Re­no­vuo­jant dau­gia­bu­tį ypa­tin­gas dė­me­sys ne tik ener­ge­ti­niam efek­ty­vu­mui, bet ir vi­zu­a­li­niams spren­di­mams

„Mes ne­sa­me tre­čio­jo pa­sau­lio ša­lis, to­dėl ga­li­me ir no­ri­me iš ap­lin­kos ti­kė­tis šiek tiek dau­giau. Pa­ten­ki­nę to­kius po­rei­kius kaip sau­gu­mas ar sto­gas virš gal­vos, pra­de­da­me gal­vo­ti pla­čiau – ką mums reiš­kia mū­sų ap­lin­ka, ko­kia ji yra, nes psi­cho­lo­giš­kai mes nuo tos ap­lin­kos ne­pa­bė­ga­me, to­dėl jei­gu ji mus sle­gia, yra vi­zu­a­liai ne­pri­im­ti­na, jo­je vi­są lai­ką gy­ve­na­me, tai tik­rai ne­pri­si­de­da prie mū­sų gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ir le­mia, jog gy­ve­ni­mas dau­gia­bu­ty­je iki šiol nė­ra lai­ko­mas sėk­min­go gy­ve­ni­mo pa­vyz­džiu. Dau­ge­lis vis dar tu­ri sva­jo­nę iš­si­kraus­ty­ti į se­na­mies­tį, ku­ris is­to­riš­kai lai­ko­mas tur­tin­gu, ar­ba į prie­mies­tį. Vis­gi, su­tvar­kius dau­gia­bu­čių kvar­ta­lą ir jo ap­lin­ką bei ar­chi­tek­tū­rą, ma­nau, jog mei­lė sa­vo ap­lin­kai ir dau­gia­bu­čių ver­ti­ni­mas tik­rai pa­ge­rė­tų“, – tei­gia pa­šne­ko­vė.

Pa­bra­dė­je, at­nau­jin­ta­me dau­gia­bu­ty­je gy­ve­nan­tis Si­gi­tas pa­sa­ko­ja, jog kvar­ta­las, ku­ria­me yra jo gy­ve­na­ma­sis na­mas, jau at­si­nau­ji­no, o pro­ce­sai pa­ma­žu vyks­ta ir ap­lin­kui.

Vy­ras džiau­gia­si ne tik pa­ge­rė­ju­sia gy­ve­ni­mo ko­ky­be, pa­di­dė­ju­siu pa­sta­to ener­gi­niu efek­ty­vu­mu, dėl ku­rio žie­mos ta­po šil­tes­nės, o va­sa­ros – gai­ves­nės bei su­ma­žė­jo są­skai­tos, bet ir džiu­gi­nan­čiu vaiz­du: „Kaip die­na ir nak­tis, vis­kas at­ro­dė la­bai blo­gai, o da­bar vi­si na­mai kaip nau­ji at­ro­do.“

To­kios pat nuo­mo­nės ir jo kai­my­nas Eu­ge­ni­jus, ku­ris re­no­vuo­ta­me dau­gia­bu­ty­je gy­ve­na apie me­tus: „Gy­ven­to­jai mo­ka ma­žes­nes są­skai­tas nei prieš re­no­va­ci­ją, dėl to la­bai džiau­giuo­si, taip pat ir vaiz­du – jis to­bu­las, eu­ro­pie­tiš­kas.“

Tiks­las – iš­lai­ky­ti vien­ti­su­mą

R.Lei­ta­nai­tė tę­sia min­tį, jog, no­rint iš­lai­ky­ti kvar­ta­lų vi­zu­a­li­nį vien­ti­su­mą, svar­bu ap­gal­vo­ti vi­sus ar­chi­tek­tū­ri­nius spren­di­nius – tam rei­ka­lin­gas ben­dras sa­vi­val­dy­bės ir ar­chi­tek­tų dar­bas.

Šven­čio­nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Jo­vi­ta Ru­dė­nie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad gy­ven­to­jams tei­kia­mi jau prieš­pro­jek­ti­niai pa­siū­ly­mai, su­de­rin­ti su vy­riau­siuo­ju mies­to ar­chi­tek­tu: „Ka­dan­gi na­mai yra re­no­vuo­ja­mi ne po vie­ną, o kom­plek­siš­kai, kiek­vie­no na­mo de­ri­niai yra su­de­ri­na­me, pa­ren­ka­mi ke­li va­rian­tai iš spal­vi­nių de­ri­nių ir ta­da jau tei­kia­mi gy­ven­to­jų ver­dik­tui.“

Šiuo me­tu Šven­čio­nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je yra at­nau­jin­ta dau­giau nei 100 dau­gia­bu­čių, lai­kan­tis že­miš­kų, pas­te­li­nių, akies ne­rė­žian­čių spal­vų.

„Re­gio­nuo­se yra pa­pras­čiau su­val­dy­ti spal­vi­nes ga­mas ir pa­ties kvar­ta­lo ar­chi­tek­tū­ri­nį vien­ti­su­mą. Ma­nau, jog did­mies­čiai tu­rė­tų pa­si­reng­ti spe­cia­lius pla­nus, kaip at­ro­dys tie kvar­ta­lai, kad mies­tas ne­bū­tų mar­gas“, – tei­gia J.Ru­dė­nie­nė.

Jai pri­ta­ria ir R.Lei­ta­nai­tė: „Jei­gu mies­te no­ri­ma pa­lik­ti is­to­ri­jos, pa­vyz­džiui, kaip sau­go­mi se­na­mies­čiai, dau­gia­bu­čiai dras­tiš­kai nuo to skir­tis ne­tu­rė­tų. Me­no­ty­ri­nin­kai ma­no, jog rei­kė­tų iš­sau­go­ti pa­čius cha­rak­te­rin­giau­sius bruo­žus, pra­de­dant nuo ur­ba­nis­ti­kos ir bai­giant de­ta­lė­mis. La­bai ryš­kių spal­vų ir de­ri­nių įve­di­mas, ma­nau, ar­dy­tų ar­chi­tek­tū­ros kon­cep­si­ją.“

Pa­sak pa­šne­ko­vės, Lie­tu­va yra pa­ke­liui į ho­lis­ti­nę re­no­va­ci­ją – nors kol kas esa­me pra­di­nia­me eta­pe, vis­gi jau­čia­mas no­ras tiek iš vals­ty­bės, tiek ypač iš sa­vi­val­dy­bių ži­no­ti, kas tai per pro­ce­sas ir kaip jį įgy­ven­din­ti.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie dau­gia­bu­čių mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­mą ir są­ly­gas ra­si­te AP­VA tin­kla­la­py­je: https://mo­der­ni­zuok.ap­va.lt/

Kot­ry­na Gru­šaus­kai­tė

Užs. Nr. 045