Valerijus Vencius: Kalėdos – stebuklų metas. O kaip Alytuje?

Suprantu, kad tai nėra pats geriausias laikas viešai kelti probleminius miesto klausimus, bet nesinori palikti pastaruoju metu ypač jautrios problemos kitiems metams ar net kitos kadencijos tarybai. Turime daug kur pasistengti ir dar daug ką nuveikti, kad siekis didelis ir laimingas šeimų miestas būtų pasiektas.

Kiekvienas Lietuvos vaikas, kaip ir kiekvienas alytiškis, yra svarbus, nepriklausomai nuo to, koks jis yra. Didelis ar mažas, berniukas ar mergaitė, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių ar ne.

Visa Lietuva eina bendru įtraukties keliu, todėl Alytus turi žengti drąsius žingsnius ir šioje srityje neatsilikti. Visos mokyklos privalo būti atviros visiems vaikams ir jų poreikių įvairovei. Negali būti atstumtų, nepriimtų ar „paraštėse“ paliktų vaikų. Visi turi vienodas teises į gerą ir kokybišką ugdymą.

Tačiau įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas. Tai sudėtingas vertybinis ir kultūrinis pokytis, kai reikia atverti ne tik duris, bet ir širdis. 

Pastaruoju metu Alytaus miesto taryboje netyla aistros dėl mokytojų padėjėjų trūkumo miesto ugdymo įstaigose. Š. m. lapkričio mėnesį mano atstovaujama Mišri tarybos narių grupė teikė Alytaus miesto tarybai sprendimo projektą dėl papildomų mokytojų padėjėjų etatų, bet jam valdančiųjų daugumos balsais nebuvo pritarta. Ką tai reiškia?

Vi­so­se Dzū­ki­jos sos­ti­nės švie­ti­mo įstai­go­se šiais moks­lo me­tais yra 628 vai­kai su spe­cia­liai­siais ug­dy­mo­si po­rei­kiais: 540 – ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se ir 88 – iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se. Iš jų – 309 vai­kai tu­ri di­de­lius, 283 – vi­du­ti­nius, 29 – la­bai di­de­lius ir 7 ne­di­de­lius spe­cia­liuo­sius ug­dy­mo­si po­rei­kius.

Pas­ta­rai­siais me­tais vai­kų su spe­cia­liai­siais ug­dy­mo­si po­rei­kiais dau­gė­ja, di­džio­ji jų da­lis tu­ri ju­dė­ji­mo, in­te­lek­to ne­ga­lią, emo­ci­jų ir el­ge­sio bei įvairiapu­sius rai­dos su­tri­ki­mus, taip pat mo­ky­mo­si sun­ku­mų. Ka­dan­gi dau­gė­ja to­kių vai­kų švie­ti­mo įstai­go­se, jų ug­dy­mui rei­kia dau­giau ir mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų.

Dėl padėjėjų trūkumo sunku užtikrinti vaikų saugumą ugdymo įstaigoje, ugdymo kokybę ne tik šiems vaikams, bet ir kitiems su jais besimokančiais. Tuo labiau kad darosi neramu, jog jau įvykęs ne vienas incidentas, kai yra fiziškai nukentėjusių vaikų, vienam net lūžusi nosis. O juk mokykloje turi būti sudaroma saugi aplinka visiems vaikams!

Pastebimas ir kitas reiškinys – didėja įtampa tarp tose pačiose klasėse besimokančių vaikų tėvų. Sunku dirbti ir patiems pedagogams.

Galima pasidžiaugti, kad įtraukties vystymosi procese jau ne vienerius metus aktyvios yra kelios miesto mokyklos, bet joms kaip ir kitoms reikalinga ir mūsų, tarybos narių, pagalba, priimant svarbius ir racionalius sprendimus, ypač skiriant vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, mokytojų padėjėjų etatus.

Šių specialistų ugdymo įstaigos laukia jau nuo rugsėjo mėnesio. Tuo metu buvo teiktas ir tarybos sprendimo projektas, kuriam komitetuose buvo pritarta. Tačiau vėliau nurodyta, kad neva vykdomos derybos su Alytaus rajono savivaldybe dėl finansinio prisidėjimo. Vyksta ar jau nebevyksta derybos, tačiau vaikai negali ir neturi būti šios situacijos įkaitais!

Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. Ministerija pernai savivaldybėms papildomai skyrė 3,6 mln. Eur mokytojų padėjėjų etatams steigti, šiemet – dar 1,8 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų etatams. Kyla įtarimas, kad savivaldybė net šių lėšų nesugeba „pasiimti“.

Miesto biudžete pinigų yra, į kitus metus gali būti perkelta daugiau nei 6 mln. eurų 2022 metais nepanaudotų lėšų. Apie prastą finansų valdymą ne kartą esu pasisakęs ir viešai. Ar tarp jų nerasime pinigų visų miesto vaikų geresniam ugdymui?

Gruodžio 22 d. vyksiančiame Alytaus miesto tarybos posėdyje vėl bus keliamas švietimo pagalbos specialistų klausimas. Gal šįkart įvyks Kalėdų stebuklas, koks įvyko lygiai prieš dvejus metus? Tuomet minimalia balsų persvara Kūčių išvakarėse vykusio tarybos posėdžio metu pavyko pasiekti, kad kolegos pritartų mano bei tarybos narės Lauros Radzevičiūtės sprendimo projektui sprendžiant identišką švietimo įstaigų problemą.

Manau, tikrai galime rasti šių metų miesto biudžeto (daugiau nei 6 mln. eurų) likutyje pinigų visų miesto vaikų geresniam ugdymui? Juk kenčia ir su specialiųjų poreikių vaikais kartu besimokantys vaikai, mokytojai priversti atlaikyti didelius psichologinius krūvius.

Pabaigai apie man ir alytiškiams smagius dalykus. Šiemet Alytus buvo kultūros sostinė, daug gražių ir įdomių renginių aplankė tiek alytiškiai, tiek miesto svečiai. Turime ir toliau plėtoti bei vystyti miestą, kad jis būtų patrauklus turistine prasme.

Alytuje mano pradėtą voveryčių kaip miesto simbolio ir traukos objekto idėją reikėtų plėtoti bei puoselėti. Smagu matyti, kad voverytėmis džiaugiasi ir kiti Lietuvos gyventojai, atvykdami ir ieškodami jų visame mieste.

Televizijos viktorinose, kitose šou laidose Alytus jau identifikuojamas kaip voveryčių miestas. Lietuvos pašto paskelbtas konkursas taip pat patvirtino alytiškių nuomonę apie Alytaus simbolį, kuriuo tapo voverytė. Tuo tikslu inicijuota net ekologiškų maišelių su Alytaus voverytėmis gamyba, jų platinimas apima visą respubliką.

P. S. Esu vienas iš aktyviausių ir daugiausia per visą kadenciją sprendimo projektų teikiančių tarybos narių. Apie savo kaip tarybos nario veiklą dažnai viešai pasisakau žiniasklaidos priemonėse, tarybos nario „Facebook“ puslapyje https://www.facebook.com/valerijus.vencius, daug informacijos apie visų tarybos narių darbą yra Alytaus miesto savivaldybės puslapio www.alytus.lt meniu punkte „Taryba“.

P. S. Spaus­di­na­ma va­do­vau­jan­tis Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos veik­los reg­la­men­tu.