Be­na­miai gy­vū­nai – mū­sų at­sa­kin­gu­mo ir at­jau­tos veid­ro­dis ()

Rita KRUŠINSKAITĖ
Pa­sau­li­nė gy­vū­nų die­na
Mažieji Jotvingių turgaus gyventojai jau iškeliavę į naujus namus, o jų mama dar laukia savų šeimininkų. Editos BABARSKAITĖS nuotr.
Spa­lio 4-oji, Pa­sau­li­nė gy­vū­nų die­na – dar vie­na pro­ga pri­si­min­ti skriau­džia­mus, kan­ki­na­mus, iš­mes­tus ir iš­duo­tus gy­vū­nus ir dar vie­na pro­ga ras­ti ga­li­my­bių jiems iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką.

Anot ve­te­ri­na­ri­jos gy­dyk­los „Ve­ta­mi­nas“ sa­vi­nin­ko ir ben­dro­sios prak­ti­kos ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo Do­na­to Ma­tu­le­vi­čiaus, kad ša­lia mū­sų gy­ve­nan­tys gy­vū­nai bū­tų lai­min­gi, tu­ri­me at­sa­kin­gai juos pri­žiū­rė­ti.

Ypač daug vi­suo­me­nės aist­rų su­ke­lia be­na­miai, val­ka­tau­jan­tys šu­nys ir ka­tės, ku­rių di­džio­ji da­lis gat­vė­je daž­niau­siai at­si­dū­rė dėl žmo­nių kal­tės. Kaž­ka­da my­lė­ti ir glo­bo­ti au­gin­ti­niai, su­si­dū­rus su ne­pa­to­gu­mais ar pa­pras­čiau­siai at­si­bo­dus, pa­smer­kia­mi ba­dui, šal­čiui ir smur­tui.

Ta­čiau, ne­pai­sant sun­kių gy­ve­ni­mo są­ly­gų, be­na­miai gy­vū­nai ne­pra­ran­da dau­gi­ni­mo­si ins­tink­tų, pa­leis­da­mi į pa­sau­lį nau­jus be­da­lius. Pa­sau­ly­je pla­čiai tai­ko­ma vie­na veiks­min­giau­sių prie­mo­nių, stab­dan­ti be­na­mių gy­vū­nų dau­gi­ni­mą­si – ste­ri­li­za­ci­ja ir kast­ra­ci­ja, mū­sų ša­ly­je vis dar ver­ti­na­ma prieš­ta­rin­gai.

Ste­ri­li­za­ci­ja pa­grin­di­nė prie­mo­nė, ga­lin­ti su­stab­dy­ti gy­vū­nų dau­gi­ni­mą­si, ypač ka­čių, ku­rios per me­tus ga­li at­si­ves­ti 2–3 va­das ka­čiu­kų. Ji veiks­min­ga ir li­gų at­žvil­giu. Ste­ri­li­zuo­toms pa­te­lėms kur kas ma­žes­nė ri­zi­ka su­sirg­ti pū­lin­gu gim­dos už­de­gi­mu, pie­no liau­kų na­vi­kais, pa­ti­nams pa­de­da iš­veng­ti pro­sta­tos pro­ble­mų bei ga­na daž­nai pa­si­tai­kan­čių sėk­li­džių na­vi­kų“, – aiš­ki­no D.Ma­tu­le­vi­čius. 

Jot­vin­gių tur­gaus is­to­ri­ja

Kiek­vie­nas, už­su­kan­tis ap­si­pirk­ti į Jot­vin­gių gat­vė­je esan­tį tur­gų, yra pa­ste­bė­jęs ten be­si­su­kio­jan­čias ka­tes. „Daž­niau­siai tur­gaus pre­kiau­to­jai ne­lai­mė­lių pa­si­gai­lė­da­vo ir pa­mai­tin­da­vo, o var­ga­ną šil­tes­nį kam­pe­lį nak­čiai ka­tės pa­čios su­si­ras­da­vo. Ta­čiau pa­gau­sė­jęs jų bū­rys ėmė kel­ti kai ku­rių ap­lin­ki­nių pri­va­čių na­mų gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą“, – pa­sa­ko­jo aly­tiš­kė Edi­ta Ba­bars­kai­tė.

Kiek tiks­liai tur­gu­je ir ap­link jį gy­ve­no be­na­mių ka­čių, nie­kas tik­riau­siai ne­ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, ta­čiau tik­rai ne­ma­žai. At­si­ti­ko taip, kad vie­nu me­tu ka­tės kaž­kaip pa­slap­tin­gai ėmė ir pra­din­go. Bu­vo ras­tas tik vie­nas leis­gy­vis ka­ti­nas, ku­rio gy­vy­bės iš­gel­bė­ti ne­pa­vy­ko.

Anot E.Ba­bars­kai­tės, įta­ri­mų, kad be­na­mes ka­tes ga­lė­jo iš­nuo­dy­ti ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai ki­lo po to, kai vy­ras, mai­ti­nęs ka­tes, ra­do du­be­nė­lių su pie­no ir kaž­ko­kių kris­ta­lų li­ku­čiais. Pats vy­ras ka­tėms pie­no nie­ka­da ne­duo­da­vo.

Po šio iš­puo­lio iš­gy­ve­no tik dvi ka­tės – ma­ma, kaž­ka­da bu­vu­si na­mi­nu­kė, ir jos duk­ra, jau gi­mu­si ir už­au­gu­si kaip be­na­mė. Ka­dan­gi jos bu­vo svei­kos ir jau­nos, va­sa­rą at­si­ve­dė po va­dą ka­čiu­kų. Ma­ma – tris, duk­ra – ke­tu­ris.

Tris ma­žy­lius kar­tu su ma­ma, įsi­kū­ru­sius po va­go­nė­liu, pa­vy­ko su­gau­ti ga­na leng­vai, nes ka­tė bu­vo jau­ki ir pri­si­lei­do žmo­nes. Šiuo me­tu ka­tė ma­ma jau ste­ri­li­zuo­ta, ieš­ko­mi šei­mi­nin­kai, o jos ma­žy­liai jau lai­min­gai iš­ke­lia­vę į nau­jus na­mus.

Ki­taip bu­vo su jos duk­ra. Ga­ra­žo pa­sto­gė­je pa­si­slė­pu­sius ka­čiu­kus su­ras­ti pa­vy­ko ne iš kar­to, te­ko dvi nak­tis bu­dė­ti prie gau­dyk­lių. Su­ga­vus ka­čiu­kus pa­aiš­kė­jo, kad jie ser­ga ka­čių gri­pu, rei­kia gy­dy­mo.

„Mū­sų tiks­las bu­vo su­gau­ti šias šei­my­nas, pa­au­gin­ti ka­čiu­kus, pa­gy­dy­ti, pri­pra­tin­ti prie ran­kų ir su­ras­ti nau­jus na­mus, o abi ma­mas ste­ri­li­zuo­ti, kad at­ei­ty­je vėl ne­at­si­ves­tų nie­kam ne­rei­ka­lin­gų pa­li­kuo­nių.

Ta­čiau vie­nai tur­gaus pre­kiau­to­jai tai ne­pa­ti­ko. Pa­si­pik­ti­nu­si mo­te­ris rei­ka­la­vo, kad ka­tės duk­ros kar­tu su vai­kais ne­gau­dy­tum ir ne­ste­ri­li­zuo­tum, esą kas nors ka­čiu­kus paims, o ka­tę ji pri­žiū­rin­ti. Ne­pa­dė­jo jo­kie aiš­ki­ni­mai, kad po ste­ri­li­za­ci­jos lau­ki­nę ka­tę vėl pa­lei­si­me į jai įpras­tą ap­lin­ką“, – aiš­ki­no E.Ba­bars­kai­tė.

Trūks­ta no­ro ir ži­nių

E.Ba­bars­kai­tė, sa­vo na­muo­se pri­glau­du­si ne vie­ną de­šim­tį be­na­mių ka­čių ir su­ra­du­si jiems nau­jus na­mus, įsi­ti­ki­nu­si, kad ne vi­si žmo­nės yra pik­ta­va­liai gy­vū­nų skriau­dė­jai, da­lis dėl in­for­ma­ci­jos sto­kos ne­su­pran­ta ste­ri­li­za­ci­jos nau­dos. Kai ku­riems at­ro­do nor­ma­lu, kad šuo ar ka­tė gy­ve­na krū­muo­se, ken­čia al­kį ir šal­tį, ne­gir­di gra­žaus žo­džio, ne­jau­čia švel­naus ran­kos pri­si­lie­ti­mo.

Anot jos, Aly­tu­je yra la­bai ma­žai žmo­nių, be­si­rū­pi­nan­čių be­na­mių gy­vū­nų ste­ri­li­za­ci­ja, nau­jų na­mų pa­ieš­ka, to­dėl jie nė­ra pa­jė­gūs su­si­tvar­ky­ti su si­tu­a­ci­ja, trūks­ta lai­ko (dau­ge­lis dir­ban­tys), fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, prie­mo­nių.

„Tu­ri­me vie­ną, pa­čių pa­si­ga­min­tą, gau­dyk­lę, ste­ri­li­za­ci­ją at­lie­ka­me sa­vo lė­šo­mis, o mū­sų bu­tai ir na­mai vir­tę gy­vū­nų prie­glau­do­mis.

Nė vie­nam iš mū­sų nė­ra po­rei­kio na­muo­se lai­ky­ti de­šimt ir dau­giau gy­vū­nų, ta­čiau kol yra dau­gy­bė ne­at­sa­kin­gų žmo­nių, ne­ma­to­me ki­tos iš­ei­ties“, – sa­kė gy­vū­nų gy­vy­bes gelbs­tin­ti E.Ba­bars­kai­tė.

Pasirūpinti katėmis Jums padės Vetke.lt Čia rasite kokybiškus gaminius ir prekes katėms.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai