Ta­ry­bos na­riai Čes­lo­vas Dau­gė­la ir Gin­tau­tas An­driuš­ke­vi­čius apie tai, ko Aly­tu­je trūks­ta ir koks pa­lin­kė­ji­mas me­rui

– Ar tie­sa, kad Ap­lin­kos ir plėt­ros ko­mi­te­te Jūs, Čes­lo­vai, esa­te tei­kęs pa­siū­ly­mą prie dvi­ra­čių ir pės­čių­jų Bal­to­sios ro­žės til­to per Ne­mu­ną nuo Pir­mo­jo Aly­taus pu­sės gy­ven­to­jų pa­to­gu­mui įreng­ti fu­ni­ku­lie­rių, jog bū­tų ga­li­ma leng­vai pa­tek­ti ant šio til­to?

Č.Dau­gė­la: Taip, ir ne kar­tą. Tai da­rė­me su ta­ry­bos na­riu Gin­tau­tu An­driuš­ke­vi­čiu­mi. Fu­ni­ku­lie­rius la­bai rei­ka­lin­gas ne tik gar­baus am­žiaus, ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms, bet ir dvi­ra­ti­nin­kams, tė­vams su vai­kų ve­ži­mė­liais, jau­ni­mui.

Fu­ni­ku­lie­rius bū­tų kaip Bal­to­sios ro­žės til­to sta­ty­bos už­bai­gi­mo ak­cen­tas. Tuo la­biau kad jis bu­vo šio til­to sta­ty­bos pro­jek­te. Tik kaž­kaip iš pro­jek­to din­go.

Fu­ni­ku­lie­rius kai­nuo­tų apie 0,5 mi­li­jo­no eu­rų. Tam ne­su­ran­da­ma pi­ni­gų ir vis aiš­ki­na­ma, kad yra svar­bes­nių da­ly­kų.

Bal­to­sios ro­žės til­tas yra uni­ka­lus, aukš­čiau­sias Lie­tu­vo­je pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas, jį, ypač va­sa­rą, ap­lan­ko tik­rai ne­ma­žai mies­to sve­čių. O in­ves­tuo­ti į tai, kad gy­ven­to­jams bū­tų pa­to­gu ant jo pa­tek­ti, ne­no­ri­ma. Man ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl ne­iš­nau­do­ja­mos ga­li­my­bės pri­trauk­ti dar dau­giau sve­čių į mies­tą, tu­rint to­kį uni­ka­lų ob­jek­tą.

Jau tre­ji me­tai ke­liu klau­si­mą dėl vie­nin­go sau­lės elek­tri­nių par­ko su­kū­ri­mo, pa­sta­tant jas vi­so­se sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čio­se švie­ti­mo, kul­tū­ros ir ki­to­se įstai­go­se. Par­ko veik­lą ga­lė­tų ad­mi­nist­ruo­ti sa­vi­val­dy­bė, bū­tų at­pi­gin­ta elek­tra šio­se įstai­go­se, jų iš­lai­ky­mas pi­giau kai­nuo­tų mies­to biu­dže­tui. Ta­čiau ma­no pa­siū­ly­mas ne­ži­nau dėl ko­kių prie­žas­čių ne­gir­di­mas.

– Vi­siš­kai ne­se­niai Aly­taus mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no sa­vi­val­dy­bės at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­gi­jos nau­do­ji­mo plėt­ros veiks­mų pla­ną iki 2030 me­tų. Gal ja­me nu­ma­ty­tos efek­ty­ves­nės ener­gi­jos tau­py­mo prie­mo­nės, nei Jū­sų siū­lo­mas įkur­ti vie­nin­gas sau­lės elek­tri­nių par­kas?

Č.Dau­gė­la: Šia­me pla­ne – nie­ko kon­kre­taus. Tai tu­ri bū­ti stra­te­gi­nis pla­nas, kaip ža­lia­me Aly­taus mies­te įdie­gia­mi at­si­nau­ji­nan­tys ener­gi­jos šal­ti­niai. Pa­vyz­džiui, da­bar šia­me pla­ne nu­ma­ty­ta sau­lės elek­tri­nė lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Nykš­tu­kas“, ku­ri įreng­ta šį pa­va­sa­rį. Tai apie ko­kią stra­te­gi­ją ga­li­ma kal­bė­ti iki 2030 me­tų?

– Kaip ver­ti­na­te Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos (LEZ) at­si­ra­di­mą mies­te, ku­riai ma­to­ma te­ri­to­ri­ja Pir­ma­ja­me Aly­tu­je esan­čia­me ae­ro­dro­me?

Č.Dau­gė­la: LEZ-o ae­ro­dro­me ne­ga­li bū­ti. Tai že­miau­sia mies­to vie­ta. Kaip mies­tų sta­ty­bos in­ži­nie­rius ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pra­mo­nės įmo­nės ga­li bū­ti sta­to­mos aukš­čiau­sio­se vie­to­se ir at­si­žvel­giant į vy­rau­jan­čius vė­jus.

Tu­ri­me Pra­mo­nės par­ką su ga­li­my­be jį plės­ti į 300 hek­ta­rų plo­tą Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je. Ta­čiau šis klau­si­mas nė­ra nag­ri­nė­ja­mas tarp Aly­taus mies­to ir Aly­taus ra­jo­no va­do­vų.

G.An­driuš­ke­vi­čius: Pra­mo­nės par­kas gy­vuo­ja dau­giau nei de­šimt me­tų ir iki šiol ne­už­pil­dy­tas. Dar li­kę 15 su­for­muo­tų lais­vų skly­pų, ku­rių vi­sų plo­tas – dau­giau kaip 15 hek­ta­rų.

Šį par­ką dar ga­li­ma pa­di­din­ti 5 hek­ta­rais, iš­per­kant skly­pus iš pri­va­čių as­me­nų.

Pro­ble­ma yra ta, kad per vi­są Pra­mo­nės par­ko gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį tu­ri­me tik 17 in­ves­tuo­to­jų. Ne­tu­ri­me nė vie­nos di­de­lės Lie­tu­vos ar už­sie­nio kom­pa­ni­jos, ku­ri at­ei­tų su di­de­lė­mis in­ves­ti­ci­jo­mis, su­kur­tų ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas. Da­bar at­ei­na tik smul­kūs in­ves­tuo­to­jai ir su ma­žai dar­bo vie­tų.

Aly­tus neiš­si­ski­ria iš ki­tų mies­tų su pa­siū­ly­mais in­ves­tuo­to­jams. Vi­si mies­tai sten­gia­si pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jus, siū­ly­da­mi įvai­rias leng­va­tas. Aly­taus mies­to ta­ry­ba ir ad­mi­nist­ra­ci­ja da­ro tą pa­tį. Tik mes iš­si­ski­ria­me ne­su­ge­bė­ji­mu ras­ti ir pri­trauk­ti stam­bių in­ves­tuo­to­jų.

Di­džiau­sias in­ves­ti­ci­jas pa­da­rė pa­čios Aly­tu­je dir­ban­čios įmo­nės, pa­vyz­džiui, „Glass LT“ ar „Kau­no grū­dai“.

Č.Dau­gė­la: Kaip ga­li pas mus at­ei­ti in­ves­tuo­to­jai, jei mies­to val­džia ne­tu­ri su­pra­ti­mo apie ūki­nius rei­ka­lus. O gal iš anks­to pla­nuo­ja­ma, kaip pa­si­pel­ny­ti.

Pa­teik­siu kon­kre­čius pa­vyz­džius. Šios mies­to ta­ry­bos ka­den­ci­jos pra­džio­je me­ras pa­sa­kė, kad nu­griau­ti Li­kiš­kė­lių mo­kyk­lą kai­nuos apie 1,4 mi­li­jo­no eu­rų, nau­jos sta­ty­ba – 5 mi­li­jo­nus eu­rų. Pa­si­kal­bė­jau su sta­ty­bi­nin­kais, man jie pa­reiš­kė, kad šios mo­kyk­los grio­vi­mas kai­nuo­tų 90 tūks­tan­čių eu­rų.

Pri­si­min­ki­me Aly­taus li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus ka­pi­ta­li­nio re­mon­to is­to­ri­ją. Me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis sa­kė, kad tai kai­nuos 1,5 mi­li­jo­no eu­rų. Ka­da mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė 1 mi­li­jo­no eu­rų pa­sko­los ėmi­mui šio sky­riaus re­mon­tui, dar Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­ža­dė­jo skir­ti 500 tūks­tan­čių eu­rų, bu­vo per­da­ry­tas pro­jek­tas ir pa­aiš­kė­jo, kad re­mon­tas kai­nuos jau 2,4 mi­li­jo­no eu­rų. Pa­skelb­tą kon­kur­są už to­kią su­mą lai­mė­jo Vil­niaus įmo­nė, vie­ti­nė sta­ty­bos įmo­nė tai ap­skun­dė teis­mui, lai­mė­jo. Ir jau ki­tą kon­kur­są už 1,3 mi­li­jo­no eu­rų lai­mė­jo ki­ta įmo­nė. Ar ne ap­ga­vys­tės vy­ko?

Tre­čias pa­vyz­dys. Me­ras nu­va­žiuo­ja į Uk­rai­ną, Kre­men­ču­kas, su ku­riuo ben­dra­dar­biau­ja mū­sų sa­vi­val­dy­bė, pra­šo pa­ra­mos vais­tais. Me­ras pa­sa­ko, kad tai ga­li kai­nuo­ti 1,3–1,5 mi­li­jo­no eu­rų ir kad tiek skir­ti pinigų ne­ga­li­ma. Ta­da kai ku­rių mies­to ta­ry­bos na­rių ini­cia­ty­va bu­vo pa­si­do­mė­ta pra­šo­mų vais­tų kai­no­mis ir ta­po aiš­ku, kad tai ga­li kai­nuo­ti apie 300 tūks­tan­čių eu­rų. Ta­da, ma­ny­čiau, ne­at­si­tik­ti­nai per ta­ry­bos po­sė­dį me­ras bu­vo pa­va­din­tas me­la­giu.

– Jūs, Gin­tau­tai, kaip mies­to ta­ry­bos In­ves­ti­ci­jų, eko­no­mi­kos ir biu­dže­to ko­mi­te­to na­rys, sa­ky­ki­te, ku­rio­je sri­ty­je vie­ti­nio biu­dže­to lė­šos pa­nau­do­ja­mos ne­efek­ty­viau­siai?

G.An­driuš­ke­vi­čius: Di­džiau­sias lė­šų ne­efek­ty­vus pa­nau­do­ji­mas yra švie­ti­mo sis­te­mo­je. Pa­grin­di­nė mies­to biu­dže­to da­lis ten­ka šiai sis­te­mai ir kiek­vie­nais me­tais jai ski­ria­mos lė­šos di­dė­ja. Ypa­tin­gai jų po­rei­kis iš­augs at­ei­nan­čiais me­tais, nes pa­bran­go elek­tros ener­gi­ja ir ši­lu­ma.

Per Lie­tu­vo­je at­kur­tos ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį mo­ki­nių skai­čius Aly­taus mo­kyk­lo­se su­ma­žė­jo 50 pro­cen­tų, o mo­kyk­lų skai­čius iš­li­ko toks pat. Mo­kyk­lo­se yra daug lais­vų pa­tal­pų. Vi­siems aiš­ku, kad rei­kia re­or­ga­ni­zuo­ti švie­ti­mo sis­te­mą mies­te, bet nė vie­na ta­ry­bos val­dan­čio­ji dau­gu­ma ne­no­ri pri­im­ti spren­di­mų dėl vi­siems su­pran­ta­mo da­ly­ko – bai­mės, kad ki­tuo­se rin­ki­muo­se ne­bus su­lau­kia­ma ne­pa­ten­kin­tų vai­kų tė­vų ir švie­ti­mo dar­buo­to­jų pa­lai­ky­mo.

Šios ka­den­ci­jos ta­ry­bos veik­los me­tu du kar­tus bu­vo tei­kia­mi švie­ti­mo sis­te­mos re­or­ga­ni­za­ci­jos pa­siū­ly­mai. Ta­čiau ta­ry­ba jiems ne­pri­ta­rė, nes tai bu­vo tik va­di­na­mie­ji kos­me­ti­niai per­tvar­ky­mai, iš es­mės nie­ko ne­pa­kei­tę.

– Gal­būt to­dėl ne­su­ran­da­ma lė­šų rei­kia­mam mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų, dir­ban­čių su spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių vai­kais, eta­tų skai­čiui?

Č.Dau­gė­la: Dėl mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų eta­tų ko­va vyks­ta dve­ji me­tai. Tam pi­ni­gų net ne­no­ri­ma ras­ti.

Pra­ėju­sia­me ta­ry­bos po­sė­dy­je ne­sky­rė­me 420 tūks­tan­čių eu­rų Aly­taus re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­trui, iš šių lė­šų ga­li bū­ti fi­nan­suo­ja­mi kad ir mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų eta­tai.

Tiek lė­šų mi­nė­tam cen­trui pri­rei­kė, sie­kiant pa­deng­ti at­lie­kų su­rin­ki­mo iš­lai­das iš mies­to gy­ven­to­jų, nes ne­no­rė­ta di­din­ti rin­klia­vos. Jos di­din­ti ir ne­rei­kia, tu­ri bū­ti op­ti­mi­zuo­ti cen­tro vi­di­niai re­sur­sai.

Ge­rai bu­vo pa­sa­ky­ta pas­ku­ti­nia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je: Aly­taus re­gio­no at­lie­kų cen­tras tu­ri dau­giau kaip 130 dar­buo­to­jų, toks pat Kau­no cen­tras – 100.

Yra ir ki­tas pa­vyz­dys. Prieš dvy­li­ka me­tų, kai at­lie­kos bu­vo be­veik ne­rū­šiuo­ja­mos, gy­ven­to­jai už šiukš­les mo­kė­jo pus­ket­vir­to kar­to ma­žiau nei da­bar, kai jos rū­šiuo­ja­mos ir už iš­rū­šiuo­tas šiukš­les cen­tras gau­na pa­pil­do­mas pa­ja­mas.

– Ar tie­sa, kad tu­ri­te pa­lin­kė­ji­mą da­bar­ti­niam, o gal la­biau nau­jai iš­rink­tam me­rui?

G.An­driuš­ke­vi­čius: Aly­tu­je yra ne­as­fal­tuo­ta apie 40 ki­lo­met­rų gat­vių. To­kio­se gat­vė­se už­au­go jau ke­lios aly­tiš­kių kar­tos.

Nė vie­nas me­ras ne­pri­si­ė­mė įsi­pa­rei­go­ji­mo iš­as­fal­tuo­ti vi­sas mies­to gat­ves. Ka­dan­gi šio me­ro ka­den­ci­ja bai­gia­si, nau­jam mies­to va­do­vui lin­kė­tu­me pri­si­im­ti to­kį įsi­pa­rei­go­ji­mą. Per ket­ve­rius ka­den­ci­jos me­tus – po 10 ki­lo­met­rų kas­met. Rei­kia tik me­ro pa­stan­gų.

Mies­to gy­ven­to­jams siū­lau rei­ka­lau­ti, kad me­ras pri­si­im­tų to­kį įsi­pa­rei­go­ji­mą.

Kal­bė­jo­si Al­ma Mos­tei­kai­tė

P. S. Spaus­di­na­ma va­do­vau­jan­tis Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos veik­los reg­la­men­tu.