Apleistas Pupasodžio parkas „Dainavos legenda”: nugriuvusios medžio skulptūros, sunykę gėlynai, beužželiantys takai (9)
Skulptūros – iš vietinių miškų ąžuolų
Miroslaviškis Jonas Juravičius puikiai prisimena, kaip Pupasodyje atsirado parkas „Dainavos legenda“ maždaug šešių hektarų plote. Tuomet jis buvo čia veikiančio kolūkio pirmininko pavaduotoju ir gavo pirmininko nurodymą Pupasodyje kurti minėtą parką pagal žymaus dzūko Vinco Krėvės-Mickevičiaus surinktų ir parašytų Dainavos šalies legendų motyvus.
Tiksliau – toks parkas tuomečių šios vietos kolūkių vadovų buvo sumanytas steigti kiek anksčiau, bet nepasisekė su vienu skulptoriumi – slapta iš Latvijos grįžusiu dabar jau a. a. Antanu Ambrulevičiumi.
„Jis augo Pupasodžio kaime, pokariu buvo išėjęs partizanauti. Mūšyje buvo sunkiai sužeistas, pateko į nelaisvę, buvo nuteistas 25 metams lagerio ir visam laikui jam uždrausta gyventi Lietuvoje. Kai kilo mintis Pupasodyje kurti parką pagal V.Krėvės-Mickevičiaus kūrybos motyvus, slaptai iš Latvijos atvykęs Ambrulevičius buvo apgyvendintas šiame kaime pas pusbrolį. Kolūkio iniciatyva šeimininko klojime įrengtos dirbtuvės. Jis sukūrė Merkinės ir Punios valdovų skulptūras, kompoziciją, skirtą padavimui „Gilšė“. Slaptumas Ambrulevičiui nepadėjo. Sužinojo tarybinis saugumas ir jam buvo duotas nurodymas per 24 valandas palikti Lietuvą“, – prisiminė J.Juravičius.
Pasak miroslaviškio, A.Ambrulevičiaus, kuris į Dzūkiją grįžo gyventi atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ir čia sukūrė ne vieną skulptūrą, jo skulptūros Pupasodžio parkui buvo pastatytos kitose dabartinės Miroslavo seniūnijos vietose.
Tad „Dainavos legendai“ teko ieškoti kito skulptoriaus ir viską daryti iš naujo.
Kaip sako J.Juravičius, tuo metu žymiausias Lietuvoje buvo medžio drožėjas, didelis Lietuvos patriotas, dabar jau irgi a. a. Ipolitas Užkurnys, tad jis ir padarė trylika skulptūrų parkui „Dainavos legenda“ iš vietinių miškų ąžuolų.
„Norėjosi, kad Pupasodis gražėtų“
J.Juravičiaus pasiteiravus, kodėl buvo kuriamas toks parkas Pupasodyje, jis pareiškė: „Norėjosi, kad Pupasodis gražėtų, kad parkas būtų žmonių lankomas. Ir iš tiesų jis buvo lankomas ne tik vietinių, čia dažnai atvykdavo fotografuotis jaunavedžiai – dabar vadinamoms fotosesijoms.“
Kad ąžuolinės skulptūros nestovėtų plyname lauke, buvo pasodintos kelios dešimtys dekoratyvinių krūmų ir medžių, įrengti gėlynai, tvenkiniai, užtvankos, tilteliai.
Kai beliko tik nedaug parko įrengimo darbų, pasak J.Juravičiaus, šio parko pagrindiniams rengėjams teko išklausyti ilgą paskaitą pas buvusios komunistų partijos veikėjus, nes buvo gautas neanoniminis skundas: „Paskaita buvo apie Krėvę, kaip tarybinės Lietuvos priešą, pabėgusį į Vakarus. Buvo priimtas griežtas nutarimas: nutraukti darbus arba parkas turi būti skirtas komunisto Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei. Dėl tuomečių Alytaus rajono vadovų tolerancijos parko darbai buvo baigti ir jis tapo Lietuvos gyventojų lankymo vieta.“
Praktiškai „Dainavos legenda“ buvo prižiūrima tik kolūkių gyvavimo laikais. Jiems sužlugus, parkas ėmė nykti: beveik nebebuvo šienaujamas, gėlynuose pradėjo vešėti piktžolės.
Kaip prisimena J.Juravičius, 2000-aisiais, kai jis tapo Miroslavo seniūnu, parkas jau buvo stipriai apleistas. Jis dar buvo ne vieną kartą suorganizavęs parko tvarkymą, tačiau tai buvo tik trumpalaikė priežiūra, nesustabdžiusi „Dainavos legendos“ nuo sunykimo.
Rodyklės prie kelių į parką – apgaulingos
Dabar, nors prie pagrindinių kelių yra rodyklės į šį parką, į jį atvykusieji gali pamatyti tik sutrešusias, pasvirusias ar nugriuvusias medines skulptūras, sunykusius gėlynus, beužželiančius takus.
Pirmiausia pasitinka Punios pilies valdovo Margirio ir Merkinės pilies kunigaikščio Šarūno ant žemės gulinčios skulptūros. Kniūpsčias ant žemės – ir V.Krėvės-Mickevičiaus padavimo „Raganius“ herojus Gugis.
J.Juravičiaus nuomone, parko atgaivinti neįmanoma, jį reikia likviduoti ir panaikinti prie kelių esančias apgaulingas rodykles į parką.
„Dainavos legenda“ – vis dar tarp lankytinų rajono vietų
Pupasodžio parko „Dainavos legenda“ istorijoje yra dar vienas įdomus faktas. Jis pagal 2017 metų balandžio viduryje priimtą Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą yra tarp lankytinų vietų rajone, Miroslavo seniūnijoje.
Šį sprendimą balandžio pradžioje keitė praėjusios kadencijos Alytaus rajono savivaldybės taryba, bet „Dainavos legenda“ išliko tarp lankytinų vietų rajone.
Kaip sakė rajono savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Andrė Zenevičienė, laikinai vykdanti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, situacija dėl Pupasodžio parko bus analizuojama ir priimtas sprendimas: „Susitiksime su vietiniais gyventojais, klausime jų nuomonės. Į lankytinų vietų sąrašą įtraukti objektai turėtų būti tvarkomi ir prižiūrimi.“
„Dainavos legendos“ užimamas maždaug šešių hektarų plotas yra valstybinės žemės sklypas, kurį nuo 2020 metų liepos pradžios rajono savivaldybė valdo patikėjimo teise.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Sunyko kolchozinis paveldas,…
Komentaras
Sunyko kolchozinis paveldas, kas čia keisto. Konservatiniai naikina viską kas lietuviška, tautiška nesvarbu kokio laikotarpio tai būtų. Neokomunistinis liberastinis režimas siekia nutautinimo labiau negu sovietmečiu...
Gerb,kraštiečiai,perziankime…
Komentaras
Gerb,kraštiečiai,perziankime per kai nekurių rajono didziųnų savimylą savo asmeniui ir neleiskime,kad toliau tą kas sukurta garbių vadovų,talentingų skulptorių imtų ir sunaikintų konservatoriškas buvusio rajono mero,,grozis.,,Tikime naujais vadovais ,kad jie bus dėmesingi aplinkai ir neleis sunykti meno kūriniams.
Pati esu kilimo iš šalia…
Komentaras
Pati esu kilimo iš šalia esančių Tolkūnų.Labai gaila,kad taip su parku atsitiko.O kodėl negalėjo siųsti žmones už soc.pasalpas kurie turi atidirbti.Manau nors du ar tris kart į metus būtų tvarkyta,raveta,šienauti ir taip nebūtų atsitikę.Turbut visi tik Miroslava tvarko.
Reikia šiame reikale…
Komentaras
Reikia šiame reikale prisiminti ir įvertinti tuometinių kolūkiečių, Miroslavo vidurinės mokyklos ir ypač Pupasodžio mokyklos mokinių ir pedagogų kolektyvus, jie bene daugiausia rūpesčių pakėlė.
Nuo 1976 metų Obelijos kolūkiui vadovavo knygas rašęs pirmininkas Pranas Sasnauskas, jam kultūra buvo svarbi, kaip ir patriotizmas. Jam vadovaujant net dirbtuvės buvo su vitražais.
1979 metais pagal aplinkos grožį Obelijos kolūkio valdos užėmė antrą vietą šalyje, o vėliau pelnė Gintaro prizą.
Gaila, kad vėlėsnis pirmininkas Jonas neišlaikė gerbiamo P.Sasnausko užduoto fono...
O jus norit kad tik…
Komentaras
O jus norit kad tik partizanams ir statytu paminklus lyg meras kitu darbu neturetu
Labai gaila,jei šiam parkui…
Komentaras
Labai gaila,jei šiam parkui bus leista išnykti,matosi,jog būta labai graži lankytina vieta,atsikėlę gyventi į Pupasodį dar lankėmės ir gėrėjomės nuostabiais vaizdais,o dabar tiesiog gaila žiūrėti,norėtųsi kad ši vieta taptų Pupasadžio pažiba.
Gaila kad taip yra. Alytuje…
Komentaras
Gaila kad taip yra. Alytuje Matučio parkas dar laikosi
ne tik Alytus bet ir…
Komentaras
ne tik Alytus bet ir Pupasodzio parkas jau keletas metu kai niekas netvarko ir nepriziuri niekam nera svarbu nes nera valdzios nei Alytuje nei rajone tik pazadu dalintojai ir darbu nulis
Rajone kas tautiško viskas…
Komentaras
Rajone kas tautiško viskas užmirsta.Per buvusio mero kadenciją nepastatytas ne vienas paminklas partizanams.Eiciunu kaime Butrimonių seniūnijoje dar po šiai dienai stovi paminklinis akmuo šlovinantis tarybinio kolūkio sukūrimo data.Buvo kalbėta su kaimo aktyvistais dėl akmens pašalinimo niekas piršto nepajudino.