Ap­leis­tas Pu­pa­so­džio par­kas „Dai­na­vos le­gen­da”: nu­griu­vu­sios me­džio skulp­tū­ros, su­ny­kę gė­ly­nai, be­už­že­lian­tys ta­kai

Skulp­tū­ros – iš vie­ti­nių miš­kų ąžuo­lų

Mi­ros­la­viš­kis Jo­nas Ju­ra­vi­čius pui­kiai pri­si­me­na, kaip Pu­pa­so­dy­je at­si­ra­do par­kas „Dai­na­vos le­gen­da“ maž­daug še­šių hek­ta­rų plo­te. Tuo­met jis bu­vo čia vei­kian­čio ko­lū­kio pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju ir ga­vo pir­mi­nin­ko nu­ro­dy­mą Pu­pa­so­dy­je kur­ti mi­nė­tą par­ką pa­gal žy­maus dzū­ko Vin­co Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus su­rink­tų ir pa­ra­šy­tų Dai­na­vos ša­lies le­gen­dų mo­ty­vus.

Tiks­liau – toks par­kas tuo­me­čių šios vie­tos ko­lū­kių va­do­vų bu­vo su­ma­ny­tas steig­ti kiek anks­čiau, bet ne­pa­si­se­kė su vie­nu skulp­to­riu­mi – slap­ta iš Lat­vi­jos grį­žu­siu da­bar jau a. a. An­ta­nu Amb­ru­le­vi­čiu­mi.

„Jis au­go Pu­pa­so­džio kai­me, po­ka­riu bu­vo iš­ėjęs par­ti­za­nau­ti. Mū­šy­je bu­vo sun­kiai su­žeis­tas, pa­te­ko į ne­lais­vę, bu­vo nu­teis­tas 25 me­tams la­ge­rio ir vi­sam lai­kui jam už­draus­ta gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Kai ki­lo min­tis Pu­pa­so­dy­je kur­ti par­ką pa­gal V.Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus kū­ry­bos mo­ty­vus, slap­tai iš Lat­vi­jos at­vy­kęs Amb­ru­le­vi­čius bu­vo ap­gy­ven­din­tas šia­me kai­me pas pus­bro­lį. Ko­lū­kio ini­cia­ty­va šei­mi­nin­ko klo­ji­me įreng­tos dirb­tu­vės. Jis su­kū­rė Mer­ki­nės ir Pu­nios val­do­vų skulp­tū­ras, kom­po­zi­ci­ją, skir­tą pa­da­vi­mui „Gil­šė“. Slap­tu­mas Amb­ru­le­vi­čiui ne­pa­dė­jo. Su­ži­no­jo ta­ry­bi­nis sau­gu­mas ir jam bu­vo duo­tas nu­ro­dy­mas per 24 va­lan­das pa­lik­ti Lie­tu­vą“, – pri­si­mi­nė J.Ju­ra­vi­čius.

Pa­sak mi­ros­la­viš­kio, A.Amb­ru­le­vi­čiaus, ku­ris į Dzū­ki­ją grį­žo gy­ven­ti at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę Lie­tu­vo­je ir čia su­kū­rė ne vie­ną skulp­tū­rą, jo skulp­tū­ros Pu­pa­so­džio par­kui bu­vo pa­sta­ty­tos ki­to­se da­bar­ti­nės Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jos vie­to­se.

Tad „Dai­na­vos le­gen­dai“ te­ko ieš­ko­ti ki­to skulp­to­riaus ir vis­ką da­ry­ti iš nau­jo.

Kaip sa­ko J.Ju­ra­vi­čius, tuo me­tu žy­miau­sias Lie­tu­vo­je bu­vo me­džio dro­žė­jas, di­de­lis Lie­tu­vos pat­rio­tas, da­bar jau ir­gi a. a. Ipo­li­tas Už­kur­nys, tad jis ir pa­da­rė try­li­ka skulp­tū­rų par­kui „Dai­na­vos le­gen­da“ iš vie­ti­nių miš­kų ąžuo­lų.

„No­rė­jo­si, kad Pu­pa­so­dis gra­žė­tų“

J.Ju­ra­vi­čiaus pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl bu­vo ku­ria­mas toks par­kas Pu­pa­so­dy­je, jis pa­reiš­kė: „No­rė­jo­si, kad Pu­pa­so­dis gra­žė­tų, kad par­kas bū­tų žmo­nių lan­ko­mas. Ir iš tie­sų jis bu­vo lan­ko­mas ne tik vie­ti­nių, čia daž­nai at­vyk­da­vo fo­to­gra­fuo­tis jau­na­ve­džiai – da­bar va­di­na­moms fo­to­se­si­joms.“

Kad ąžuo­li­nės skulp­tū­ros ne­sto­vė­tų ply­na­me lau­ke, bu­vo pa­so­din­tos ke­lios de­šim­tys de­ko­ra­ty­vi­nių krū­mų ir me­džių, įreng­ti gė­ly­nai, tven­ki­niai, už­tvan­kos, til­te­liai.

Kai be­li­ko tik ne­daug par­ko įren­gi­mo dar­bų, pa­sak J.Ju­ra­vi­čiaus, šio par­ko pa­grin­di­niams ren­gė­jams te­ko iš­klau­sy­ti il­gą pa­skai­tą pas bu­vu­sios ko­mu­nis­tų par­ti­jos vei­kė­jus, nes bu­vo gau­tas ne­ano­ni­mi­nis skun­das: „Pa­skai­ta bu­vo apie Krė­vę, kaip ta­ry­bi­nės Lie­tu­vos prie­šą, pa­bė­gu­sį į Va­ka­rus. Bu­vo pri­im­tas griež­tas nu­ta­ri­mas: nu­trauk­ti dar­bus ar­ba par­kas tu­ri bū­ti skir­tas ko­mu­nis­to Vin­co Mic­ke­vi­čiaus-Kap­su­ko gar­bei. Dėl tuo­me­čių Aly­taus ra­jo­no va­do­vų to­le­ran­ci­jos par­ko dar­bai bu­vo baig­ti ir jis ta­po Lie­tu­vos gy­ven­to­jų lan­ky­mo vie­ta.“

Prak­tiš­kai „Dai­na­vos le­gen­da“ bu­vo pri­žiū­ri­ma tik ko­lū­kių gy­va­vi­mo lai­kais. Jiems suž­lu­gus, par­kas ėmė nyk­ti: be­veik ne­be­bu­vo šie­nau­ja­mas, gė­ly­nuo­se pra­dė­jo ve­šė­ti pik­tžo­lės.

Kaip pri­si­me­na J.Ju­ra­vi­čius, 2000-ai­siais, kai jis ta­po Mi­ros­la­vo se­niū­nu, par­kas jau bu­vo stip­riai ap­leis­tas. Jis dar bu­vo ne vie­ną kar­tą suor­ga­ni­za­vęs par­ko tvar­ky­mą, ta­čiau tai bu­vo tik trum­pa­lai­kė prie­žiū­ra, ne­su­stab­džiu­si „Dai­na­vos le­gen­dos“ nuo su­ny­ki­mo.

Ro­dyk­lės prie ke­lių į par­ką – ap­gau­lin­gos

Da­bar, nors prie pa­grin­di­nių ke­lių yra ro­dyk­lės į šį par­ką, į jį at­vy­ku­sie­ji ga­li pa­ma­ty­ti tik su­tre­šu­sias, pa­svi­ru­sias ar nu­griu­vu­sias me­di­nes skulp­tū­ras, su­ny­ku­sius gė­ly­nus, be­už­že­lian­čius ta­kus.

Pir­miau­sia pa­si­tin­ka Pu­nios pi­lies val­do­vo Mar­gi­rio ir Mer­ki­nės pi­lies ku­ni­gaikš­čio Ša­rū­no ant že­mės gu­lin­čios skulp­tū­ros. Kniūps­čias ant že­mės – ir V.Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus pa­da­vi­mo „Ra­ga­nius“ he­ro­jus Gu­gis.

J.Ju­ra­vi­čiaus nuo­mo­ne, par­ko at­gai­vin­ti ne­įma­no­ma, jį rei­kia lik­vi­duo­ti ir pa­nai­kin­ti prie ke­lių esan­čias ap­gau­lin­gas ro­dyk­les į par­ką.

„Dai­na­vos le­gen­da“ – vis dar tarp lan­ky­ti­nų ra­jo­no vie­tų

Pu­pa­so­džio par­ko „Dai­na­vos le­gen­da“ is­to­ri­jo­je yra dar vie­nas įdo­mus fak­tas. Jis pa­gal 2017 me­tų ba­lan­džio vi­du­ry­je pri­im­tą Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mą yra tarp lan­ky­ti­nų vie­tų ra­jo­ne, Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je.

Šį spren­di­mą ba­lan­džio pra­džio­je kei­tė pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, bet „Dai­na­vos le­gen­da“ iš­li­ko tarp lan­ky­ti­nų vie­tų ra­jo­ne.

Kaip sa­kė ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Fi­nan­sų ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus ve­dė­ja An­drė Ze­ne­vi­čie­nė, lai­ki­nai vyk­dan­ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus funk­ci­jas, si­tu­a­ci­ja dėl Pu­pa­so­džio par­ko bus ana­li­zuo­ja­ma ir pri­im­tas spren­di­mas: „Su­si­tik­si­me su vie­ti­niais gy­ven­to­jais, klau­si­me jų nuo­mo­nės. Į lan­ky­ti­nų vie­tų są­ra­šą įtrauk­ti ob­jek­tai tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­mi ir pri­žiū­ri­mi.“

„Dai­na­vos le­gen­dos“ už­ima­mas maž­daug še­šių hek­ta­rų plo­tas yra vals­ty­bi­nės že­mės skly­pas, ku­rį nuo 2020 me­tų lie­pos pra­džios ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė val­do pa­ti­kė­ji­mo tei­se.