai. Aly­taus ap­skri­ties VPK vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vir­gi­ni­jus Ja­ru­še­vi­čius sa­ko, kad šiais me­tais jau nu­sta­ty­tos 108 veik­los, su­si­ju­sios su nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­mu ir dis­po­na­vi­mu jais, kon­fis­kuo­ta de­šim­tys lit­rų skys­to ta­ba­ko (ar skys­ta che­mi­nė me­džia­ga yra psi­chot­ro­pi­nė, ga­li­ma pa­sa­ky­ti tik po eks­per­ti­zės), si­tu­a­ci­ją pa­rei­gū­nas va­di­na grės­min­ga.

Kaip tik tuo me­tu, kai Pu­ti­nų gim­na­zi­jo­je vy­ko dis­ku­si­ja apie tai, kaip su­stab­dy­ti kvai­ša­lų pli­ti­mą mo­kyk­lo­je, po­li­ci­ja iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą apie kra­tą 21-erių me­tų aly­tiš­kio na­muo­se. Pa­rei­gū­nai ap­ti­ko aro­ma­ti­zuo­to kon­cen­tra­to bei ki­tų che­mi­nių me­džia­gų elek­tro­ni­nėms ci­ga­re­tėms už­pil­dy­ti. Iš ap­tik­tų 10 lit­rų che­mi­nio skys­čio as­muo „rin­kai“ ga­lė­jo pa­ga­min­ti per 1000 do­zių.

Tėvams reikia grąžinti atsakomybę už jų vaikus

Po dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­sių spe­cia­lis­tų pra­ne­ši­mų jos da­ly­viai pa­kvies­ti į ant­rą­ją da­lį – vy­ko dar­bas gru­pė­se ir kon­kre­čių prie­mo­nių, ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad mo­kyk­lo­se su­ma­žė­tų psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų pli­ti­mas ir mo­ki­niai bū­tų sau­gūs, pla­no ren­gi­mas. Ja­me įvar­din­ta, kad rei­ka­lin­gas po­li­ci­jos pa­ruoš­tas al­go­rit­mas sau­gu­mo klau­si­mais, taip pat siū­lo­ma ini­ci­juo­ti ne­pil­na­me­čių ap­klau­sas apie už­im­tu­mą ir var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos prie­mo­nes. Pa­si­ges­ta ak­ty­ves­nio ar net­gi pri­va­lo­mo tė­vų švie­ti­mo pri­klau­so­my­bių klau­si­mais, siū­lo­ma di­din­ti jų at­sa­ko­my­bę, reng­ti po­zi­ty­vios tė­vys­tės mo­ky­mus. Iš Sei­mo ir Vy­riau­sy­bė ti­ki­ma­si tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo dėl di­des­nės tė­vų at­sa­ko­my­bės ir nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mo te­sta­vi­mo. Sa­vi­val­dy­bės už­duo­tis bū­tų veiks­mų ko­or­di­na­vi­mas ir ste­bė­se­na bei il­ga­lai­kio pla­no su­da­ry­mas, kaip mo­kyk­lo­se už­tik­rin­ti sau­gu­mą ir ma­žin­ti psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mą bei pli­ti­mą. Mo­kyk­los tu­rė­tų pa­reng­ti il­ga­lai­kes pro­gra­mas, pre­ven­ci­nes pro­gra­mas vyk­dy­ti jau­nes­nio am­žiaus moks­lei­viams, ge­rin­ti mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų san­ty­kius. La­bai prak­tiš­ka pa­siū­ly­ta prie­mo­nė sau­gu­mui už­tik­rin­ti – vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ros mo­kyk­lų tu­a­le­tų ben­dro­se pa­tal­po­se. Re­ziu­muo­jant dis­ku­si­ją pa­si­džiaug­ta, kad di­džiu­lį ne­ri­mą ke­lian­tis psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo mas­tas ne­bė­ra te­ma ta­bu bei siū­ly­ta su­telk­ti pa­stan­gas ir grą­žin­ti tė­vams at­sa­ko­my­bę už jų vai­kų el­ge­sį. Dis­ku­si­jos da­ly­viai taip pat vie­nin­gai iš­sa­kė nuo­mo­nę, kad nar­ko­ti­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo klau­si­mus da­bar svars­ty­ti tik­rai dar ne lai­kas, kaip ir kel­ti juos Sei­me.

  ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Tai ką da­ry­ti?

V.Bakas

Sei­mo na­rys Vy­tau­tas Ba­kas api­ben­dri­na dis­ku­si­jo­je iš­sa­ky­tas min­tis, ką tu­rė­tu­me da­ry­ti, kad mo­kyk­lo­se ma­žė­tų psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mas ir pli­ti­mas.

Ly­de­rys­tės tu­ri im­tis mo­kyk­lų va­do­vai.

Pir­ma­sis žings­nis – at­vi­ru­mas ir pri­pa­ži­ni­mas, daž­nu at­ve­ju tai truk­do pra­dė­ti, nes vy­rau­ja po­žiū­ris, kad, jei mo­kyk­la kal­ba at­vi­rai apie nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą, tai ji yra pro­ble­mi­nė. Iš tie­sų nar­ko­ti­kų pli­ti­mas ne­ap­len­kia nei vals­ty­bi­nių, nei pri­va­čių mo­kyk­lų.

Ant­ras žings­nis – mo­kyk­los ben­druo­me­nės (mo­ky­to­jų, tė­vų, mo­ki­nių) ben­dra­dar­bia­vi­mas, ku­riant fi­ziš­kai ir emo­ciš­kai sau­gią ap­lin­ką mo­kyk­lo­je. Klau­si­mas, su­si­jęs su vai­kų sau­gu­mu, tu­ri at­si­ras­ti kiek­vie­nos mo­kyk­los ta­ry­bos dar­bo­tvarkėje.

Vie­tos val­džia tu­ri pa­dė­ti mo­kyk­loms pa­reng­ti ir dieg­ti sau­gu­mo, pre­ven­ci­jos, pa­gal­bos vai­kams ir jų tė­vams prie­mo­nes. Į tai tu­rė­tų įsi­trauk­ti mies­tų me­rai, po­li­ci­ja, vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai, me­di­kai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, psi­cho­lo­gai. To­kioms ini­cia­ty­voms tu­ri bū­ti skir­ta fi­nan­si­nė, or­ga­ni­za­ci­nė pa­ra­ma,

Tre­čias žings­nis – pa­gal­ba su pri­klau­so­my­bė­mis su­si­dū­ru­siems vai­kams ir jų šei­moms, nes daž­nu at­ve­ju nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą, pa­sak eks­per­tų, ne­re­tai le­mia vai­kams ten­kan­tis psi­cho­lo­gi­nis krū­vis, kon­flik­tai, san­ty­kiai šei­mo­je ir mo­kyk­lo­je. Nar­ko­ti­kai pa­si­ren­ka­mi kaip bū­das at­si­pa­lai­duo­ti.

Ket­vir­tas žings­nis – vai­kų už­im­tu­mas. Už­kla­si­nė veik­la, bū­re­liai dau­ge­liui vai­kų ne­pri­ei­na­mi dėl kai­nos, o esa­mo krep­še­lio ne­pa­kan­ka. Tai pro­ble­ma, ku­rią tu­rė­tų spęs­ti Sei­mas kar­tu su Vy­riau­sy­be ir vie­tos sa­vi­val­da.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Kalniškės 21-am viršutiniame bute vos ne kasdien verda kažkokį marmalą, jungia kažkokius aparatus, kažką smulkina, trupina, paskui ilgai leidžia vandenį. Procesas ilgas, užtrunka iki vidurnakčio. Dažnai kviesdavau jiems policiją dėl triukšmo. Tai policija man uždėjo baudą 200 eurų. Ir sumokėjau, neisiu gi su policija teistis būdama sena ir ligota. Tai būtų savižudybė. Už esamą situaciją, už vaikų nuodinimą atsakinga tik korumpuota Alytaus policija.

Kiti straipsniai