„Mie­las Aly­tau, bran­gi Lie­tu­va – su šven­te” (4)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Lietuvos istorijoje 1918 m. Vasario 16-oji įrašyta kaip viena svarbiausių nepriklausomos šalies gyvavimo datų. Ir, kaip pastebi vyresniosios kartos žmonės, į šios šventės renginius turime eiti pareigingai, kaip ir į darbą ar mokslo įstaigas, gal tik labiau pasipuošę. Ši pareiga jaučiama vis didesnio alytiškių būrio. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Lietuvos istorijoje 1918 m. Vasario 16-oji įrašyta kaip viena svarbiausių nepriklausomos šalies gyvavimo datų. Ir, kaip pastebi vyresniosios kartos žmonės, į šios šventės renginius turime eiti pareigingai, kaip ir į darbą ar mokslo įstaigas, gal tik labiau pasipuošę. Ši pareiga jaučiama vis didesnio alytiškių būrio. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Va­sa­rio 16-osios vi­dur­die­nį aly­tiš­kiai ir sve­čiai, pa­trio­tiš­kai pa­si­puo­šę ir pa­puo­šę vai­kus, tra­di­ciš­kai rin­ko­si prie Lais­vės an­ge­lo ap­tar­da­mi ir įsi­min­ti­nus šio ry­to įvy­kius. Be­si­ruo­šiant į šven­tę Aly­taus žmo­nes pa­sie­kė iš­skir­ti­nė ži­nia iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tū­ros – pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da įtei­kė ap­do­va­no­ji­mus už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir jos gar­si­ni­mą pa­sau­ly­je to nu­si­pel­niu­siems pi­lie­čiams. Tarp jų – net du mū­sų mies­to pi­lie­tiš­ki sa­vo veik­los ly­de­riai: or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ka­ri­nin­ko kry­žiu­mi pre­zi­den­tas ap­do­va­no­jo: Kas­ty­tį Sta­sį Pa­vi­lo­nį – spor­ti­nio ėji­mo meist­rą, na­cio­na­li­nį spor­to tre­ne­rį, tarp­tau­ti­nės ka­te­go­ri­jos tei­sė­ją už reikš­min­gą in­dė­lį į Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos plėt­rą; Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­no me­da­liu pre­zi­den­tas ap­do­va­no­jo Da­lią Ma­tu­kie­nę – Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tę už ak­ty­vų da­ly­va­vi­mą for­muo­jant ver­slo plėt­ros po­li­ti­ką, už at­sto­va­vi­mą smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam ver­slui. Pa­ry­čiais at­skrie­jo ir skau­di ži­nia – mi­rė di­si­den­tas An­ta­nas Ter­lec­kas, Li­ki­mas gar­bin­gai iš­si­ve­dė Ne­pri­klau­so­my­bės led­lau­žiu va­din­tą Lie­tu­vį jam svar­bią da­tą.

Gau­siai su­si­rin­ku­siems aly­tiš­kiams bei sve­čiams gra­žių žo­džių sky­rė Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis. Jis kal­bė­jo, kad jau be­veik tris­de­šimt me­tų mies­to sa­vi­val­dy­bė or­ga­ni­zuo­ja šios die­nos mi­nė­ji­mą, į ku­rį skir­tin­gais me­tais su­si­ren­ka ir skir­tin­gas skai­čius žmo­nių. Tai pri­klau­so nuo oro ir to, kaip ar­ti yra sa­vi­val­dy­bės rin­ki­mai.

„Pri­si­me­nu, pra­ėju­sių me­tų mi­nė­ji­mą mū­sų su­si­rin­ko ma­žiau, ta­čiau nuo­tai­ka bu­vo pa­ki­li, tuo­met taip pat bė­gio­jo vai­kai, plaz­de­no vė­lia­vos, vi­si gie­do­jo Lie­tu­vos him­ną.

Po aš­tuo­nių die­nų Ru­si­jai už­puo­lus ne­pri­klau­so­mą Uk­rai­ną, mū­sų pa­są­mo­nė­je tar­si įvy­ko tek­to­ni­nis lū­žis. Pa­ste­bė­jau, kad mū­sų vi­suo­me­nė tar­si ski­lo į dvi gru­pes: vie­ni žmo­nės py­lė­si ku­rą, gry­ni­no pi­ni­gus, da­rė sau ir sa­vo vai­kams pa­sus ir gal­vo­jo, kaip iš­vyk­ti iš ša­lies, o ant­ro­ji da­lis klau­sė: kaip mums rei­kės gin­ti vals­ty­bę?

Mes tar­si tu­rė­jo­me du pa­si­rin­ki­mus, ta­čiau la­bai džiau­giuo­si, kad nė vie­nam iš mū­sų ne­te­ko im­ti gin­klo, pas­ku­ti­nį kar­tą ap­ka­bin­ti žmo­nos, vy­ro, vai­kų ir iš­ei­ti gin­ti sa­vo na­mų. Ta­čiau mū­sų tau­ta pa­da­rė tre­čią pa­si­rin­ki­mą, ku­riuo la­bai di­džiuo­juo­si – mes nu­spren­dė­me pa­dė­ti Uk­rai­nai au­ko­da­mi, sa­va­no­riau­da­mi, at­ver­da­mi sa­vo du­ris vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­miems ka­ro pa­bė­gė­liams“, – ra­gin­da­mas bran­gin­ti lais­vę, tai, ką tu­ri­me, ir per­duo­ti tą jaus­mą at­ei­ties kar­toms, kal­bė­jo mies­to me­ras N.Ce­siu­lis.

Jis pri­mi­nė se­ną ir kar­tų pa­tik­rin­tą tie­są, kad iš šluo­tos iš­trau­kus vie­ną šluot­ra­žį, jį ga­li­ma ne­su­dė­tin­gai per­lauž­ti, bet vi­sos šluo­tos ne­per­lau­ši­me – kaip ir stip­rios, va­lin­gos tau­tos. „Mie­las Aly­tau, bran­gi Lie­tu­va – su šven­te“, – toks mies­to va­do­vo svei­ki­ni­mo kal­bos ak­cen­tas ne­ap­si­ė­jo be il­gų ova­ci­jų.

Tra­di­ciš­kai pa­de­da­mos gė­lės, gie­da­mos gies­mės, dai­nos, ku­rias at­li­ko gru­pės „La For­za“ dai­ni­nin­kės Re­na­ta Nor­vi­lė ir Ne­rin­ga Ne­kra­šiū­tė, Aly­taus kul­tū­ros cen­tro ka­me­ri­nis cho­ras „Var­sa“. Gro­jo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Sau­su­mos pa­jė­gų or­kest­ras, me­ni­nę pro­gra­mą at­li­ko Pa­ne­mu­nės pro­gim­na­zi­jos moks­lei­viai.

Įsi­mi­nė jau­ni­mo iš­sa­ky­ta min­tis, kad Va­sa­rio 16-oji – tai nė­ra vien da­ta, ku­rią rei­kia įsi­min­ti, nes ją lie­pė iš­mok­ti mo­ky­to­jas. Tai daug dau­giau, kas tu­ri at­ei­ti į šir­dį ne vien kaip da­ta. Kaip ge­ra re­gė­ti tą su­pra­ti­mą mū­sų mies­to jau­nuo­me­nė­je.

Va­sa­rio 16-oji te­bū­na at­ra­mi­ne, pa­ma­ti­ne da­ta at­ei­čiai, kaip bu­vo lem­tin­ga mū­sų da­bar­čiai. Šią die­ną mū­sų tau­ta ne­te­ko di­si­den­to A.Ter­lec­ko, 1927 me­tais Va­sa­rio 16-ąją mi­rė Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius, 2011 me­tais – Lie­tu­vos švie­suo­lis Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius. Pras­min­gi as­me­ny­bių gy­ve­ni­mai pa­žen­klin­ti ir pras­min­ga iš­ėji­mo da­ta.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.