Istorinės Daugų sinagogos 3D rekonstrukcija entuziastų pajėgomis: „Ši mūsų kukli iniciatyva atsirado iš elementarios pagarbos istorijai” (4)
– Aš taip suprantu, kad istorijos pradžia – keliautojo ir archyvų žinovo Mariaus Skerniškio apsilankymas Dauguose, kurio metu jis pasidalijo istoriniu dokumentu, 1928 metų prašymu išduoti statybos leidimą Daugų sinagogai statyti. Ar tas dokumentas iki šiol nebuvo žinomas ir kaip tas keliautojas susidomėjo būtent Daugais bei kaip susirado vietinius istorijos entuziastus?
– Ši istorija prasidėjo prieš kelerius metus, kai ėmėme organizuoti pažintines ekskursijas po Daugus, o mūsų miestu dėl solidžios istorijos neretai susidomi ir atidžiau į istoriją žvelgiantys žmonės. Vienas tokių žmonių yra minėtas Marius Skerniškis, kuris jau vėliau, po turistinio apsilankymo Dauguose, su mumis pasidalijo tuo dokumentu su brėžiniais. Jį rado dirbdamas savo darbus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Už tai mes esame labai dėkingi, nes, net jeigu ir būtume galėję nujausti, kad toks dokumentas egzistuoja, tai, norint jį surasti archyvuose, nebūtų labai paprasta. Tad tie brėžiniai ir tapo idėjos pagrindu. Visais būdais, per visus įmanomus muziejus, kolekcininkus, visą internetą, visomis kalbomis ieškojome ir sinagogos fotografijų, deja, rasti nepavyko, išskyrus vieną. Joje, naciams 1944 metais fotografuojant Daugų miestą iš lėktuvo, sinagoga truputį matosi – pastato kontūrai, matmenys atitinka brėžiniuose nurodytus, blizga skardinis stogas ir t. t. Natūraliai kilo noras „pamatyti“ tą pastatą, kuris, sprendžiant pagal brėžinius, anuomet Dauguose turėjo būti vienas iš gražiausių. Kilo mintis, kad galbūt būtų galima padaryti jo vizualizaciją, gal rašyti projektą, bandyti gauti lėšų iš Lietuvos kultūros tarybos programų, bet tiesiog spontaniškai pasidalijau vietos bendruomenės feisbuko sienoje, pernelyg nesitikėdamas rezultatų.
Neilgai trukus atsirado Arnas, kuris su išskirtiniu entuziazmu susidomėjo šiuo reikalu ir apsiėmė pabandyti atkurti sinagogos, Daugų škalos, originalų vaizdą kompiuteriu. Be abejonės, ne be pagrindo, nes kompiuterinio 3D projektavimo darbais profesionaliai užsiima jau daugiau kaip dešimt metų, na, o šis pasiūlymas buvo, kaip jis pats sako, proga padirbėti „savo malonumui“, kartu padarant tikrai gerą ir naudingą darbą Daugams. Beje, nors tai buvo daugybės valandų pareikalavęs darbas, jis atsisakė bet kokio, net simbolinio atlygio. Pats Arnas gyvena Vilniuje, bet save vadina daugiškiu, nes savo vasaras jis praleisdavo pas senelius Dauguose ir todėl jaučia didelius sentimentus.
– 3D technologija, kuri buvo pasirinkta šitai istorinei rekonstrukcijai – būtų įdomu truputį plačiau apie technologines subtilybes.
– 3D rekonstrukcija yra ne tik išorės vaizdo sumodeliavimas, bet žymiai sudėtingesnis reikalas, nes pastatas yra suprojektuojamas CAD programa su visomis žinomomis detalėmis. Tai ne tik tokie dalykai kaip stogo konstrukcija, bet įsigilinama į visus niuansus, net tokius kaip plytų rišimo būdas, grindų storis ar palangių tvirtinimo subtilybės. Šiuo atveju brėžiniai pateikė tik bazinę informaciją, tad Arnui teko konsultuotis ir su paveldosaugos specialistais, nagrinėti panašaus laikotarpio kitas sinagogas, skaityti daug teorijos, kad būtų galima tinkamai įkomponuoti visas detales. Be abejonės, reikėjo detaliai nagrinėti ir esamą pastatą, kuris yra perstatytas iš buvusios sinagogos, iš esmės pakeičiant jo išvaizdą. Žinoma, į absoliutų ir neginčijamą detalumą pretenduoti būtų neįmanoma, nes tam reiktų tiesiog mokslinės studijos ir metais skaičiuojamų darbo valandų. Nepaisant to, tai yra tikrai įtikinamas atkūrimas, leidžiantis mums įsivaizduoti ne tik išorę, bet ir „apsilankyti“ pastato viduje. Reikia pripažinti, kad Arnas Dubra padarė darbą su ypatingu įsigilinimu ir dėmesiu detalėms. Jeigu būtų nesiėmęs, veikiausiai šiandien tai ir nebūtų padaryta.
– Kaip bus panaudojama rekonstrukcija?
Tikimės, kad šis darbas pasitarnaus mūsų krašto istorijai. Galbūt padės rasti daugiau duomenų apie pačią sinagogą ir to laikotarpio Daugų istoriją, juk neabejotinai kažkur yra ir originalių pastato fotografijų, tik nenumanome kur, gal kažkas pamatęs prisimins.
– Kokia yra Daugų sinagogos istorija?
– Per 1926 metų miesto gaisrą senoji medinė žydų sinagoga sudegė (beje, nebe pirmą kartą), todėl buvo nuspręsta ją atstatyti ir šįsyk jau mūrinę. Statybos leidime pažymima ir jis išduotas su sąlyga, kad „pastato lubos turi būti padarytos iš nedegios medžiagos“. Pastatas suprojektuotas 1927 metais, o gavus leidimą 1928-aisiais pradėtas sparčiai statyti. Kaip žydų maldos namai pastatas nustojo funkcionuoti 1941 metais po visos Daugų žydų bendruomenės sunaikinimo Vidzgirio miške. Seni žmonės prisimena, kad pokario metais statinys buvo gerokai nusiaubtas, apgriautas, o 1955 metais jis perstatytas, įkuriant kultūros namus, „aplipdytas“ masyviais priestatais, kurie iš esmės pakeitė jo išvaizdą. Visgi senosios dalies mūro sienos išliko. Tai yra ta dalis, kurioje buvo įrengta kino salė su įėjimu nuo centrinės Vytauto gatvės pusės. Vietoje puošnių gotikinio stiliaus langų atsirado stiklo blokeliai, o raudonų plytų mūrą su dekoratyviais elementais paslėpė pilkas tinkas. Galima sakyti, kad mūrinė žydų sinagoga, tokia, kokia matoma vizualizacijoje, mena būtent žydų bendruomenės klestėjimo laikus, kai miestelyje jie sudarė žymią dalį gyventojų.
– O kaip yra dabar?
– Šiandien pastatas išgyvena tokius pat liūdnus laikus kaip pokaryje, nes vėl stovi apleistas ir jau pradeda ne juokais trupėti. Kodėl taip atsitiko, kodėl juo buvo nusikratyta, iškraustytos veikiančios įstaigos, parduotas ar atiduotas, plačiau pakomentuoti galėtų nebent Alytaus rajono savivaldybė. Miesto gyventojams tai yra skaudulys ir tikrai ne tik dėl to, kad viduryje miesto stovi toks pastatas „vaiduoklis“ ir jame nebevykdoma jokia kultūrinė veikla, bet ir dėl elementaraus, net gėdingo pagarbos istorijai trūkumo aukščiausiu lygmeniu. Štai būtent dėl istorijos, dėl elementarios pagarbos jai ir radosi ši kukli iniciatyva. Mažų mažiausiai ji naudinga tuo, kad bent jau vietos gyventojai pagaliau žinos, kaip atrodė sinagoga tarpukariu, labiau prisimins ir pačią žydų bendruomenę, kuri, beje, padarė didelę įtaką ir viso miestelio raidai. Daugų bendruomenė šią iniciatyvą priima palankiai, klausinėja, apgailestauja dėl dabartinės pastato būklės.
– Gal yra minčių, kad būtų galima atkurti ir kitus istorinius pastatus?
– Kitų istorinių pastatų atkūrimas Dauguose būtų kiek komplikuotas, nes tokių aiškių duomenų, kokius turime apie sinagogą, jau nerastume. Daugiausia tai buvo medinė architektūra ir tik apytikriai pagal laikmečiui būdingus bruožus būtų galima įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, atrodė Vytauto Didžiojo medžioklės dvaro kompleksas dabartinių miesto kapinių vietoje, medinė Vytauto laikų bažnyčia dabartinės bažnyčios vietoje ar karalienės Bonos Sforcos funduota bažnytėlė ant Šventapetrio kalnelio.
– Man dar rūpi paklausti, kaip čia dėl to darbo iš entuziazmo – ar bandėte šitai kultūrinei iniciatyvai gauti finansavimą, ar buvo nuspręsta neieškoti ir kodėl? Ar tokia iniciatyva galėtų rasti sau vietą Alytaus rajono savivaldybės kultūros projektiniame finansavime? Koks apskritai požiūris į paveldą stebimas Alytaus rajone?
– Dėl finansavimo, jeigu nebūtų taip pasisekę, kaip dabar, galbūt būtume bandę jį gauti per Lietuvos kultūros tarybos programas, bet šiuo konkrečiu atveju tai būtų labai komplikuota, nes pastatas yra privatus ir netgi nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Iliuzijų dėl finansavimo iš rajono savivaldybės neturėčiau, nes kultūros prioritetai ten yra kiek kitokie ir nesu girdėjęs, kad būtų skiriama kultūrinei veiklai, susietai su istorijos aktualizavimu. Beje, kalbant apie Daugų sinagogos pastatą, dar niekas nėra prarasta. Kaip daugiškis aš tikiu, kad rajono savivaldybė yra save gerbianti įstaiga ir, kaip vieną dieną stebuklingai suvokė Kurnėnų mokyklos svarbą, ją sutvarkė, taip gali išpirkti bei sutvarkyti ir savo didžiausio rajono miestelio itin svarbų istorinį pastatą bei įkurti jame muziejų (kuriame atsispindėtų ir žydų bendruomenės istorija), kultūros centrą, galeriją, turizmo įstaigą ir panašiai. Beje, tikro muziejaus Alytaus rajone nėra nė vieno. Tai būtų puiki investicija į Daugų įvaizdį, turizmą, beje, atsiperkanti su kaupu. Nes dabar tiesiog skaudu internete skaityti į Daugus kartkartėmis užsukančių čia gyvenusių žydų palikuonių atsiliepimus, pamačius apleistus jų maldos namus ir konstatavus, kad čia jų atminimas niekam nerūpi.
Sinagogą esame įtraukę ir į savo parengtą turistinį pažintinį maršrutą po Daugus, kurį išbandyti gali kiekvienas, parsisiuntęs „Gatvės gyvos“ išmaniąją programėlę.
Daugų sinagogos 3D rekonstrukciją (koks pastatas buvo nuo pastatymo iki jo apgriovimo pokario metais bei pertvarkymo į Daugų kultūros namus sovietmečiu) galima pamatyti kultūros klubo „Kitaip“ „Facebook“ paskyroje.
Stiklo konstrukcijos Beremisstiklas.lt
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Kiek žinau tai žyďų…
Komentaras
Kiek žinau tai žyďų bendruomenė gavusi piniginę kompensaciją už šį pastatą ir jo atsisakė, tai ko jie dar nori ? Tai viena, antra savininkui dovanų nieks šio pastato nedavė, trečia, po svetimą valdą be leidimo šmirinėti negalima... rekonstratoriai....
Nu kam ta zydu sinagoga,gal…
Komentaras
Nu kam ta zydu sinagoga,gal paaiskintumet???O jei zydu tai,manyciau,tegu zydai ir tvako
Tai nusipirk ir atrestauruok…
Komentaras
Tai nusipirk ir atrestauruok, galėsi ekskursijas vesti. Bet nori kad kažkas kitas tai padarytų - ar žydai irgi nenorėjo, kad valdžia sutvarkytų ir paskui jiems atiduotų? O tada staiga nereikalinga pasidarė.
3D rekonstrukcija šiuo…
Komentaras
3D rekonstrukcija šiuo atveju yra ne kas kita, kaip kompiuterio pagalba sukurtas gražus paveikslėlis. Tai tiek ir žygdarbio. Nėra ko labai girtis, nes realiai nė piršto nepakrutinot bent aplinką sutvarkyt. Ir beje ar Daugų sinagoga nepriklauso privačiam asmeniui?