Bon­sų pa­ro­do­je Aly­tu­je ža­da ap­si­lan­ky­ti ne tik pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, bet ir... Kau­no kli­ni­kų medikai (7)

Saulė Pinkevičienė
Ši nuo­trau­ka tu­ri gra­žią is­to­ri­ją. Va­žiuo­da­mi fo­to­gra­fuo­ti gam­tą Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas su drau­gais me­lio­ra­ci­jos grio­vy­je su­ra­do nu­sil­pu­sį brie­dį ir sėk­min­gai or­ga­ni­za­vo jo gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją.
Ši nuo­trau­ka tu­ri gra­žią is­to­ri­ją. Va­žiuo­da­mi fo­to­gra­fuo­ti gam­tą Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas su drau­gais me­lio­ra­ci­jos grio­vy­je su­ra­do nu­sil­pu­sį brie­dį ir sėk­min­gai or­ga­ni­za­vo jo gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją.
Rug­sė­jo 1–9 die­no­mis Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je vyks tarp­tau­ti­nė bon­sų me­de­lių, me­džio dro­ži­nių ir gam­tos fo­to­gra­fi­jų pa­ro­da. Šį­kart pa­ro­dos kon­cep­ci­ja sa­vi­ta – gam­tą pra­kal­bins žmo­gaus kū­ri­niai, įkvėp­ti jos to­bu­ly­bės. Tai – skulp­to­riaus Ar­tū­ro Ja­nic­ko me­džio dro­ži­niai, pa­ties Kęs­tu­čio gam­tos fo­to­gra­fi­jos ir bon­sų meist­rų bei jų mo­ki­nių už­au­gin­ti bon­sai. Pa­ro­dos ati­da­ry­me ža­da da­ly­vau­ti pre­zi­den­tas G.Nau­sė­da, ku­ris eks­po­nuos ir sa­vo au­gi­na­mus bon­sus. Taip pat – Kau­no kli­ni­kų stuburo neurochirurgijos ir reanimacijos skyrių medikai. Jiems K.Pta­kaus­kas yra la­bai dė­kin­gas už su­grą­žin­tą svei­ka­tą. Skam­ba kaip iš pa­gei­da­vi­mų kon­cer­to „Lin­ki­me pa­sveik­ti“, ta­čiau rei­ka­las rim­tas: pa­va­sa­rį Kęs­tu­tis iš­kri­to iš beveik 6 met­rų aukš­čio lie­pos, ruoš­da­ma­sis fo­to­gra­fuo­ti na­mi­nę pel­ėdą, bet vis­kas bai­gė­si lai­min­gai. Kaip re­ziu­ma­vo me­di­kai, „Die­vo vai­kas!“.

Kiek­vie­nas fo­to­gra­fas ma­to ki­taip

At­si­kel­ti 5 ry­to, pa­svei­kin­ti sau­lę Ry­to Ra­sos so­de, pa­lais­ty­ti kait­ros ali­na­mus au­ga­lus, 6 va­lan­dą – ap­suk­ti ra­tą ki­tą dvi­ra­čiu pro Ma­žą­ją Dai­li­dę. Pa­si­dai­ry­ti į čia ap­si­gy­ve­nu­sią nen­dri­nę viš­te­lę ir an­tis al­bi­no­sus (dėl rū­šies Kęs­tu­tis kon­sul­ta­vo­si su ko­le­go­mis, dar lau­kia jų at­sa­ky­mo). 9 va­lan­dą jo dar­bo­tvarkėje – pa­sa­ko­ji­mas „Aly­taus nau­jie­nų“ skai­ty­to­jams apie bū­si­mą bon­sų pa­ro­dą. Po­kal­bio lai­kas li­mi­tuo­tas (bet koi kar­pius, la­biau pa­na­šius į šu­niu­kus nei žu­vis, pa­glos­ty­ti vis­gi spė­jau), nes K.Pta­kaus­kas ir šiaip už­si­ė­męs žmo­gus, juo­lab da­bar, kai po tri­jų mė­ne­sių per­trau­kos dėl trau­mos jo ran­ko­se – vėl fo­to­apa­ra­tas.

„Ga­liu mė­gau­tis nuo­sta­bia Lie­tu­vos gam­ta, pa­tir­ti ypa­tin­gų nuo­ty­kių, nau­jų iš­ban­dy­mų ir su­pa­žin­din­ti žmo­nes su Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čiais gy­vū­nais. Daug gam­tos fo­to­gra­fų tai da­ro, bet kiek­vie­no iš mū­sų ma­ty­mo kam­pas ki­toks. Pra­ėju­sią sa­vai­tę pa­ma­ry­je su gam­tos fo­to­gra­fu ir ge­ru bi­čiu­liu Bo­ri­su Bels­he­vu iš­ban­džiau nau­ją fo­to­gra­fa­vi­mo bū­dą iš slėp­tu­vės ant van­dens. Ket­vir­tą va­lan­dą ry­te jau bu­vo­me to­kio­je ba­lo­je, ku­rio­je dau­giau nei pen­kias va­lan­das pra­lei­do­me klū­po­da­mi ant ke­lių, ieš­ko­jo­me ir fo­to­gra­fa­vo­me paukš­čius. Re­zul­ta­tas ge­ras – pen­ki Rau­do­no­sios kny­gos at­sto­vai, pir­mas iš jų pil­ko­ji an­tis“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Nors nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros rei­ka­lau­ja Ry­to Ra­sos so­das ir apie šim­tas bon­sų (kai ku­riuos per va­sa­rą rei­kia for­muo­ti net ir po še­šis kar­tus), gam­tos fo­to­gra­fi­ja yra tas ho­bis, ku­ris K.Pta­kaus­ką įtrau­kė net­gi smar­kiau nei pats ga­lė­jo ti­kė­tis.

 

Kie­me lan­ko­si 35-ių rū­šių paukš­čiai

„Ne, gam­tos fo­to­gra­fi­ja su bon­sais ne­kon­ku­ruo­ja, gal tie­siog su bon­sais nebe­si­ple­čiu“, – sa­ko aly­tiš­kis, su­kū­ręs lan­ko­miau­sią Aly­tu­je (o gal ir Lie­tu­vo­je) pri­va­čią erd­vę sa­vo kie­me – ja­po­niš­ką Ry­to Ra­sos so­dą. Prieš ke­le­rius me­tus bai­gęs fo­to­gra­fi­jos stu­di­jas Kau­no taikomosios dai­lės mo­kyk­los Aly­taus fi­lia­le, Kęs­tu­tis prie šio už­si­ė­mi­mo grį­žo pra­si­dė­jus ko­vi­dui. Veik­lus žmo­gus su­si­rū­pi­no: kuo rei­kės už­si­im­ti, jei dėl ka­ran­ti­no ne­be­liks ke­lio­nių, pa­ro­dų, mo­ky­mų?

„Sa­kau, pa­ban­dy­siu fo­to­gra­fuo­ti, o ka­dan­gi žie­mą so­de mai­ti­nu paukš­čius, tai nuo jų ir pra­dė­jau. Paukš­tį nu­fo­tog­ra­fuo­ti sun­kiau nei gy­vū­ną“, – pa­sa­ko­ja K.Pta­kaus­kas, sa­vo na­mų kie­me Pir­ma­ja­me Aly­tu­je jau įam­ži­nęs 35-ių rū­šių paukš­čius.

Va­sa­rą spar­nuo­čiai pa­kaps­to ir bon­sus (jų že­mė­je pa­si­tai­ko ska­niu­kų – va­ba­lų ar kir­mi­nų), ta­čiau ža­los ne­pri­da­ro. Žie­mą aly­tiš­kis paukš­čius fo­to­gra­fuo­ja pro lan­gą, ku­ris „įstik­li­na­mas“ pu­ta su an­ga ob­jek­ty­vui. Dėl ge­ro kad­ro kar­tais ten­ka pa­gy­ven­ti vė­siau – kam­ba­ry­je bū­na ir vos 5 laips­niai ši­lu­mos. Nau­do­ja mas­kuo­jan­tį tin­klą, tai­gi spar­nuo­čiai ne­si­bai­do ir įam­ži­na­mi iš ar­ti na­tū­ra­lio­je ap­lin­ko­je. Šias nuo­trau­kas Kęs­tu­tis pub­li­kuo­ja feis­bu­ke, taip pat da­ly­vau­ja įvai­riuo­se kon­kur­suo­se in­ter­ne­te. Lau­rus jau pel­nė ke­li šim­tai jo nuo­trau­kų.

 

Svar­bu iš­mok­ti pa­ste­bė­ti, kur „fo­to­mo­de­lis“ tu­pi

Drau­gai šmaikš­tau­ja, kad, kai drau­ge fo­to­gra­fuo­ti į gam­tą vyks­ta K.Pta­kaus­kas, tai yra ga­ran­ti­ja, jog su­tiks įdo­mių gy­vū­nų ar re­tų paukš­čių. „Man ge­ra gam­tos fo­to­gra­fi­ja yra ta­da, kai pa­vyks­ta at­skleis­ti gy­vū­no cha­rak­te­rį“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Fo­to­apa­ra­tas jo au­to­mo­bi­ly­je – vi­sa­da po ran­ka, nes tai­kė­si re­tų paukš­čių pa­ste­bė­ti sklen­džian­čių ar tu­pin­čių ša­lia ke­lio. Tuo­met la­bai svar­bu fo­to­apa­ra­to nu­sta­ty­mus su­re­gu­liuo­ti dar ne­su­sto­jus, kad paukš­tis ne­pa­si­bai­dy­tų. Taip yra te­kę pa­da­ry­ti net­gi ga­na re­tų spar­nuo­čių nuo­trau­kų, nes svar­biau­sia – iš­mok­ti pa­ste­bė­ti, pa­žin­ti paukš­čius gam­to­je, tik ta­da ga­li ti­kė­tis „auk­si­nio kad­ro“.

Stul­bi­na ne tik K.Pta­kaus­ko gam­tos nuo­trau­kos, bet ir is­to­ri­jos „už kad­ro“. Praėjusią va­sa­rą, va­žiuo­da­mas na­mo iš ei­li­nės gam­tos fo­to­se­si­jos, Kęs­tu­tis su ko­le­ga fo­to­gra­fu Ri­čar­du Anu­saus­ku ir Rū­ta Že­mai­tie­ne me­lio­ra­ci­jos grio­vy­je vi­sai at­si­tik­ti­nai su­ra­do nu­sil­pu­sį brie­dį ir or­ga­ni­za­vo jo gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją. Veiks­mas už­tru­ko pus­die­nį ir su­tei­kė ne­ma­žai ad­re­na­li­no vi­siems jo da­ly­viams.

„Šau­nuo­liai ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai, brie­dis bu­vo iš­va­duo­tas jų dė­ka. Nu­bėg­da­mas jis ke­lis kar­tus stab­te­lė­jo ir at­sig­rę­žė. Ir vis­kas bu­vo jo žvilgs­ny­je... Tai rei­kė­jo pa­tir­ti, bu­vo nu­brau­ku­sių­jų aša­ras“, – apie uni­ka­lią pa­tir­tį pa­sa­ko­ja Kęs­tu­tis.

 

Na­mi­nei pel­ėdai dar li­ko tre­čias dub­lis

K.Pta­kaus­kas pri­pa­žįs­ta, kad yra gy­ve­ni­me tu­rė­jęs sep­ty­nias gy­vy­bei pa­vo­jin­gas si­tu­a­ci­jas, ku­rios bai­gė­si ge­rai, ta­čiau jis šia pa­tir­ti­mi pik­tnau­džiau­ti ne­lin­kęs: „Tik­rai esu at­sar­gus, be rei­ka­lo ne­ri­zi­kuo­ju ir ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip ta ša­ka ma­nęs ne­iš­lai­kė…“

Taip aly­tiš­kis kal­ba apie trau­mą, ku­ri ga­lė­jo baig­tis la­bai liūd­nai. Į au­ga­lo­tą lie­pą jis įsi­li­po no­rė­da­mas nu­pjau­ti ša­ką, ku­ri truk­dė vaiz­dui – fo­to­gra­fuo­ti na­mi­nę pel­ėdą. Vie­na lai­mė, kad pjūk­lą nu­me­tė anks­čiau ir iš beveik 6 met­rų aukš­čio kri­to tuš­čio­mis ran­ko­mis. Kas bu­vo po to – ne­pri­si­me­na. At­gau­da­vo są­mo­nę tik mo­men­tais, kai ban­dė pa­siek­ti pa­gal­bą. Me­di­kai kon­sta­ta­vo pen­kių stu­bu­ro slanks­te­lių ir šon­kau­lių lū­žius, dvi pa­ras pra­lei­do re­a­ni­ma­ci­jo­je, o po gy­dy­mo dar lau­kė ne­leng­va re­a­bi­li­ta­ci­ja: „Ma­nau, kad at­si­sto­jau ant ko­jų kur kas grei­čiau, nes tu­rė­jau di­džiu­lę mo­ty­va­ci­ją grįž­ti į ak­ty­vų gy­ve­ni­mą.“

Pel­ėdos – vie­ni mėgs­ta­miau­sių Kęs­tu­čio paukš­čių, ta­čiau juos nu­fo­tog­ra­fuo­ti la­bai sun­ku, rei­kia tai da­ry­ti tam­so­je. Na­mi­nės pel­ėdos ne­pa­si­se­ka įam­žin­ti jau an­trą kar­tą, svars­to, gal tre­čias ne­me­luos?

Dar pri­du­ria, kad lai­pio­ti į me­džius jam nė­ra jo­kia nau­jie­na – yra te­kę ge­nė­ti aukš­tus me­džius, taip pat... iš­kel­ti iš pu­šies vir­šū­nės pa­pū­gą arą. Pa­gal­bos pa­pra­šė jos sa­vi­nin­kas – Kęs­tu­čio bro­lis Vy­tau­tas Pta­kaus­kas. „Ara tu­pė­jo aukš­ta­me me­dy­je ir man pa­vy­ko ją nu­tver­ti už ko­jų, ri­zi­kuo­jant lik­ti be pirš­tų, nes šio paukš­čio sna­pas yra di­de­lis ir grės­min­gas. Ran­kas su­ka­po­jo, bet nu­kė­liau“, – šyp­so­si Kęs­tu­tis.

 

„Sa­na­to­ri­jo­je“ – pre­zi­den­to ir ki­tų gar­se­ny­bių bon­sai

Šie me­tai K.Pta­kaus­kui bu­vo sėk­min­gi: jo bon­sai da­ly­va­vo tri­jo­se tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se ir Eu­ro­pos bon­sų ir su­ise­kių kon­gre­se bei pel­nė ke­tu­ris ap­do­va­no­ji­mus. Spa­lio mė­ne­sio pla­nuo­se –ke­lio­nė į Ki­ni­ją, o ar­ti­miau­si pla­nai sie­ja­si su tarp­tau­ti­ne pa­ro­da Aly­tu­je. Ją fi­nan­suo­ja Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ir pri­va­tūs rė­mė­jai. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė lė­šų ren­gi­niui ne­sky­rė.

„Vis dėl­to la­bai gai­la, kad Aly­tu­je taip ir ne­at­si­ra­do ja­po­niš­kas so­das“, – pa­lie­čia­me jaut­rią te­mą. Taip, Dzū­ki­jos sos­ti­nė pa­va­sa­rį kvie­čia ap­si­lan­ky­ti žy­din­čių sa­ku­rų alė­jo­je Ža­lio­jo­je gat­vė­je, ta­čiau ja­po­niš­kas vyš­nias, kaip, be­je, ir vi­sus lie­tu­viš­kus me­džius rei­kia pri­žiū­rė­ti iš­ti­sus me­tus. Do­va­no­tos sa­ku­ros Ža­lio­jo­je gat­vė­je rū­pes­tin­gos šei­mi­nin­ko ran­kos sto­ko­ja: krū­map­jo­ve su­ža­lo­ti ka­mie­nai, lais­ty­mo trū­ku­mas me­de­liams ken­kia. Juo­lab ir au­ga sa­ku­ros pras­ta­me grun­te. Kęs­tu­tis me­na, kaip sun­kiai, su lauž­tu­vu te­ko ruoš­ti joms duo­bes. Ir ap­gai­les­tau­ja, kad da­bar do­va­no­ti me­džiai pri­žiū­ri­mi ne taip, kaip de­rė­tų.

„Vis­kas rei­ka­lau­ja prie­žiū­ros – lai­ko, pa­stan­gų ir iš­ma­ny­mo“, – sa­ko aly­tiš­kis, ku­ris ne tik pats au­gi­na bon­sus, bet ir pa­de­da juos pri­žiū­rė­ti sa­vi­nin­kams. Ry­to Ra­sos so­de šią žie­mą pra­lei­do trys pre­zi­den­to G.Nau­sė­dos me­de­liai. Bal­tą­ją pu­šį, pre­zi­den­to gau­tą do­va­nų iš Ja­po­ni­jos, pa­ma­ty­si­me ir pa­ro­do­je Aly­tu­je. Bon­so am­žius – apie 60 me­tų. G.Nau­sė­da bon­sais do­mi­si jau se­niai, 1987 me­tais jis pir­mą kar­tą at­va­žia­vo į Aly­tų, kur vy­ko bon­sų ir ja­po­nis­ti­kos pa­ro­da, tuo­met ir su­si­pa­ži­no su jos or­ga­ni­za­to­riu­mi K.Pta­kaus­ku. Vė­liau lan­kė­si vi­so­se aly­tiš­kio or­ga­ni­zuo­to­se bon­sų ir Ja­po­ni­jos me­no pa­ro­do­se, ku­rios vy­ko Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je ir Vil­niu­je.

Šiuo me­tu Ry­to Ra­sos so­de yra „slau­go­mas“ ir bon­sas, at­ke­lia­vęs iš Kau­no uni­ver­si­te­ti­nių kli­ni­kų, jo sa­vi­nin­kas – vie­nas me­di­kų, gy­džiu­sių Kęs­tu­tį.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Malonu, kad per paskutinius rinkimus nerinkdami alytiškiai apvalė būsimą tarybą nuo pilietininkų likučių. Kaip ir iniciatyvų dėl bomsų. Kaip ir Prezidentui, jei pagal savo kompetenciją tik tokias problemas mato Alytuj, paskutinė kadencija. Nes kiti į Prezidentus kandidatuojantys į tokius susireikšminimus net dėmesio neteikia. Kaip ir alytiškiai.

    Komentaras

    Gal lankydamasis Alytuj Prezidentas užeis ir į Alytaus teismą, pasikalbėt su kolektyvu? Kur remiantis Konstitucijos 84 str., skyrė naujas Alytaus teismo vadoves, pasidomėt? Ir informuot alytiškius, ar stengsis teisme ir Alytuj užtikrint Konstitucijos įstatymų laikymosi viršenybės virš kitų? Ar ne tes, nesilaikant įstatymų nusirist iki situacijų? Kai tiesiog teismo salėje prieinama iki mirtinų situacijų alpinėjant nuo savo intrigų? Nes to neaiškinant visuomenei, atrodo, tarsi jiems kas dienybė ir nieko nestebinanti? Kur per rinkimus alytiškiai urmu nerinkdami nupūtė tokių metodų atstovą į politinę kanalizaciją su visu rinkiminiu sarašu. Nors davę priesaikas laikytis įstatymų sistema apie tai iki šiandien bando nutylėt. Kaip ir Prezidentas, Konstitucijos garantas.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.