„Im­bie­ro va­ka­rų” abė­cė­lė: trum­po­sios pro­zos skai­ty­mai įvyks pa­gal... pla­ną D (176)

Saulė Pinkevičienė
„Imbiero vakarų“ naktiniai skaitymai 2018 metais, ypatinga atmosfera, kurios pasiges ir dalyviai, ir klausytojai. Ilonos krupavičienės nuotr.
„Imbiero vakarų“ naktiniai skaitymai 2018 metais, ypatinga atmosfera, kurios pasiges ir dalyviai, ir klausytojai. Ilonos krupavičienės nuotr.
Sa­ko­ma, kad, kai Die­vas už­ve­ria du­ris, jis ati­da­ro lan­gus. Apie tai, kaip šie­met vyks trum­po­sios pro­zos skai­ty­mai, ko­kius iš­šū­kius te­ko įveik­ti ir kaip tap­ti jų klau­sy­to­ju, pa­sa­ko­ja ren­gi­nio idė­jos au­to­rė ir or­ga­ni­za­to­rė, Aly­taus Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Gied­rė Bul­ga­ko­vie­nė.

– Pri­si­min­ki­me ra­šy­to­jo Jur­gio Kun­či­no „Im­bie­ro va­ka­rų“ dos­jė. Ke­lin­tą kar­tą vyks trum­po­sios pro­zos skai­ty­mai Aly­tu­je, kiek jau tu­ri­me lau­re­a­tų?

– Ka­len­do­ri­nio ru­dens pa­bai­ga su im­bie­ri­niu prie­sko­niu iš­tiks mus vi­sus jau de­vin­tą kar­tą. Prieš ke­lias die­nas su­mon­ta­vo­me fil­mu­ką, ku­ria­me į ke­lias mi­nu­tes punk­ty­riš­kai su­dė­lio­jo­me vi­sų jau įvy­ku­sių „Im­bie­ro va­ka­rų“ ak­cen­tus (jį ga­li­ma per­žiū­rė­ti www.aly­tus.mvb.lt/Im­bie­ras2020/). Grau­du net sa­vo­tiš­kai, ypač kai iš­ny­ra vei­dai ta­len­tin­gų žmo­nių, ku­rių jau ne­bė­ra tarp gy­vų­jų. Su­skai­čia­vau prie pro­gos, kad aly­tiš­kiams šių fes­ti­va­lių me­tu pri­sta­tė­me jau dau­giau kaip 60 ra­šy­to­jų, bent treč­da­lis jų pas mus sve­čia­vo­si ne kar­tą ir ne du, jų kū­ry­ba pui­kiai pa­žįs­ta­ma ne tik skai­tan­čia­jai ša­lies vi­suo­me­nei, bet ir aly­tiš­kiams. Jau de­vin­tą kar­tą Aly­taus mies­to var­du šie­met vėl teik­si­me Jur­gio Kun­či­no ir ki­tas pre­mi­jas. Gai­la tik, kad šis iš­kil­min­gas vyks­mas, kaip ir vi­sas fes­ti­va­lis, dėl pan­de­mi­jos vyks vir­tu­a­liai.

– Šie­met Im­bie­rai at­ran­da nau­jus „epi­de­mi­nius“ ho­ri­zon­tus, kaip, be­je, ir vi­sa kul­tū­ra. Op­ti­mis­ti­niu kam­pu žiū­rint, ko­kių ga­li­my­bių at­ve­ria skai­ty­mai vir­tu­a­lio­je erd­vė­je? Ar ne­at­ro­do, kad pro­zos skai­ty­mai yra pa­kan­ka­mai dė­kin­gas rei­ka­las nuo­to­li­niam for­ma­tui?

– Pa­ra­dok­sas, ta­čiau bū­tent toks for­ma­tas ne­abe­jo­ti­nai yra sa­vo­tiš­kai dė­kin­gas tiek or­ga­ni­za­to­riams, tiek da­ly­viams. Vi­sų pir­ma, dėl iš­si­plė­tu­sių jo tu­ri­nio sklai­dos ga­li­my­bių. Kaip ži­nia, mū­sų bib­lio­te­kos sa­ly­tė­je fik­suo­tu lai­ku fes­ti­va­lio ei­gą ga­lė­da­vo ste­bė­ti ri­bo­tas kie­kis žmo­nių. Li­ku­siems be­lik­da­vo pa­si­skai­ty­ti pa­čius teks­tus spe­cia­liai tam kur­to­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, klau­sy­tis da­ly­va­vu­sių žmo­nių at­si­lie­pi­mų, kas ir kaip ten vy­ko iš tie­sų, ir, ga­lų ga­le, iš me­di­jų su­ži­no­ti, kam ati­te­ko pre­mi­jos ir už ką. Vis­kas. Ki­taip ta­riant, ne­ga­lė­ju­siems da­ly­vau­ti bu­vo pa­sie­kia­ma tik frag­men­tiš­ka in­for­ma­ci­ja. Vi­sos pro­gra­mos vaiz­do/gar­so įra­šai in­ter­ne­te, ga­li­my­bė juos per­žiū­rė­ti sau pa­to­giu lai­ku (toks šie­me­ti­nio fes­ti­va­lio iš­skir­ti­nu­mas) – pri­pa­žin­ki­me, vis­gi šioks toks pliu­sas. Nors, aiš­ku, tas su­konst­ruo­tas vyks­mas ka­žin ar kom­pen­suos gy­vo, tie­sio­gi­nio ben­dra­vi­mo pri­va­lu­mus. Juk bū­tent ta cra­zy „Im­bie­ro va­ka­rų“ at­mo­sfe­ra, ne­su­re­ži­suo­tų rim­ties, links­my­bių ir jau­du­lio nuo­tai­kų „ma­ka­lio­šė“ kaip ma­sa­las nuo pat 2004-ųjų vi­lio­da­vo mū­sų bib­lio­te­kon tiek au­to­rius, tiek ir pub­li­ką.

– Vis dėl­to, koks iš­šū­kis or­ga­ni­za­to­riams bu­vo di­džiau­sias ir kaip jį pa­vy­ko iš­spręs­ti?

– Na, pra­dė­ki­me nuo to, jog ren­gi­nio pa­ma­tai dė­lio­ja­mi ir pa­raiš­kos fi­nan­sa­vi­mui bu­vo ra­šo­mos tuo me­tu, kai dar net ne­gir­dė­jo­me apie jo­kias ko­ro­nes – net­gi Uha­ne... Jei­gu dar me­tų pra­džio­je ne­la­bai vi­so ši­to rei­ka­lo es­mė­je be­si­gau­dan­tys žmo­nės dar ga­lė­jo­me tu­rė­ti iliu­zi­jų, kad at­ši­lus orams vėl vis­kas bus ge­rai ir ru­de­nį GAL kaž­kaip pra­si­suk­si­me, tai jau vi­dur­va­sa­rį tik­rai ži­no­jom, kad rei­kia ruoš­tis pla­nui B – su sau­giais at­stu­mais, kau­kė­mis ir be sve­čių iš už­sie­nio ša­lių. Vėl de­ri­ni­mai su Kul­tū­ros ta­ry­ba, erd­ves­nių pa­tal­pų pa­ieš­kos, įvai­rūs su tuo su­si­ję lo­gis­ti­niai spren­di­mai. O pas­kui BAC – ka­ran­ti­nas! Ir jau jo­kie sau­gūs at­stu­mai, ne tik kad be­tar­piš­ki ben­dra­vi­mai, ne­ga­lio­ja. Ne­slėp­siu, iš tos ne­vil­ties bu­vo net min­čių ati­dė­ti „Im­bie­ro va­ka­rus“ ki­tiems me­tams. Ačiū Die­vui, at­si­ra­do iš­min­tin­gų žmo­nių, ku­rie vis­gi pa­dė­jo mums lai­ku ap­si­spręs­ti, kad tai nė­ra iš­ei­tis. Tad šian­dien, ga­li­ma sa­ky­ti, įgy­ven­di­na­me jau pla­ną D – vi­sa pro­gra­ma pa­tei­kia­ma pro­fe­sio­na­lių, su­gru­puo­tų įra­šų pa­vi­da­lu. Ir, pa­ti­kė­ki­te, mums tai bu­vo dau­giau nei pa­kan­ka­mas iš­šū­kis. Tai su­tar­tą įra­šui die­ną kaž­kas už­strin­ga už­sie­niuo­se, ki­tas au­to­rius su­ser­ga, o pas­kui feis­bu­ke pa­ma­tau, kad, tar­kim, An­drius Ja­ku­čiū­nas jau ir ran­ke­lę su­si­lau­žęs (pir­ma min­tis – ar spė­jo teks­tą pa­ra­šyt, nes skai­ty­mui, ba­la ne­ma­tė, svar­biau­sia ne­su­lau­žy­tą lie­žu­vį tu­rėt...). Kaip pats sa­kė­si, „į pas­ku­ti­nį va­go­ną“ dar spė­jo įšok­ti Ro­lan­das Ras­taus­kas – Pa­lan­gos vie­šo­sios bib­lio­te­kos ko­le­gos pa­gel­bė­jo su jo įra­šu iš pa­jū­rio... Šiaip jau esu dė­kin­ga su­si­klos­čiu­sioms ap­lin­ky­bėms, dėl ku­rių at­si­sa­kė­me tie­sio­gi­nių tran­slia­ci­jų „Zo­om“ ar pa­na­šio­je plat­for­mo­je. Juk te­oriš­kai tar­si ir kiek pa­pras­čiau or­ga­ni­zuo­ti, bet – įsi­ti­ki­no­me, pa­ma­čiu­sios ki­tų kul­tū­ros įvy­kių tran­slia­ci­jas – jo­kios ga­ran­ti­jos, kad pa­vyks iš­veng­ti ko­kių tech­ni­nių ne­sklan­du­mų, o ir vaiz­do, gar­so ko­ky­bė, be abe­jo, vi­sai ki­ta. Tie­są sa­kant, ne­ri­mo vis dar yra, nes kol kas vi­sa vi­su­ma ir mums te­bė­ra ka­tė mai­še, mo­ra­liai esa­me pa­si­ruo­šę bet ko­kių „gais­rų“ ge­si­ni­mui.

– Kaip pa­tys da­ly­viai įver­ti­no per­si­kė­li­mą į vir­tu­a­lią erd­vę, gal pa­tei­kė ko­kių ne­ti­kė­tų siū­ly­mų dėl ren­gi­nio de­ta­lių, pro­gra­mos? 

– Aiš­ku, kad be di­de­lio en­tu­ziaz­mo, ypač jau­nie­ji au­to­riai, jau pri­sik­lau­sę ko ne le­gen­dų apie „Im­bie­ro va­ka­ruo­se“ tvy­ran­čią at­mo­sfe­rą. Ta­čiau kar­tu ir la­bai su­pra­tin­gai vi­si su­re­a­ga­vo. Kai jau ga­lu­ti­nai su­si­de­ri­no­me da­ly­vių są­ra­šą, NĖ VIE­NAS ne­at­si­sa­kė to vir­tu­a­lu­mo, „draus­min­gai“ su­tar­tu lai­ku at­ei­da­vo į fil­ma­vi­mus ga­na įspū­din­go­se Ra­šy­to­jų są­jun­gos erd­vė­se (dau­gu­ma įra­šų – bū­tent iš ten). Dėl to esu la­bai dė­kin­ga jos pir­mi­nin­kei ra­šy­to­jai Bi­ru­tei Jo­nuš­kai­tei, ku­ri as­me­niš­kai rū­pi­no­si, kad žmo­nės ga­lė­tų ten pa­tek­ti, pri­rei­kus net šeš­ta­die­niais. O su in­for­ma­ci­jos sklai­da be­ne pir­ma­sis pa­gel­bė­ti pa­si­siū­lė „Li­te­ra­tū­ros ir me­no“ re­dak­to­rius Gy­tis Nor­vi­las (abu šie žmo­nės pro­zi­nin­kai taip pat da­ly­vau­ja šie­me­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je.)

Vi­sai ne­ti­kė­tos pa­gal­bos ga­vo­me ir iš sak­so­fo­ni­nin­ko Kęs­tu­čio Vai­gi­nio. Kai šir­dy­je jau lie­jom aša­ras, jog „plau­kia“ vi­si mū­sų „iš­svaig­ti“ džia­zai (pro­fe­sio­na­lai, ma­nau, su­pran­ta, kad ko­ky­biš­kas mu­zi­kos įra­šas – vi­sai kas ki­ta, nei kon­cer­to fil­ma­vi­mas iš sa­lės, ne­tu­rint vi­sos tam bū­ti­nos apa­ra­tū­ros), jis mums pa­siū­lė sa­vo įra­šų stu­di­jos pa­slau­gas. Tad da­bar ir dėl mu­zi­ki­nės da­lies vaiz­do ir gar­so ko­ky­bės ra­miau. Tie­sa, tai ne­bus iš­ti­si­nis Kęs­tu­čio Vai­gi­nio ir pia­nis­to Di­mos Go­lo­va­no­vo kon­cer­tas (pa­si­kei­tu­sio­mis ap­lin­ky­bė­mis šios min­ties at­si­sa­kė­me), ta­čiau džia­zo in­kliu­zų ga­li­ma bus bet ka­da pa­si­klau­sy­ti vi­sų tri­jų skai­ty­mų da­lių me­tu. Ir ap­skri­tai, ge­rai sa­ko­ma, kad lie­žu­vis ir iki Ro­mos nu­ves – dėl dau­ge­lio vi­sus mus pir­mą­kart iš­ti­ku­sių ap­lin­ky­bių pa­si­tar­ti, ieš­ko­ti op­ti­ma­lių ir re­a­lių spren­di­mų ga­lė­jo­me su iš­ma­nan­čiais įvai­rias mums dar nė kar­to ne­pa­tir­tas sub­ti­ly­bes pro­fe­sio­na­lais.

– Kaip re­a­liai at­ro­dys šie­met skai­ty­mai? Koks yra „tor­tas“ ir ko­kios „vyš­nai­tės“ ant jo dė­lio­ja­mos?

– Šie­met spe­cia­liai fes­ti­va­liui su­kur­tus pro­zos kū­ri­nius (no­ve­les, ap­sa­ky­mus etc.) skai­tys aly­tiš­kei pub­li­kai jau pui­kiai ži­no­mi ir pa­mėg­ti au­to­riai An­drius Ja­ku­čiū­nas, Bi­ru­tė Jo­nuš­kai­tė, Vi­das Mor­kū­nas, Gy­tis Nor­vi­las, Ro­lan­das Ras­taus­kas, Al­vy­das Šle­pi­kas. Ta­čiau šį­kart kar­tu su fes­ti­va­lio sen­bu­viais, ti­tu­luo­tais pro­zi­nin­kais, da­ly­vau­ja kaip nie­kad daug jau­nų ta­len­tų (de­biu­tan­tų šie­met ly­giai per­pus). Tai – Na­rius Kai­rys, Ak­vi­lė Ka­va­liaus­kai­tė, Jur­ga Tu­ma­so­ny­tė, Li­na Si­mu­ty­tė, Po­vi­las Šklė­rius, Sau­lius Va­si­liaus­kas.

Tarp skai­ty­mų (tiek kon­kur­si­nė­je, į dvi da­lis iš­skai­dy­to­je pro­gra­mo­je, tiek per tra­di­ciš­kai nuo­tai­kin­ges­nius nak­ti­nius skai­ty­mus) pa­siū­ly­si­me vir­tuo­ziš­kas Kęs­tu­čio Vai­gi­nio (sak­so­fo­nas) ir Di­mos Go­lo­va­no­vo (for­te­pi­jo­nas) džia­zo im­pro­vi­za­ci­jas.

Pa­si­klau­sę au­to­ri­nio fes­ti­va­lio da­ly­vių kū­ri­nių at­li­ki­mo, jau nuo pat ket­vir­ta­die­nio ga­lė­si­te ir bal­suo­ti už jums la­biau­siai pa­ti­ku­sį teks­tą bei jo au­to­rių. Bal­suo­ti, be­je, šį­kart bus ga­li­ma iki pat sek­ma­die­nio va­ka­ro mū­sų bib­lio­te­kos sve­tai­nė­je ad­re­su http://www.aly­tus.mvb.lt/Im­bie­ras2020/

An­trą fes­ti­va­lio die­ną pra­dė­si­me tra­di­ci­ne „Im­bie­ro va­ka­rų“ su­si­ti­ki­mų rub­ri­ka – „Lau­re­a­to va­lan­da“. Jos vieš­nia šį­kart yra VI­II „Im­bie­ro va­ka­rų“ Jur­gio Kun­či­no pre­mi­jos lau­re­a­tė, pro­zi­nin­kė Dai­na Opols­kai­tė, ku­rią kal­bins dr. Vir­gi­ni­ja Kul­vins­kai­tė-Ci­ba­raus­kė – ne tik li­te­ra­tū­ros kri­ti­kė, bet ir po­ezi­jos, pro­zos kny­gų au­to­rė.

„At­mi­ni­mo va­lan­do­je“, ži­no­ma, ir vėl grį­ši­me prie už­bu­rian­čios Jur­gio Kun­či­no kū­ry­bos, pri­si­min­si­me šie­met, de­ja, mi­ru­sį ta­len­tin­gą­jį pro­zi­nin­ką ir po­etą Kęs­tu­tį Na­va­ką. Cha­riz­ma­tiš­ko­sios li­te­ra­tū­ros kri­ti­kės Elž­bie­tos Ba­ny­tės mū­sų fes­ti­va­liui pa­si­rink­tos gvil­den­ti te­mos – „Jur­gis Kun­či­nas: tarp pro­vo­ka­to­riaus ir ro­man­ti­ko“ bei „Kęs­tu­čio Na­va­ko pro­zos po­etiš­ku­mas“. Su sa­vo pa­mąs­ty­mais apie ly­riš­ką­ją Bro­niaus Ra­dze­vi­čiaus pu­sę jus su­pa­žin­dins il­ga­me­tis šio vi­sai ne­pel­ny­tai kiek pri­mirš­to ta­len­tin­go ra­šy­to­jo kū­ry­bos ty­ri­nė­to­jas dr. Dai­nius Vai­tie­kū­nas. Tai mū­sų de­di­ka­ci­ja Bro­niaus Ra­dze­vi­čiaus 80-me­čiui.

– Gal jau ga­li­ma spė­ti, ar bus šie­met trum­po­sios pro­zos kon­kur­si­nių kū­ri­nių ko­vi­du­ko te­ma­ti­ka?

– Pa­gy­ven­sim ir pa­ma­ty­sim, nors kaip Pre­mi­jų sky­ri­mo ko­mi­si­jos na­rė esu jau su­si­pa­ži­nu­si prak­tiš­kai su vi­sais kon­kur­sui pa­teik­tais teks­tais, gal vis­gi pa­li­ki­me žmo­nėms ga­li­my­bę pa­tiems su­ži­no­ti, ko­kios te­mos ir pro­ble­mos iš­ties rū­pi, at­ro­do ak­tu­a­lios sa­vo kū­ri­nius fes­ti­va­liui at­siun­tu­siems au­to­riams...

– Gal­būt ga­li­ma svars­ty­ti ir pla­tes­ne pras­me, kad ori­gi­na­lios au­to­ri­nės ak­tu­a­lios pro­zos kū­ri­niai ir kon­tak­tas su ją skai­tan­čiais au­to­riais, te­gul vir­tu­a­lus, bet „gy­vas“, ga­li bū­ti la­bai nau­din­gas na­muo­se už­si­da­riu­siems, ypač vy­res­niems žmo­nėms? Bet kaip šiuo at­ve­ju su for­ma, ar bus jiems įkan­da­mas in­ter­ne­ti­nis pri­si­jun­gi­mas?

– Skir­tin­gai nei tai vy­ko dau­ge­lio ki­tų, jau spė­tų pa­ma­ty­ti šie­met kul­tū­ros įvy­kių tran­slia­ci­jų me­tu, „Im­bie­ro va­ka­rus“ be­si­do­min­tie­ji ga­lės ste­bė­ti be jo­kių spe­cia­lių pri­si­jun­gi­mų ir jiems iš­ties pa­to­giu lai­ku – sa­ky­kim, kai ma­ži vai­kai jau su­mig­dy­ti ar va­ka­rie­nė pa­ga­min­ta. Gar­baus am­žiaus šio fes­ti­va­lio fa­nams, ku­riems, ko ge­ro, bū­tų su­dė­tin­go­ka su vi­sais tais pri­si­jun­gi­mais dėl ri­bo­tų nar­šy­mo in­ter­ne­te įgū­džių, rei­kia ži­no­ti ke­lis svar­biau­sius da­ly­kus:

1. Į „Go­og­le“ pa­ieš­kos lan­ge­lį įra­šo­te „Aly­taus Jur­gio Kun­či­no vie­šo­ji bib­lio­te­ka“ ar su­ren­ka­te ad­re­są www.aly­tus.mvb.lt ir su­si­ran­da­te mū­sų bib­lio­te­kos in­ter­ne­to sve­tai­nę.

2. Jos ti­tu­li­nia­me la­pe, de­ši­nė­je, pa­spau­džia­te ant „iko­nu­kės“ su už­ra­šu „Im­bie­ro va­ka­rai“ – at­si­ve­ria lan­gas su vi­sų iki šiol bu­vu­sių fes­ti­va­lių iš­var­di­ji­mu.

3. Pa­spau­džia­te ant įra­šo „Im­bie­ro va­ka­rai 2020“ – at­si­ve­ria šie­me­ti­niam fes­ti­va­liui su­kur­ta in­for­ma­ci­nė sve­tai­nė – dau­gu­ma tu­ri­nio įra­šų jau da­bar yra veiks­nūs, ga­li­ma ne­sku­bant su­si­pa­žin­ti su vi­sais šie­me­ti­niais da­ly­viais, pro­gra­mos de­ta­li­za­vi­mu ir kt.

4. Nuo lap­kri­čio 26 d. 17 val. pa­laips­niui jo­je ak­ty­vuo­sis su­gru­puo­ti vaiz­do įra­šai – dvie­jų kon­kur­si­nės pro­gra­mos skai­ty­mų, nak­ti­nių pa­šmaikš­ta­vi­mų ir t. t. Dar kar­tą pri­me­nu – jau nuo ket­vir­ta­die­nio va­ka­ro už la­biau­siai pa­ti­ku­sio kū­ri­nio au­to­rių bus ga­li­ma ir bal­suo­ti. Ir tai yra la­bai svar­bu – šie­met tik in­ter­ne­ti­nis bal­sa­vi­mas lems, kam ati­teks fes­ti­va­lio Pub­li­kos pre­mi­ja.

5. Penk­ta­die­nį taip pat pa­pras­tai pri­si­jung­si­te ir prie „Lau­re­a­tų va­lan­dos“ po­kal­bio bei „At­mi­ni­mo va­lan­dos“ pra­ne­ši­mų. Ant­ra­die­nį, gruo­džio 1 die­ną, iš­gir­si­te ir pa­ma­ty­si­te nau­ją­jį Jur­gio Kun­či­no pre­mi­jos lau­re­a­to var­dą ir su­ži­no­si­te, kas pel­nė Sa­lo­no „Bal­ta var­na“, Pub­li­kos bei Nak­ti­nių skai­ty­mo fes­ti­va­lio pre­mi­jas.

Ir bū­ti­nai ste­bė­ki­te aly­tiš­kio dai­li­nin­ko Arū­no Vait­kaus pa­šmaikš­ta­vi­mus mū­sų bib­lio­te­kos feis­bu­ko pro­fi­ly­je – gal pa­si­seks at­sa­ky­ti į ko­kį suk­tes­nį klau­si­mą ir lai­mė­ti ma­lo­nių pri­zų!

Tad iki su­si­ti­ki­mo ir ma­lo­nių įspū­džių!

 

Giedre

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Ne­slėp­siu, iš tos ne­vil­ties bu­vo net min­čių ati­dė­ti „Im­bie­ro va­ka­rus“ ki­tiems me­tams. Ačiū Die­vui, at­si­ra­do iš­min­tin­gų žmo­nių, ku­rie vis­gi pa­dė­jo mums lai­ku ap­si­spręs­ti, kad tai nė­ra iš­ei­tis. Tad šian­dien, ga­li­ma sa­ky­ti, įgy­ven­di­na­me jau pla­ną D – vi­sa pro­gra­ma pa­tei­kia­ma pro­fe­sio­na­lių, su­gru­puo­tų įra­šų pa­vi­da­lu. Ir, pa­ti­kė­ki­te, mums tai bu­vo dau­giau nei pa­kan­ka­mas iš­šū­kis. Tai su­tar­tą įra­šui die­ną kaž­kas už­strin­ga už­sie­niuo­se, ki­tas au­to­rius su­ser­ga, o pas­kui feis­bu­ke pa­ma­tau, kad, tar­kim, An­drius Ja­ku­čiū­nas jau ir ran­ke­lę su­si­lau­žęs. Pir­ma min­tis – ar spė­jo teks­tą pa­ra­šyt, nes skai­ty­mui, ba­la ne­ma­tė, svar­biau­sia ne­su­lau­žy­tą lie­žu­vį tu­rėt...“

Gied­rė Bul­ga­ko­vie­nė

 

IX trumposios prozos skaitymų Jurgio Kunčino atminimui „Imbiero vakarai“ kūrinių vertinimo ir premijų skyrimo komisija

 

Pirmininkas:

Antanas A. Jonynas – poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Nariai:

Giedrė Bulgakovienė –  Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė, trumposios prozos skaitymų „Imbiero vakarai“ organizatorė;

Eglė Barysienė – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Vilma Liaukuvienė – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja;

Daina Opolskaitė-Kovalčikienė – prozininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.