„Iššūkis yra ne bendrojo ugdymo programų atnaujinimas, o tai, kad keičiasi kartos ir kontekstas – atsinaujinti reikia nuolatos” (2)
Laikas, kai viską buvo galima surašyti vadovėlyje, praėjo
Ne paslaptis, kad atnaujintos bendrojo ugdymo programos ne tik mokytojams kelia daug nerimo – mokinių ir tėvų laukia kardinalūs pokyčiai. Pagal atnaujintas ugdymo programas mokyklos pradės dirbti nuo rugsėjo 1 dienos. Jos bus įgyvendinamos nelyginėse – 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasėse.
Pasikeitimų daug, bus siūloma ir naujų dalykų. Pavyzdžiui, III gimnazijų klasių mokiniai galės rinktis mokytis astronomijos, inžinerinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, geografinių informacinių technologijų (GIS).
Per pastarojo dalyko pamokas mokiniai mokysis praktiškai naudoti GIS technologijas, kurs skaitmeninius žemėlapius. Šaulių sąjunga maždaug pusėje bendrojo ugdymo mokyklų devintokams organizuos tris privalomas praktinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo dienas per metus. Daugėja valandų informatikai, matematikai.
„Praėjo tie laikai, kai viską buvo galima surašyti vadovėlyje, nors mus tas noras vis dar kyla. Tai reiškia, kad ir ateityje nebus taip, kaip programas pakeitėme, ir vėl sustojome. Gyvename taip, kad mokyklinės programos tobulinamos kasdien, mokytojai tai labai gerai žino ir yra be galo kūrybiški“, – kalbėjo ministrė.
Valstybiniai brandos egzaminai – tik pirmųjų užsienio kalbų
Diskusijoje su ministrės komanda Alytaus regiono švietimo atstovai nemažai kalbėjo apie tai, kaip užtikrinti pakankamą antros užsienio kalbos pasirinkimą. „Sudėtingas kontekstas įnešė daug nerimo rusų kalbos mokytojams. Visgi nėra normalu, kad 70 procentų moksleivių kaip antrą užsienio kalbą renkasi rusų. Suprantame, kad kai kuriose srityse mokytojų trūksta ir artimiausiu metu situacija nesikeis, todėl reikia ieškoti kitokių mokymosi būdų. Pavyzdžiui, kalbant apie antrą užsienio kalbą, reikia turėti galvoje, kad neturime užtektinai prancūzų ar vokiečių kalbos mokytojų“, – sakė J.Šiugždinienė.
Atnaujinus bendrojo ugdymo programas, išplėstas ir antrųjų užsienio kalbų sąrašas, jame yra anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų, ispanų, ukrainiečių kalbos. Nuo šiol bus organizuojami tik pirmųjų užsienio kalbų valstybiniai brandos egzaminai. Rusų kalbos valstybinis brandos egzaminas taip pat nebus organizuojamas. „Valstybė finansuos galimybę įgyti antrą kvalifikaciją rusų kalbos mokytojams, per 6 metus numatoma 6 tūkstančiai vietų, jei būtų didesnis poreikis – atsižvelgsime į tai“, – kalbėjo ministrė.
Įtraukusis ugdymas: žalia šviesa žiba
Daug diskusijų kelia įtraukusis ugdymas, ministrė prisipažino itin dažnai sulaukianti klausimo – jei mokyklos dar nėra pasiruošusios įtraukčiai, tai gal reikėtų atidėti startą?
„Tiesa ta, kad tikrai esame nepasiruošę, bet ir atidėlioti negalime. Lietuvoje jau dabar apie 90 procentų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse su bendraamžiais. Mokyklos turi būti atviros įvairių poreikių vaikams. Todėl turime stiprinti paramą mokytojams ir mokykloms – daugiau švietimo pagalbos, valstybė ženkliai prisideda prie jos, pritaikyta infrastruktūra ir ugdymosi procesas. Nėra ir nebus tokio momento, kad galėtume pasakyti – dabar mes jau pasirengę, nes tai nuolatinis procesas“, – sakė J.Šiugždinienė.
Ministrė akcentavo švietimo įstaigų tarpusavio konkurencijos ar dominavimo problemą, kuri ypač aktuali, jei lyginame rezultatus mokyklų, kurių vienos turi sudėtingesnį socialinį kontekstą, o kitos netgi vykdo atranką pagal rezultatus ir neturi mokinių su specialiaisiais poreikiais: „Taip pat ir į nacionalinius žinių patikrinimus siūlau žiūrėti natūraliai, jų rezultatų reikia tam, kad žinotume situaciją, bet tikrai nereikėtų jais gąsdinti vaikų. Žinių patikrinimas yra skirtas ne lyginti, o padėti tiems, kam pagalbos reikia.“
Susitiko su regiono savivaldybių merais
Ministrė pabrėžė: tam, kad įtrauktis – įvairių poreikių vaikų ugdymas bendrose mokyklose – vyktų sklandžiai, turi dirbti daugiau švietimo pagalbos specialistų. „Švietimo pagalba yra savivaldybių savarankiška funkcija ir jos turi pasirūpinti švietimo pagalba, bet suprantame, kad savivaldybėms yra sudėtinga“, – sako J.Šiugždinienė.
Pasak jos, mokytojų padėjėjų skaičius išaugo kelis kartus, finansavimas švietimo pagalbai – nuo 60 iki 130 milijonų eurų. Labai svarbus ir vietos politikų požiūris – apie pasirengimą įtraukiajam ugdymui vizito Alytuje metu ministrė kalbėjosi ir su regiono merais.
Dar viena aktuali tema – mokytojų trūkumas. J.Šiugždinienės teigimu, ši problema greitai išspręsta nebus, tad reikia ieškoti kitokių mokymosi būdų ir savivaldybės lygmens sprendimų. Mokomosios grupės gali būti suformuotos iš kelių mokyklų, o gal – net kelių savivaldybių mokinių. Labai svarbus švietimo skyrių koordinavimas ir bendras darbas. „Tačiau reikia pripažinti, kad mokytojų trūkumo klausimas yra fundamentalus, atsakymo į jį ieško netgi tokios turtingos valstybės kaip Šveicarija, Australija ar Naujoji Zelandija. Mokykla šiandien konkuruoja dėl mokytojo su verslais, tačiau ar visada pakankamai motyvuoja jauną žmogų, kad jis rinktųsi pedagogo profesiją?“ – kvietė pasvarstyti ministrė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė balandžio–birželio mėnesiais lankysis visuose šalies regionuose.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
tuo baisiau su tais…
Komentaras
tuo baisiau su tais atsinaujinimais nera tvarkos valstybeje
Su tais atsinaujinimais toli…
Komentaras
Su tais atsinaujinimais toli nuejom... Tiek moraline, tiek ir lavinimosi srityse.