Darbo laikas pagal kodekso reglamentus: pasitikrinkite ar jūsų grafikas atitinka reikalavimus

Darbo laiko režimai

Dirbate tik darbo dienomis nuo 8 iki 17h ar kitokiu, fiksuotu laiku? Tuomet jūs patenkate į nekintančios darbo dienos režimo apibūdinimą. Tačiau tai nėra vienas iš penkių darbo laiko modelių, kurie apibrėžiami Darbo kodekso II dalyje:

• nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus;
• suminės darbo laiko apskaitos;
• lankstaus darbo grafiko;
• suskaidytos darbo dienos;
• individualaus darbo laiko režimas.

Darbo režimas yra darbo laiko normos pasiskirstymas per tam tikrą apskaitinį laikotarpį arba pamainą. Apskaitinis laikotarpis gali būti diena, savaitė ar daugiau, tačiau negali viršyti trijų mėnesių periodo.

Jei nenumatyta kitaip, darbo režimą nustato darbdavys. Bet tam tikrais atvejais, šiam procesui numatomos papildomos procedūros, kaip kad suminės darbo apskaitos atveju. Ji įvedama esant būtinumui, tačiau tik įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.

Suminis darbo laikas – ką svarbu žinoti

Suminė darbo laiko apskaita dažniausiai taikoma įstaigose kur dirbama slenkančiu arba pamaininiu grafiku. Jis paplitęs aptarnavimo sferoje, gamybos įmonėse, transportavimo ir kitose srityse, kurios reikalauja ilgesnės nei 8 valandų darbo dienos. Taigi, galima sakyti, kad jis aktualus didelei daliai darbuotojų, o dėl savo specifikos neretai kelia nemažai klausimų.

Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Apskaitinis laikotarpis negali viršyti 3 mėnesių periodo – tai yra laikas per kurį darbdavys privalo paskirstyti jūsų darbo laiką tolygiai, arba kompensuoti jo perviršį/trūkumą.

Darbo grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo ir gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš 2 darbuotojo darbo dienas.

Kas tie maksimaliojo darbo laiko reikalavimai?

1. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, gali būti dirbama iki 52 val. per septynių dienų laikotarpį, tačiau per visą apskaitinį laikotarpį darbo valandų skaičius turėtų būti „išlyginamas“ pagal įprastą 40 val. per savaitę darbo laiko normą.
2. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.
3. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
4. Negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas.
5. Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 val. viršvalandžių, su darbuotojo rašytiniu sutikimu – iki 12 val. viršvalandžių per savaitę. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.

darbo laiko apskaita