Is­to­ri­nės Dau­gų si­na­go­gos 3D re­konst­ruk­ci­ja en­tu­zias­tų pa­jė­go­mis: „Ši mū­sų kuk­li ini­cia­ty­va at­si­ra­do iš ele­men­ta­rios pa­gar­bos is­to­ri­jai” (4)

Saulė Pinkevičienė
Daugu sinagoga
Dau­guo­se gy­vuo­jan­tis kul­tū­ros klu­bas „Ki­taip“ pri­sta­to įspū­din­gą dau­giš­kio Ar­no Dub­ros at­lik­tą dar­bą – Dau­gų mies­to žy­dų si­na­go­gos 3D re­konst­ruk­ci­ją. Jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti, koks is­to­ri­nis pa­sta­tas bu­vo nuo pa­sta­ty­mo iki si­na­go­gos ap­grio­vi­mo po­ka­rio me­tais ir per­tvar­ky­mo į Dau­gų kul­tū­ros na­mus so­viet­me­čiu, t. y. į pa­sta­to su ko­lo­no­mis, koks yra šian­dien. Apie su­ma­ny­mą ir tai, kaip jis bu­vo įgy­ven­din­tas vien en­tu­zias­tų jė­go­mis, pa­sa­ko­ja klu­bo va­do­vas Ro­ber­tas Oža­lins­kas.
Dau­guo­se gy­vuo­jan­tis kul­tū­ros klu­bas „Ki­taip“ pri­sta­to įspū­din­gą dau­giš­kio Ar­no Dub­ros at­lik­tą dar­bą – Dau­gų mies­to žy­dų si­na­go­gos 3D re­konst­ruk­ci­ją. Jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti, koks is­to­ri­nis pa­sta­tas bu­vo nuo pa­sta­ty­mo iki si­na­go­gos ap­grio­vi­mo po­ka­rio me­tais ir per­tvar­ky­mo į Dau­gų kul­tū­ros na­mus so­viet­me­čiu, t. y. į pa­sta­to su ko­lo­no­mis, koks yra šian­dien. Apie su­ma­ny­mą ir tai, kaip jis bu­vo įgy­ven­din­tas vien en­tu­zias­tų jė­go­mis, pa­sa­ko­ja klu­bo va­do­vas Ro­ber­tas Oža­lins­kas.

– Aš taip su­pran­tu, kad is­to­ri­jos pra­džia – ke­liau­to­jo ir ar­chy­vų ži­no­vo Ma­riaus Sker­niš­kio ap­si­lan­ky­mas Dau­guo­se, ku­rio me­tu jis pa­si­da­li­jo is­to­ri­niu do­ku­men­tu, 1928 me­tų pra­šy­mu iš­duo­ti sta­ty­bos lei­di­mą Dau­gų si­na­go­gai sta­ty­ti. Ar tas do­ku­men­tas iki šiol ne­bu­vo ži­no­mas ir kaip tas ke­liau­to­jas su­si­do­mė­jo bū­tent Dau­gais bei kaip su­si­ra­do vie­ti­nius is­to­ri­jos en­tu­zias­tus?

– Ši is­to­ri­ja pra­si­dė­jo prieš ke­le­rius me­tus, kai ėmė­me or­ga­ni­zuo­ti pa­žin­ti­nes eks­kur­si­jas po Dau­gus, o mū­sų mies­tu dėl so­li­džios is­to­ri­jos ne­re­tai su­si­do­mi ir ati­džiau į is­to­ri­ją žvel­gian­tys žmo­nės. Vie­nas to­kių žmo­nių yra mi­nė­tas Ma­rius Sker­niš­kis, ku­ris jau vė­liau, po tu­ris­ti­nio ap­si­lan­ky­mo Dau­guo­se, su mu­mis pa­si­da­li­jo tuo do­ku­men­tu su brė­ži­niais. Jį ra­do dirb­da­mas sa­vo dar­bus Lie­tu­vos cen­tri­nia­me vals­ty­bės ar­chy­ve. Už tai mes esa­me la­bai dė­kin­gi, nes, net jei­gu ir bū­tu­me ga­lė­ję nu­jaus­ti, kad toks do­ku­men­tas eg­zis­tuo­ja, tai, no­rint jį su­ras­ti ar­chy­vuo­se, ne­bū­tų la­bai pa­pras­ta. Tad tie brė­ži­niai ir ta­po idė­jos pa­grin­du. Vi­sais bū­dais, per vi­sus įma­no­mus mu­zie­jus, ko­lek­ci­nin­kus, vi­są in­ter­ne­tą, vi­so­mis kal­bo­mis ieš­ko­jo­me ir si­na­go­gos fo­to­gra­fi­jų, de­ja, ras­ti ne­pa­vy­ko, iš­sky­rus vie­ną. Jo­je, na­ciams 1944 me­tais fo­to­gra­fuo­jant Dau­gų mies­tą iš lėk­tu­vo, si­na­go­ga tru­pu­tį ma­to­si – pa­sta­to kon­tū­rai, mat­me­nys ati­tin­ka brė­ži­niuo­se nu­ro­dy­tus, bliz­ga skar­di­nis sto­gas ir t. t. Na­tū­ra­liai ki­lo no­ras „pa­ma­ty­ti“ tą pa­sta­tą, ku­ris, spren­džiant pa­gal brė­ži­nius, anuo­met Dau­guo­se tu­rė­jo bū­ti vie­nas iš gra­žiau­sių. Ki­lo min­tis, kad gal­būt bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti jo vi­zu­a­li­za­ci­ją, gal ra­šy­ti pro­jek­tą, ban­dy­ti gau­ti lė­šų iš Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos pro­gra­mų, bet tie­siog spon­ta­niš­kai pa­si­da­li­jau vie­tos ben­druo­me­nės feis­bu­ko sie­no­je, per­ne­lyg ne­si­ti­kė­da­mas re­zul­ta­tų.

Ne­il­gai tru­kus at­si­ra­do Ar­nas, ku­ris su iš­skir­ti­niu en­tu­ziaz­mu su­si­do­mė­jo šiuo rei­ka­lu ir ap­si­ė­mė pa­ban­dy­ti at­kur­ti si­na­go­gos, Dau­gų ška­los, ori­gi­na­lų vaiz­dą kom­piu­te­riu. Be abe­jo­nės, ne be pa­grin­do, nes kom­piu­te­ri­nio 3D pro­jek­ta­vi­mo dar­bais pro­fe­sio­na­liai už­si­i­ma jau dau­giau kaip de­šimt me­tų, na, o šis pa­siū­ly­mas bu­vo, kaip jis pats sa­ko, pro­ga pa­dir­bė­ti „sa­vo ma­lo­nu­mui“, kar­tu pa­da­rant tik­rai ge­rą ir nau­din­gą dar­bą Dau­gams. Be­je, nors tai bu­vo dau­gy­bės va­lan­dų pa­rei­ka­la­vęs dar­bas, jis at­si­sa­kė bet ko­kio, net sim­bo­li­nio at­ly­gio. Pats Ar­nas gy­ve­na Vil­niu­je, bet sa­ve va­di­na dau­giš­kiu, nes sa­vo va­sa­ras jis pra­leis­da­vo pas se­ne­lius Dau­guo­se ir to­dėl jau­čia di­de­lius sen­ti­men­tus.

 

– 3D tech­no­lo­gi­ja, ku­ri bu­vo pa­si­rink­ta ši­tai is­to­ri­nei re­konst­ruk­ci­jai – bū­tų įdo­mu tru­pu­tį pla­čiau apie tech­no­lo­gi­nes sub­ti­ly­bes.

– 3D re­konst­ruk­ci­ja yra ne tik iš­orės vaiz­do su­mo­de­lia­vi­mas, bet žy­miai su­dė­tin­ges­nis rei­ka­las, nes pa­sta­tas yra su­pro­jek­tuo­ja­mas CAD pro­gra­ma su vi­so­mis ži­no­mo­mis de­ta­lė­mis. Tai ne tik to­kie da­ly­kai kaip sto­go kon­struk­ci­ja, bet įsi­gi­li­na­ma į vi­sus niu­an­sus, net to­kius kaip ply­tų ri­ši­mo bū­das, grin­dų sto­ris ar pa­lan­gių tvir­ti­ni­mo sub­ti­ly­bės. Šiuo at­ve­ju brė­ži­niai pa­tei­kė tik ba­zi­nę in­for­ma­ci­ją, tad Ar­nui te­ko kon­sul­tuo­tis ir su pa­vel­do­sau­gos spe­cia­lis­tais, nag­ri­nė­ti pa­na­šaus lai­ko­tar­pio ki­tas si­na­go­gas, skai­ty­ti daug te­ori­jos, kad bū­tų ga­li­ma tin­ka­mai įkom­po­nuo­ti vi­sas de­ta­les. Be abe­jo­nės, rei­kė­jo de­ta­liai nag­ri­nė­ti ir esa­mą pa­sta­tą, ku­ris yra per­sta­ty­tas iš bu­vu­sios si­na­go­gos, iš es­mės pa­kei­čiant jo iš­vaiz­dą. Ži­no­ma, į ab­so­liu­tų ir ne­gin­či­ja­mą de­ta­lu­mą pre­ten­duo­ti bū­tų ne­įma­no­ma, nes tam reik­tų tie­siog moks­li­nės stu­di­jos ir me­tais skai­čiuo­ja­mų dar­bo va­lan­dų. Ne­pai­sant to, tai yra tik­rai įti­ki­na­mas at­kū­ri­mas, lei­džian­tis mums įsi­vaiz­duo­ti ne tik iš­orę, bet ir „ap­si­lan­ky­ti“ pa­sta­to vi­du­je. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Ar­nas Dub­ra pa­da­rė dar­bą su ypa­tin­gu įsi­gi­li­ni­mu ir dė­me­siu de­ta­lėms. Jei­gu bū­tų ne­si­ė­męs, vei­kiau­siai šian­dien tai ir ne­bū­tų pa­da­ry­ta.

 

– Kaip bus pa­nau­do­ja­ma re­konst­ruk­ci­ja?

Ti­ki­mės, kad šis dar­bas pa­si­tar­naus mū­sų kraš­to is­to­ri­jai. Gal­būt pa­dės ras­ti dau­giau duo­me­nų apie pa­čią si­na­go­gą ir to lai­ko­tar­pio Dau­gų is­to­ri­ją, juk ne­abe­jo­ti­nai kaž­kur yra ir ori­gi­na­lių pa­sta­to fo­to­gra­fi­jų, tik ne­nu­ma­no­me kur, gal kaž­kas pa­ma­tęs pri­si­mins.

 

– Ko­kia yra Dau­gų si­na­go­gos is­to­ri­ja?

– Per 1926 me­tų mies­to gais­rą se­no­ji me­di­nė žy­dų si­na­go­ga su­de­gė (be­je, ne­be pir­mą kar­tą), to­dėl bu­vo nu­spręs­ta ją at­sta­ty­ti ir šį­syk jau mū­ri­nę. Sta­ty­bos lei­di­me pa­žy­mi­ma ir jis iš­duo­tas su są­ly­ga, kad „pa­sta­to lu­bos tu­ri bū­ti pa­da­ry­tos iš ne­de­gios me­džia­gos“. Pa­sta­tas su­pro­jek­tuo­tas 1927 me­tais, o ga­vus lei­di­mą 1928-ai­siais pra­dė­tas spar­čiai sta­ty­ti. Kaip žy­dų mal­dos na­mai pa­sta­tas nu­sto­jo funk­cio­nuo­ti 1941 me­tais po vi­sos Dau­gų žy­dų ben­druo­me­nės su­nai­ki­ni­mo Vidz­gi­rio miš­ke. Se­ni žmo­nės pri­si­me­na, kad po­ka­rio me­tais sta­ti­nys bu­vo ge­ro­kai nu­siaub­tas, ap­griau­tas, o 1955 me­tais jis per­sta­ty­tas, įku­riant kul­tū­ros na­mus, „ap­lip­dy­tas“ ma­sy­viais prie­sta­tais, ku­rie iš es­mės pa­kei­tė jo iš­vaiz­dą. Vis­gi se­no­sios da­lies mū­ro sie­nos iš­li­ko. Tai yra ta da­lis, ku­rio­je bu­vo įreng­ta ki­no sa­lė su įė­ji­mu nuo cen­tri­nės Vy­tau­to gat­vės pu­sės. Vie­to­je puoš­nių go­ti­ki­nio sti­liaus lan­gų at­si­ra­do stik­lo blo­ke­liai, o rau­do­nų ply­tų mū­rą su de­ko­ra­ty­viais ele­men­tais pa­slė­pė pil­kas tin­kas. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad mū­ri­nė žy­dų si­na­go­ga, to­kia, ko­kia ma­to­ma vi­zu­a­li­za­ci­jo­je, me­na bū­tent žy­dų ben­druo­me­nės kles­tė­ji­mo lai­kus, kai mies­te­ly­je jie su­da­rė žy­mią da­lį gy­ven­to­jų.

 

– O kaip yra da­bar?

– Šian­dien pa­sta­tas iš­gy­ve­na to­kius pat liūd­nus lai­kus kaip po­ka­ry­je, nes vėl sto­vi ap­leis­tas ir jau pra­de­da ne juo­kais tru­pė­ti. Ko­dėl taip at­si­ti­ko, ko­dėl juo bu­vo nu­si­kra­ty­ta, iš­kraus­ty­tos vei­kian­čios įstai­gos, par­duo­tas ar ati­duo­tas, pla­čiau pa­ko­men­tuo­ti ga­lė­tų ne­bent Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Mies­to gy­ven­to­jams tai yra skau­du­lys ir tik­rai ne tik dėl to, kad vi­du­ry­je mies­to sto­vi toks pa­sta­tas „vai­duok­lis“ ir ja­me ne­be­vyk­do­ma jo­kia kul­tū­ri­nė veik­la, bet ir dėl ele­men­ta­raus, net gė­din­go pa­gar­bos is­to­ri­jai trū­ku­mo aukš­čiau­siu lyg­me­niu. Štai bū­tent dėl is­to­ri­jos, dėl ele­men­ta­rios pa­gar­bos jai ir ra­do­si ši kuk­li ini­cia­ty­va. Ma­žų ma­žiau­siai ji nau­din­ga tuo, kad bent jau vie­tos gy­ven­to­jai pa­ga­liau ži­nos, kaip at­ro­dė si­na­go­ga tar­pu­ka­riu, la­biau pri­si­mins ir pa­čią žy­dų ben­druo­me­nę, ku­ri, be­je, pa­da­rė di­de­lę įta­ką ir vi­so mies­te­lio rai­dai. Dau­gų ben­druo­me­nė šią ini­cia­ty­vą pri­ima pa­lan­kiai, klau­si­nė­ja, ap­gai­les­tau­ja dėl da­bar­ti­nės pa­sta­to būk­lės.

 

– Gal yra min­čių, kad bū­tų ga­li­ma at­kur­ti ir ki­tus is­to­ri­nius pa­sta­tus?

– Ki­tų is­to­ri­nių pa­sta­tų at­kū­ri­mas Dau­guo­se bū­tų kiek kom­pli­kuo­tas, nes to­kių aiš­kių duo­me­nų, ko­kius tu­ri­me apie si­na­go­gą, jau ne­ras­tu­me. Dau­giau­sia tai bu­vo me­di­nė ar­chi­tek­tū­ra ir tik apy­tik­riai pa­gal laik­me­čiui bū­din­gus bruo­žus bū­tų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kaip, pa­vyz­džiui, at­ro­dė Vy­tau­to Di­džio­jo me­džiok­lės dva­ro kom­plek­sas da­bar­ti­nių mies­to ka­pi­nių vie­to­je, me­di­nė Vy­tau­to lai­kų baž­ny­čia da­bar­ti­nės baž­ny­čios vie­to­je ar ka­ra­lie­nės Bo­nos Sfor­cos fun­duo­ta baž­ny­tė­lė ant Šven­ta­pet­rio kal­ne­lio.

 

– Man dar rū­pi pa­klaus­ti, kaip čia dėl to dar­bo iš en­tu­ziaz­mo – ar ban­dė­te ši­tai kul­tū­ri­nei ini­cia­ty­vai gau­ti fi­nan­sa­vi­mą, ar bu­vo nu­spręs­ta nei­eš­ko­ti ir ko­dėl? Ar to­kia ini­cia­ty­va ga­lė­tų ras­ti sau vie­tą Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pro­jek­ti­nia­me fi­nan­sa­vi­me? Koks ap­skri­tai po­žiū­ris į pa­vel­dą ste­bi­mas Aly­taus ra­jo­ne?

– Dėl fi­nan­sa­vi­mo, jei­gu ne­bū­tų taip pa­si­se­kę, kaip da­bar, gal­būt bū­tu­me ban­dę jį gau­ti per Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos pro­gra­mas, bet šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju tai bū­tų la­bai kom­pli­kuo­ta, nes pa­sta­tas yra pri­va­tus ir net­gi nė­ra įra­šy­tas į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą. Iliu­zi­jų dėl fi­nan­sa­vi­mo iš ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ne­tu­rė­čiau, nes kul­tū­ros pri­ori­te­tai ten yra kiek ki­to­kie ir ne­su gir­dė­jęs, kad bū­tų ski­ria­ma kul­tū­ri­nei veik­lai, su­sie­tai su is­to­ri­jos ak­tu­a­li­za­vi­mu. Be­je, kal­bant apie Dau­gų si­na­go­gos pa­sta­tą, dar nie­kas nė­ra pra­ras­ta. Kaip dau­giš­kis aš ti­kiu, kad ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė yra sa­ve ger­bian­ti įstai­ga ir, kaip vie­ną die­ną ste­buk­lin­gai su­vo­kė Kur­nė­nų mo­kyk­los svar­bą, ją su­tvar­kė, taip ga­li iš­pirk­ti bei su­tvar­ky­ti ir sa­vo di­džiau­sio ra­jo­no mies­te­lio itin svar­bų is­to­ri­nį pa­sta­tą bei įkur­ti ja­me mu­zie­jų (ku­ria­me at­si­spin­dė­tų ir žy­dų ben­druo­me­nės is­to­ri­ja), kul­tū­ros cen­trą, ga­le­ri­ją, tu­riz­mo įstai­gą ir pa­na­šiai. Be­je, tik­ro mu­zie­jaus Aly­taus ra­jo­ne nė­ra nė vie­no. Tai bū­tų pui­ki in­ves­ti­ci­ja į Dau­gų įvaiz­dį, tu­riz­mą, be­je, at­si­per­kan­ti su kau­pu. Nes da­bar tie­siog skau­du in­ter­ne­te skai­ty­ti į Dau­gus kart­kar­tė­mis už­su­kan­čių čia gy­ve­nu­sių žy­dų pa­li­kuo­nių at­si­lie­pi­mus, pa­ma­čius ap­leis­tus jų mal­dos na­mus ir kon­sta­ta­vus, kad čia jų at­mi­ni­mas nie­kam ne­rū­pi.

Si­na­go­gą esa­me įtrau­kę ir į sa­vo pa­reng­tą tu­ris­ti­nį pa­žin­ti­nį marš­ru­tą po Dau­gus, ku­rį iš­ban­dy­ti ga­li kiek­vie­nas, par­si­siun­tęs „Gat­vės gy­vos“ iš­ma­ni­ą­ją pro­gra­mė­lę.

Daugų sinagogos 3D rekonstrukciją (koks pastatas buvo nuo pastatymo iki jo apgriovimo pokario metais bei pertvarkymo į Daugų kultūros namus sovietmečiu) galima pamatyti kultūros klubo „Kitaip“ „Facebook“ paskyroje.

Stiklo konstrukcijos Beremisstiklas.lt

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Kiek žinau tai žyďų bendruomenė gavusi piniginę kompensaciją už šį pastatą ir jo atsisakė, tai ko jie dar nori ? Tai viena, antra savininkui dovanų nieks šio pastato nedavė, trečia, po svetimą valdą be leidimo šmirinėti negalima... rekonstratoriai....

    Komentaras

    Tai nusipirk ir atrestauruok, galėsi ekskursijas vesti. Bet nori kad kažkas kitas tai padarytų - ar žydai irgi nenorėjo, kad valdžia sutvarkytų ir paskui jiems atiduotų? O tada staiga nereikalinga pasidarė.

    Komentaras

    3D rekonstrukcija šiuo atveju yra ne kas kita, kaip kompiuterio pagalba sukurtas gražus paveikslėlis. Tai tiek ir žygdarbio. Nėra ko labai girtis, nes realiai nė piršto nepakrutinot bent aplinką sutvarkyt. Ir beje ar Daugų sinagoga nepriklauso privačiam asmeniui?

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.