Pro memoria. Vytautas Vencius

                                               PRO MEMORIA

                                        VYTAUTAS VENCIUS

                                           1939-09-16–2020-11-04

Galvokite apie mane…

Melskitės už mane…

Gyvenimas yra toks.

Kodėl aš turėčiau išnykti iš Jūsų minčių,

Jeigu aš tik išnykau jums iš akių?

Aš tik kitoje kelio pusėje…

(Šv. Augustinas)  

Neseniai peržengęs 81 metų gyvenimo slenkstį, po sunkios ligos mirė Vytautas Vencius, keturiasdešimt darbingiausių savo metų skyręs Alytaus miestui, jo bendruomenei. Į amžinybę garbus alytiškis išėjo iš savų namų, kuriuos tiek metų rūpestingai savo rankomis statė, gražino ir puoselėjo, arčiausiai jo visuomet buvusiai žmonai Marijai padedant.

V.Vencius gimė 1939-ųjų rugsėjo 16 dieną Kaune, tarnautojų šeimoje (motina – mokytoja, tėvas – ekonomistas). 1957 metais baigęs Kybartų vidurinę mokyklą, toliau mokėsi Kauno politechnikos institute, vėliau keletą metų jam teko krimsti Maskvos Plechanovo ekonomikos akademijos mokslus, bet jų nebaigė. Po dvejus metus išdirbęs Vilkaviškio vykdomajame komitete ir Vilkaviškio statybų organizacijoje, nuo 1967 m. V.Vencius jau su šeima persikėlė į Alytų, buvo paskirtas kapitalinės statybos viršininku Alytaus vykdomajame komitete. Nuo to laiko jo darbinė veikla buvo susieta su Alytumi, jo visuomene, kuri tuo metu išgyveno permainų, išbandymų laikmetį.

Nuo 1975-ųjų iki 1977-ųjų V.Vencius dirbo Alytaus vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, nuo 1977-ųjų iki 1982-ųjų – Plano komisijos pirmininku. Nuo 1982-ųjų iki 1983-iųjų – vyr. referentas Ministrų taryboje. Laikotarpis nuo 1983-iųjų iki 1991-ųjų atiduotas Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato generalinio direktoriais pavaduotojo pareigoms, o dešimtmetis iki 2001-ųjų – Taupomojo banko Alytaus skyriaus vadovo bei nekilnojamo turto vertintojo darbui. Septynerius paskutiniuosius darbingo gyvenimo metus V.Vencius buvo UAB „Vidara“ Alytaus padalinio vadovu.

 Kokiose pareigose Vytautas dirbo, rūpinosi ne tik planų vykdymu, bet ir dirbančių žmonių darbo sąlygomis, jų gerove. Jis didžiavosi savo žmonėmis,  visais alytiškiais, betarpiškai su jais bendravo, sutarė, negailėjo savo laiko ir ilgesniam  išklausymui bei patarimams.

Šeimą sukūrė  1965 metais, dar gyvendamas Vilkaviškyje. Drauge su žmona Marija išaugino ir išmokslino dvi dukras – Rigondą ir Eglę,  sūnų Žilviną. Vytautas sulaukė  ketverto anūkų.

V.Vencius, jį pažinojusių žmonių teigimu, visuomet buvo gerbiamas visuomenėje ir šeimoje, o ir pats mokėjo džiaugtis gyvenimu. Net ir pakirstas sunkios ligos, mėgstamas melodijas stengėsi  pagroti lūpine armonikėle ar birbyne, nes tiek metų ja grojo bei dainavo ansamblyje „Dainava“. Pats mėgo keliones, jas organizavo šeimai, prisidėjo prie išvykų rengimo ansambliečiams.

Artimieji ir draugai Vytautą Vencių visuomet prisimins kaip linksmą, šiltą, išmintingą ir nuoširdų žmogų. Kaip didelį autoritetą, pavyzdį, kaip sąžiningai reikia dirbti ir mylėti žmones.

Laikas nenuneš į užmarštį šio ilgamečio Alytaus pramonininko ir visuomenininko atminimo, nuoširdus darbas ir pagarbus bendravimas įsiterpia į dar gyvenimus tęsiančiųjų širdis, atmintį.  Ilsėkis ramybėje, mielas žmogau, tesaugo tavo atmintį šviesiausi angelai.

Atsisveikinti su velioniu galima laidojimo namuose „Gailestis“ Maironio g.

Karstas išnešamas penktadienį 15 val. 

Liūdi artimieji ir draugai