Skan­di­na­viš­ka sa­vi­raiš­ka ir jos gri­ma­sos

Aki­brokš­tas ži­niask­lai­dos bu­vo pa­ste­bė­tas, ta­čiau per ke­le­tą die­nų ne­abe­jo­ti­nai bū­tų nu­ri­męs, jei ne pla­tes­nis kon­teks­tas.

Šve­di­ja, sie­kian­ti tap­ti NA­TO ka­ri­nio-po­li­ti­nio blo­ko na­re, nie­kaip ne­ga­li įveik­ti Tur­ki­jos ir Veng­ri­jos pa­si­prie­ši­ni­mo. Ir ši te­ma iš po sa­vait­ga­lio tu­rė­jo tap­ti vie­na pa­grin­di­nių te­mų, ku­rias ren­gė­si ap­tar­ti Šve­di­jos ir Tur­ki­jos gy­ny­bos mi­nist­rai (pas­ta­ra­sis pla­na­vo vi­zi­tą į Stok­hol­mą).

Po ra­di­ka­laus da­nų po­li­ti­ko ak­ci­jos Tur­ki­jos gy­ny­bos mi­nist­ras sa­vo vi­zi­tą į Stok­hol­mą at­šau­kė, be to, sa­vo spren­di­mą pa­ly­dė­da­mas at­si­tin­ka­mais pik­tais ko­men­ta­rais.

Kar­tu su Suo­mi­ja Šve­di­ja apie pla­nus sto­ti į NA­TO pa­skel­bė pra­si­dė­jus Ru­si­jos ag­re­si­jai prieš Uk­rai­ną.

Ži­nia, įvai­rių ša­lių na­rys­tė NA­TO blo­ke yra vi­sų jo ša­lių-na­rių ben­dro su­ta­ri­mo (kon­sen­su­so) klau­si­mas. An­ka­ra Šve­di­jos na­rys­tei spy­rio­ja­si, nes esą Šve­di­ja lai­ko­si la­bai li­be­ra­laus po­žiū­rio į kur­dų pa­bė­gė­lius iš Tur­ki­jos, ku­riuos šios ša­lies val­džia lai­ko te­ro­ris­ti­nės Kur­dis­ta­no dar­bi­nin­kų par­ti­jos rė­mė­jais.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, ir Šve­di­jos, ir Suo­mi­jos na­rys­tė NA­TO blo­ke jį su­stip­rin­tų ir bū­tų itin nau­din­ga Bal­ti­jos ša­lims, nes nau­jo­kės, iki šiol iš­pa­ži­nu­sios po­li­ti­nį neut­ra­lu­mą, su­kū­rė ne tik kles­tin­tį ūkį, bet ir ga­lin­gas na­cio­na­li­nes ka­riuo­me­nes.

Anot kai ku­rių ži­no­vų, jei­gu Šve­di­ja ir Suo­mi­ja tap­tų NA­TO na­rė­mis, gal ir Lie­tu­vai ne­bū­tų taip su­dė­tin­ga, kaip da­bar, dis­ku­tuo­ti dėl Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės bri­ga­dos dis­lo­ka­vi­mo pas mus (mū­sų kraš­to ap­sau­gos at­sto­vai jau siū­lė šioms ša­lims il­gai ne­del­sus pri­si­dė­ti prie NA­TO „oro po­li­ci­jos“ mi­si­jos Bal­ti­jos ša­ly­se).

Ta­čiau ir Tur­ki­ja kol kas yra pri­pa­žįs­ta­ma kaip ant­ro­ji ka­ri­nė ga­lia NA­TO (ją ve­ja­si Len­ki­ja ir gal­būt 100 mlrd. eu­rų į Bun­des­weh­rą (Bun­des­ve­rą) per ar­ti­miau­sius me­tus in­ves­tuo­ti pa­ža­dė­ju­si Vo­kie­ti­ja). To­dėl su An­ka­ros po­zi­ci­ja NA­TO vi­du­je yra įpras­ta skai­ty­tis.

Skan­da­lą Stok­hol­me su­kė­lęs po­li­ti­nis aki­brokš­tas tu­rė­jo ir ki­to­kį niu­an­są. Rei­ka­las tas, kad pa­gal šve­diš­ką tvar­ką no­rin­tis mi­tin­guo­ti ar­ba de­monst­ruo­ti pri­va­lo su­mo­kė­ti 320 šve­diš­kų kro­nų (be­veik 30 eu­rų) mo­kes­tį.

Po­nas Pa­lu­da­nas dve­jo­jo, kad iki Tur­ki­jos mi­nist­ro vi­zi­to į Stok­hol­mą ga­li ne­spė­ti at­lik­ti šio pri­va­lo­mo for­ma­lu­mo, to­dėl pa­slau­gą jam su­tei­kė ki­tas ra­di­ka­las – su kraš­tu­ti­nės de­ši­nės par­ti­ja „Šve­dų de­mok­ra­tai“ sie­ja­mas ver­sli­nin­kas, re­dak­to­rius ir fo­to­žur­na­lis­tas Chan­gas Fric­kas. Apie tai pra­ne­šė Šve­di­jos na­cio­na­li­nio tran­sliuo­to­jo SVT in­ter­ne­to sve­tai­nė.

Ži­ba­lo į ug­nį kliūs­te­lė­jo ir „The New York Ti­mes“ (NYT), iš­sa­miau ap­ra­šęs įvy­kį ir pri­dū­ręs užuo­mi­nų, kad p. Fric­kas yra eta­ti­nis pro­pa­gan­di­nio Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lo RT (bu­vęs „Rus­sia to­day“) dar­buo­to­jas.

Po­nas Fric­kas šias užuo­mi­nas su­sku­bo ne­ig­ti, įver­ti­nęs, esą NYT pa­skel­bė ne­ti­ku­sį re­por­ta­žą. Be to, jis so­cia­li­nia­me tin­kle „Twit­ter“ tvir­ti­no pa­lai­kąs to­kį ak­ty­viz­mą, jei tai su­si­ję su Tur­ki­ja ir Re­ce­pu Ta­y­y­i­pu Er­du­ga­nu (Tu­ri­kos pre­zi­den­tu). Trys šim­tai nė­ra la­bai jau di­de­lė su­ma, dėl ku­rios, p. Fric­ko po­žiū­riu, bū­tų ver­ta ak­ci­jos at­si­sa­ky­ti.

„O fo­to­gra­fai nuo­lat par­duo­da nuo­trau­kas ir vaiz­do įra­šus už­sie­nio nau­jie­nų agen­tū­roms. NYT tai ži­no, bet tvir­ti­na, kad esu „mo­ka­mas RT ben­dra­dar­bis“, nes prieš ke­le­tą me­tų par­da­viau jiems vaiz­do įra­šus, kaip ir par­da­viau vaiz­do įra­šus dau­ge­liui ger­bia­mų nau­jie­nų agen­tū­rų, pvz., Šve­di­jos TT ar „Af­ton­bla­det“, – sa­kė p. Fry­kas.

„Čia kal­ba­ma apie sa­vi­raiš­kos lais­vę. Ar tu­rė­tu­me ap­ri­bo­ti sa­vo de­monst­ra­ci­jų ir žo­džio lais­vę dėl sve­ti­mos val­džios? Jei ne­tu­ri­me lais­vos nuo­mo­nės for­ma­vi­mo, ga­li­te už­da­ry­ti lais­vą ži­niask­lai­dą“, – sa­kė p. Fric­kas SVT.

Ta­čiau dėl to ga­li kil­ti na­tū­ra­lių abe­jo­nių. Vie­na ver­tus dėl to, ko­kia skaus­min­ga Ru­si­jos pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui yra NA­TO plėt­ra Šiau­rės Eu­ro­po­je. Ki­ta ver­tus, ži­nant, kaip Krem­lius mėgs­ta įvai­riais bū­dais pa­ska­tin­ti Eu­ro­pos ša­lių po­li­ti­kos ra­di­ka­lus, kad tik šie ryž­tų­si or­ga­ni­zuo­ti ko­kius nors ne­sta­bi­lu­mo pro­ver­žius. O tre­čia­sis ar­gu­men­tas: ar šve­dų be­igi da­nų ra­di­ka­lai kar­tu ir kiek­vie­nas at­ski­rai at­sa­kin­gai įver­ti­no sa­vo po­žiū­rį į sa­vi­raiš­kos lais­vę, taip pat į sa­vo ša­lių pi­lie­čių sau­gu­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je, tu­rint gal­vo­je tai, kad is­la­mo eks­tre­mis­tai to­kių aki­brokš­tų ne­pa­lie­ka šiaip sau.