Živi­lė Ba­ciuš­kai­tė: „Kai nuo pa­aug­lys­tės ta­ve trau­kia no­ras pa­dė­ti žmo­nėms, su jais ben­drau­ti, juos iš­klau­sy­ti, pa­si­rink­ti pro­fe­si­ją nė­ra sun­ku“ (1)

Živilė Bačiuškaitė
Lietuvos socialinių darbuotojų dienos išvakarėse kalbinta „Bendruomenės Talokiai“ pirmininkė Živilė Bačiuškaitė teigė: „Man patinka mano profesija – socialinė darbuotoja.“
Ži­vi­lės Ba­ciuš­kai­tės gy­ve­ni­mas su­ka­si tė­viš­kės apy­lin­kė­se. Gi­mė ir už­au­go Ta­lo­kių kai­me, kar­tu su se­se­ri­mi ir tri­mis bro­liais. Iš gau­sios šei­mos Ži­vi­lė – jau­niau­sia. Bai­gu­si Mi­ros­la­vo vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, 2015 me­tais įgi­jo so­cia­li­nio dar­bo ba­ka­lau­ro laips­nį, o 2022 me­tais – vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ma­gist­ro laips­nį. Ta­čiau mies­tai jos ne­iš­vi­lio­jo iš gim­tų­jų vie­tų: jau pen­ke­rius me­tus Ži­vi­lė dir­ba Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­re-so­cia­li­ne dar­buo­to­ja dar­bui su šei­mo­mis, o ket­vir­tus va­do­vau­ja „Ben­druo­me­nei Ta­lo­kiai“. Ak­ty­vią so­cia­li­nės sri­ties spe­cia­lis­tę Ž.Ba­ciuš­kai­tę kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Esa­te gim­to­jo kai­mo ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė. Ka­da Jūs ta­po­te jos na­re, o ka­da va­do­ve?

–Ben­druo­me­nės veik­lo­je esu nuo anks­ty­vo­sios pa­aug­lys­tės: sta­tė­me spek­tak­lius, dai­na­vo­me, or­ga­ni­za­vo­me ren­gi­nius. To­kiai veik­lai mus bū­rė ak­ty­vi ta­ry­bos na­rė Dan­guo­lė Ka­še­lio­nie­nė. Ofi­cia­lia ben­druo­me­nės na­re ta­pau 2019-ai­siais, ben­druo­me­nės pir­mi­nin­ke bu­vau iš­rink­ta 2019 me­tų ge­gu­žės 3 die­ną.

 

– Ar tik Ta­lo­kių kai­mo gy­ven­to­jus Jū­sų ben­druo­me­nė vie­ni­ja?

– „Ben­druo­me­nė Ta­lo­kiai“ vie­ni­ja net ke­le­tą kai­mų – Ta­lo­kių, Re­vų, Vo­lun­gės, No­rū­nų, Ne­mu­nai­čio (pas­ta­ruo­siuo­se kai­muo­se yra so­dų ben­dri­jų, ne­ma­žai nuo­lat juo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių ir­gi jun­gia­si prie mū­sų veik­los). Ben­druo­me­nė iš vi­so vie­ni­ja be­veik 100 na­rių.

 

– Jū­sų pa­čios šak­nys – Ta­lo­kių že­mė­je?

– Pa­ti gi­miau ir už­au­gau Ta­lo­kių kai­me, mo­kiau­si Ta­lo­kių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je, ta­me pa­čia­me pa­sta­te, ku­ria­me veik­lą da­bar vyk­do „Ben­druo­me­nė Ta­lo­kiai“. Nors šiuo me­tu gy­ve­nu Aly­tu­je, sa­vo gim­ta­ja­me kai­me lan­kau­si be­veik kiek­vie­ną die­ną.

 

– Pir­mai­siais me­tais Jū­sų ben­druo­me­nės pa­grin­di­nis tiks­las bu­vo ma­žin­ti at­skir­tį tarp kar­tų. Šian­dien tai tur­būt jau nė­ra pa­grin­di­nis sie­kis?

– Ben­druo­me­nės tiks­las kuo dau­giau lai­ko pra­leis­ti vi­siems kar­tu, su­ei­ti po dar­bų, pa­si­da­lin­ti ne tik var­gu, bet ir džiaugs­mu, iš­lai­ky­ti ben­druo­me­niš­ku­mą.

Tu­ri­me sa­vo tra­di­ci­nes šven­tes: Jo­ni­nių, Ru­de­nė­lio, per ku­rias vi­si sten­gia­mės pri­si­dė­ti prie ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mo bei su­ėjus sma­giai pa­si­džiaug­ti kai­my­nų drau­gi­ja, vi­sa­da su­lau­kia­me sve­čių.

 

– Ar mėgs­ta ta­lo­kiš­kiai da­lin­tis in­for­ma­ci­ja ne tik su­si­ė­ji­mų me­tu? Kaip yra svar­bus žmo­gui in­ter­ne­ti­nis ry­šys?

– In­ter­ne­ti­nis ry­šys šian­dien už­ima tik­rai di­de­lę svar­bą, ka­dan­gi tai yra grei­čiau­sias in­for­ma­ci­jos pa­sie­ki­mo šal­ti­nis.

Mū­sų ben­druo­me­niš­kiai tik­rai ak­ty­viai se­ka nau­jie­nas vie­šo­jo­je erd­vė­je bei pa­si­da­li­na su vy­res­nio am­žiaus as­me­ni­mis, ku­rie ne­tu­ri ga­li­my­bių nau­do­tis in­ter­ne­tu.

 

– Su ko­kio­mis ben­druo­me­nė­mis la­biau­siai su­ta­ria­te, ben­drau­ja­te?

– Sten­gia­mės su vi­so­mis ben­druo­me­nė­mis ben­drau­ti ir ben­dra­dar­biau­ti. Daž­niau­siai ben­drau­ja­me su ar­ti­miau­siais kai­my­nais – Ra­džiū­nų, Luks­nė­nų, Mi­ros­la­vo, Pa­rė­čė­nų kai­mų ben­druo­me­nė­mis.

 

– Tu­ri­te ge­rą ko­man­dą ar dar ją ren­ka­te? Ben­druo­me­nė­je daug jau­nų žmo­nių?

– Ben­druo­me­nė­je daug ak­ty­vių žmo­nių – pra­de­dant jau­ni­mu, bai­giant gar­bin­go am­žiaus as­me­ni­mis. Tik­rai džiau­giuo­si tu­rė­da­ma to­kią stip­rią ko­man­dą. Džiau­giuo­si Al­do­nos Na­vic­kie­nės, De­li­dos Če­ži­naus­kie­nės, Svet­la­nos Ža­dei­kie­nės, Si­mo Sa­lic­ko, Da­nu­tės Ši­cie­nės, Aldonos Čiuplienės, Rimo Morke­liūno, Zitos Ludavičienės, Vaido Gudyno, Ramunės Serbentienės ir ki­tų ben­druo­me­nės na­rių ak­ty­via veik­la.

– O ko­kie žmo­nės pri­si­de­da prie veik­los sa­vo idė­jo­mis, kon­kre­čiais dar­bais, ma­te­ria­li­niais ir ki­tais iš­tek­liais?

– Vi­si ben­druo­me­nės na­riai la­bai ak­ty­viai da­ly­vau­ja pa­de­dant or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius, pri­si­de­da idė­jo­mis, de­ko­ra­vi­mu, net­gi ma­te­ria­liai – ski­ria au­kas ben­druo­me­nei, kad šven­tė bū­tų įspū­din­ga.

Tu­ri­me nuo­la­ti­nių rė­mė­jų. Vi­sa­da mus pa­re­mia ver­sli­nin­kė Da­nu­tė Ši­cie­nė, ben­dro­vės „Dva­ro mė­sa“, „Jur­vid­gin­ta“. Ben­druo­me­nės pro­jek­tų rė­mė­ja – Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

 

– Ben­druo­me­nė tuoj įpu­sės an­trą veik­los de­šimt­me­tį. Ko­kie svar­būs dar­bai ben­dro­mis pa­stan­go­mis nu­veik­ti? Ir ką at­lik­ti sie­kia­te ar­ti­miau­siu me­tu?

– Iš tie­sų at­ei­nan­čiais me­tais švę­si­me 15-ąjį gim­ta­die­nį. Ak­ty­viai da­ly­vau­ja­me pro­jek­tuo­se, at­nau­ji­no­me ben­druo­me­nės pa­tal­pas, vyk­dė­me ir da­ly­va­vo­me pro­jek­te „Ben­druo­me­ni­niai šei­mos na­mai“. Sie­kia­me ak­ty­vin­ti ben­druo­me­niš­kių veik­lą ir ak­ty­vu­mą da­ly­vau­jant ben­druo­me­nės veik­lo­se. Tu­ri­me įren­gę šar­vo­ji­mo sa­lę. Jau­ni­mas ren­ka­si į spor­tui pri­tai­ky­tas erd­ves. Sma­gu, kad ben­druo­me­nės na­muo­se veik­lą ga­li­me vyk­dy­ti ap­skri­tus me­tus, nes tam, kaip jau mi­nė­jau, pri­si­tai­kė­me pa­tal­pas.

 

– Ta­lo­kiai – kai­mas prie eže­ro, ke­lio į Eu­ro­pą. Ar ben­dri­jos na­riams yra ak­tu­a­lios tur­to ir eis­mo sau­gu­mo pro­ble­mos, sau­gios kai­my­nys­tės idė­jos?

– Ži­no­ma, kad ak­tu­a­lu vi­sa tai mū­sų ben­druo­me­nės na­riams. Tu­ri­me min­čių at­ei­ty­je įgy­ven­din­ti sau­gios kai­my­nys­tės idė­ją.

 

– Ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kės dar­bas rei­ka­lau­ja at­sa­ko­my­bės, at­jau­tos, no­ro ben­drau­ti. Ar vi­sus kai­mo žmo­nes pa­žįs­ta­te? Kuo jie už­si­i­ma?

– Vi­sus ben­druo­me­nės na­rius pa­žįs­tu, nes, kaip jau mi­nė­jau, pa­ti čia už­au­gau ir kas­dien ap­si­lan­kau. Ir tie­sio­gi­nis dar­bas, ir va­do­va­vi­mas ben­druo­me­nei iš tik­rų­jų rei­ka­lau­ja di­de­lės at­sa­ko­my­bės, at­jau­tos ir no­ro ben­drau­ti.

Bet kai nuo pa­aug­lys­tės ta­ve trau­kia no­ras pa­dė­ti žmo­nėms, su jais ben­drau­ti, juos iš­klau­sy­ti, pa­si­rink­ti pro­fe­si­ją nė­ra sun­ku. Kaip ir dirb­ti. Man pa­tin­ka ma­no pro­fe­si­ja – so­cia­li­nė dar­buo­to­ja.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai