Bausmių vykdymo sistemai – 100 metų: kaip keitėsi Alytaus pataisos namų veidas?

Lin­kė­jo pa­lik­ti pras­min­gų pėd­sa­kų

Prieš 100 me­tų, 1919-ųjų va­sa­rio 11 die­ną, tuo­me­čio tei­sin­gu­mo mi­nist­ro įsa­ky­mu Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja su­skirs­ty­ta į tris de­par­ta­men­tus, vie­nas iš jų – Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas. Tai ir yra Lie­tu­vos ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to ir baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mos Lie­tu­vo­je įstei­gi­mo da­ta.

Va­kar Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ir jam pa­val­džios įstai­gos iš­kil­min­gai mi­nė­jo Lie­tu­vos baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mos įkū­ri­mo 100-me­tį.

„Prieš šim­tą me­tų pra­dė­jo vys­ty­tis Lie­tu­vos baus­mių sis­te­ma. Per šį lai­ko­tar­pį pa­da­ry­ta iš­ties ne­ma­žai dar­bų. Ta­čiau ne­iš­ven­gia­mai rei­kia da­ry­ti dau­giau, kad bū­tų įgy­ven­din­ti vi­si už­da­vi­niai, ku­riuos mums ke­lia vals­ty­bė. Džiu­gu ma­ty­ti, kad mū­sų gre­to­se yra daug pa­rei­gū­nų, ku­rie ati­da­vė sa­ve iš­ti­sus de­šimt­me­čius dirb­da­mi šio­je įstai­go­je. Tai ro­do, kad pa­rei­gū­nai tu­ri tvir­tą stu­bu­rą, yra prin­ci­pin­gi, ne­pa­lau­žia­mos dva­sios. Svei­ki­nu Lie­tu­vos baus­mių sis­te­mos šimt­me­čio pro­ga ir lin­kiu stip­rios svei­ka­tos, ge­ros nuo­tai­kos ne tik dar­be, bet ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me ir kad kiek­vie­nas mū­sų dar­buo­to­jas pra­gy­ven­tų ne ma­žiau kaip šim­tą me­tų, o po sa­vęs pa­lik­tų pras­min­gų pėd­sa­kų“, – taip į su­si­rin­ku­sius įstai­gos dar­buo­to­jus ir sve­čius krei­pė­si Ge­na­di­jus Le­pio­chi­nas, Aly­taus pa­tai­sos na­mų va­do­vas.

Ant­ra­ja­me šimt­me­ty­je – di­de­lio pro­gre­so

Pa­svei­kin­ti pras­min­go šimt­me­čio pro­ga at­vy­ko Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­vy­das Bal­čiū­nas, įstai­gos va­do­vui do­va­nų įtei­kęs laik­ro­dį: „Kiek­vie­na pro­fe­si­ja rei­ka­lau­ja iš­tver­mės, kan­try­bės, at­si­da­vi­mo. Jū­sų pro­fe­si­ja, pa­rei­gos rei­ka­lau­ja ypač di­de­lės at­sa­ko­my­bės. No­riu per­duo­ti me­ro Al­gir­do Vrub­liaus­ko ir vi­sos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos lin­kė­ji­mus ir pa­lin­kė­ti jums iš­tver­mės, kad šis nau­ja­sis šimt­me­tis, ku­rį jau pra­de­da­me skai­čiuo­ti, ne­bū­tų sun­kes­nis už bu­vu­sį prieš tai. Su jū­sų šven­te.“

Ko­le­gų šia iš­kil­min­ga pro­ga pa­svei­kin­ti at­vy­ko ir Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Al­vy­das Jur­ge­le­vi­čius, Aly­taus pa­tai­sos na­mų di­rek­to­riui įtei­kęs an­ge­lą ir lin­kė­jęs, kad jis vi­suo­met glo­bo­tų vi­sus dar­buo­to­jus. „Iš tie­sų jūs at­lie­ka­te la­bai at­sa­kin­gą ir su­dė­tin­gą dar­bą. Kiek­vie­ną die­ną į dar­bą ei­na­te kaip į mū­šį, ku­rį jūs lai­mi­te už­tik­rin­tai. Aš ma­nau, kad tie pir­mie­ji šim­tas me­tų te­bu­vo tik įsi­va­žia­vi­mas, o ant­ra­sis šimt­me­tis bus di­de­lio pro­gre­so me­tas.“

Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė ir ki­ti įstai­gos so­cia­li­niai part­ne­riai – Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vai, ant­ra­ja­me šimt­me­ty­je lin­kė­ję pras­min­gų po­ky­čių ir di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo bei do­va­nų įtei­kę sim­bo­li­nį, ju­bi­lie­ji­nį pro­ku­ra­tū­ros me­da­lį. Be­je, įkū­ri­mo šimt­me­tį šie­met mi­ni ir ši tei­sė­sau­gos sis­te­ma – pro­ku­ra­tū­ra.

Į sce­ną pa­svei­kin­ti li­po ir  Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­gų pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vai, pa­mi­nė­ję ir Aly­taus pa­tai­sos dar­buo­to­jus, ne­se­niai at­šven­tu­sius ju­bi­lie­ji­nes su­kak­tis.

Taip pat ren­gi­nio me­tu už ne­pri­ekaiš­tin­gą ir pa­vyz­din­gą tar­ny­bą, ge­rus dar­bo re­zul­ta­tus var­di­nė­mis do­va­no­mis, Aly­taus pa­tai­sos na­mų ži­ny­bi­niais žen­klais, pa­ska­ti­ni­mais ir pa­dė­ko­mis ap­do­va­no­ti Aly­taus pa­tai­sos na­mų dar­buo­to­jai.

Lie­tu­vos baus­mių sis­te­mos šimt­me­čio is­to­ri­ja

Ta­ry­bi­nės oku­pa­ci­jos me­tais Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas bu­vo per­va­din­tas į Pa­tai­sos dar­bų įstai­gų val­dy­bą, vė­liau – Pa­tai­sos rei­ka­lų val­dy­bą. Vi­sa in­for­ma­ci­ja apie baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mą Lie­tu­vo­je tuo lai­ko­tar­piu bu­vo įslap­tin­ta. Ka­li­ni­mo įstai­gos tu­rė­jo ko­di­nius pa­va­di­ni­mus, svar­biau­si sta­tis­ti­niai ir ki­ti duo­me­nys bu­vo pri­ei­na­mi tik pa­rei­gū­nams.

1990 me­tais, at­kū­rus Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, Pa­tai­sos rei­ka­lų val­dy­ba bu­vo pe­ror­ga­ni­zuo­ta į Pa­tai­sos rei­ka­lų de­par­ta­men­tą ir iki pat 2000-ųjų de­par­ta­men­tas bu­vo pa­val­dus Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai. Vyk­dant tei­si­nės sis­te­mos re­for­mą, 2000 me­tais rug­sė­jo 1 die­ną va­do­va­vi­mas sis­te­mai bu­vo per­duo­tas Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai ir de­par­ta­men­tui grą­žin­tas ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais tu­rė­tas pa­va­di­ni­mas – Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas.

Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to pa­skir­tis yra me­to­diš­kai va­do­vau­ti ir kon­tro­liuo­ti pro­ba­ci­jos tar­ny­bų ir lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­gų veik­lą. Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas ne­per­trau­kia­mai or­ga­ni­zuo­ja nu­teis­tų­jų so­cia­li­nę re­a­bi­li­ta­ci­ją, siek­da­mas už­tik­rin­ti, kad at­lie­kan­tys ir at­li­kę baus­mę nu­teis­tie­ji sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lų siek­tų tei­sė­tais bū­dais ir prie­mo­nė­mis.

Ren­gi­nio da­ly­viai tu­rė­jo pro­gą su­si­pa­žin­ti ir kaip per še­šias­de­šimt gy­va­vi­mo me­tų kei­tė­si Aly­taus pa­tai­sos na­mai, ku­rių pa­va­di­ni­mas taip pat bu­vo keis­tas ne vie­ną kar­tą. Su­si­rin­ku­sie­siems pa­ro­dy­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas „At­sa­ko­my­bė – po­ky­tis – žmo­gus“ apie šian­dien baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mo­je vei­kian­čius Aly­taus pa­tai­sos na­mus. Be­je, šį fil­mą ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je.

Kaip per 60 me­tų kei­tė­si Aly­taus pa­tai­sos na­mai?

Tuo­me­tė Ket­vir­to­ji pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­ja įkur­ta prieš dau­giau kaip 60 me­tų, ta­čiau pa­va­di­ni­mą kei­tė ne vie­ną kar­tą. Vė­liau ji ta­po Griež­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­ja šif­ruo­tu pa­va­di­ni­mu įstai­ga OČ 12/4. 1992 me­tais spa­lio 27 die­ną pa­keis­ta į Pa­tai­sos rei­ka­lų de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Aly­taus griež­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­ją, o 2003-ių­jų ge­gu­žės 24 die­ną – į Aly­taus pa­tai­sos na­mus.

Šių me­tų ge­gu­žės 15 die­ną ši įstai­ga skai­čiuos jau 62 įkū­ri­mo me­tus.

Aly­taus pa­tai­sos na­muo­se baus­mę at­lie­ka vy­rai už sun­kius nu­si­kal­ti­mus, jau ne pir­mą kar­tą at­lie­kan­tys lais­vės at­ėmi­mo baus­mę. Dau­giau­sia nu­teis­tų­jų įstai­go­je bu­vo 1999-ai­siais – dau­giau kaip 2,3 tūkst. Šiuo me­tu jų skai­čius ne­sie­kia 700.

Per 60 me­tų kei­tė­si ne tik dar­buo­to­jų ir nu­teis­tų­jų vei­dai, bet ir Aly­taus pa­tai­sos na­mų pa­sta­tai. Is­to­ri­niuo­se XX am­žiaus pra­džios pa­sta­tuo­se bu­vo įsi­kū­rę ir ru­sų ar­ti­le­ris­tai, ir ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos ulo­nai, ir ta­ry­bi­niai tan­kis­tai, de­san­ti­nin­kai, o tar­pu­ka­riu vei­kė Aly­taus ap­skri­ties ka­lė­ji­mas. Anuo­met į ko­lo­ni­ją at­vy­ko dirb­ti trys pa­rei­gū­nai, ku­rie iš pra­džių pri­žiū­rė­jo 7–12 nu­teis­tų­jų. Pas­ta­rie­ji tvė­rė ko­lo­ni­jos te­ri­to­ri­ją spyg­liuo­tos vie­los tvo­ra, sta­tė sar­gy­bos bokš­te­lius.

Ūkio pa­sta­tuo­se ėmė kur­tis ko­lo­ni­jos ga­myk­la. Ji iš­si­plė­tė pa­sta­čius nau­jus ce­chus, san­dė­lius ir ki­tas pa­tal­pas. 1975 me­tais pa­sta­ty­ta nu­teis­tų­jų val­gyk­la, par­duo­tu­vė, 1984-ai­siais – pa­pil­do­mi gy­ve­na­mų­jų na­mų kor­pu­sų aukš­tai, o 1987 me­tais – at­ski­ras ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas.

Ge­rė­jo nu­teis­tų­jų įka­li­ni­mo są­ly­gos

Per ke­lis de­šimt­me­čius čia kei­tė­si ir nu­teis­tų­jų gy­ve­ni­mo są­ly­gos, ap­lin­ka – ma­žiau spyg­liuo­tos vie­los, švie­ses­nė ap­lin­ka. Be to, pa­tai­sos na­mai ta­po at­vi­res­ni vi­suo­me­nei ir ma­to­mi ži­niask­lai­do­je.

So­viet­me­čiu ir ge­rą de­šimt­me­tį po jo nu­teis­tie­ji gy­ve­no pa­gal itin griež­tas tai­syk­les. Tai bu­vo tar­si už­da­ra at­ski­ra res­pub­li­ka su ma­žai kam ži­no­mu gy­ve­ni­mu už spyg­liuo­tos tvo­ros.

Da­bar­ti­nė pa­tai­sos na­mų veik­la – ne tik nu­teis­tų­jų ap­sau­ga ir prie­žiū­ra, bet ir rū­pi­ni­ma­sis jų auk­lė­ji­mu, už­im­tu­mu, moks­lais, lais­va­lai­kiu. Ad­mi­nist­ra­ci­ja daž­nai at­ve­ria įstai­gos du­ris no­rin­tie­siems su­ži­no­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis baus­mę at­lie­ka nu­teis­tie­ji.

Pa­tai­sos na­muo­se su­da­ry­tos są­ly­gos nu­teis­tie­siems tu­ri­nin­gai leis­ti lais­va­lai­kį, įreng­tos fut­bo­lo, krep­ši­nio, tin­kli­nio aikš­te­lės, jie da­ly­vau­ja įvai­riuo­se spor­to tur­ny­ruo­se su po­li­ti­kais, žur­na­lis­tais, pra­mo­gų pa­sau­lio at­sto­vais.

Nu­teis­tie­ji pa­tys gra­ži­na ap­lin­ką, šilt­na­miuo­se už­si­au­gi­na dar­žo­vių, sta­to pa­vė­si­nes. Tu­ri ga­li­my­bių dirb­ti. Ras­ti jė­gų ne­pa­lūž­ti, to­bu­lė­ti dva­siš­kai jiems pa­de­da net sep­ty­nio­li­ka įvai­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir jų at­sto­vų.

Ka­lin­tie­ji tu­ri ga­li­my­bių ir siek­ti iš­si­la­vi­ni­mo.

Nu­teis­tie­siems yra įreng­tas ir pa­si­ma­ty­mų kam­ba­rys, o ja­me – kam­pe­lis su žais­lais vai­kams. Pas­ta­rą­jį įren­gė pa­tys nu­teis­tie­ji. Yra įreng­tos ir ke­lios trum­pa­lai­kių pa­si­kal­bė­ji­mų te­le­fo­nais ka­bi­nos. Ge­rą el­ge­sį de­monst­ruo­jan­tys baus­mę at­lie­kan­tys as­me­nys tu­ri tei­sę ir į il­ga­lai­kius pa­si­ma­ty­mus.

Nu­teis­tie­ji ga­li ap­si­pirk­ti ir įstai­gos te­ri­to­ri­jo­je vei­kian­čio­je par­duo­tu­vė­je.

Vei­kia is­to­ri­jos mu­zie­jus

1993-iai­siais vie­na­me įstai­gos ka­bi­ne­te bu­vo įkur­tas įstai­gos mu­zie­jus, o 2017 me­tais ge­gu­žės 3 die­ną įstai­gos įkū­ri­mo 60-ųjų me­ti­nių pro­ga Aly­taus pa­tai­sos na­mų is­to­ri­jos mu­zie­jus ati­da­ry­tas nau­jo­se ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­sta­to pa­tal­po­se. Ja­me sau­go­mos įstai­gos veik­los, ka­li­nių gy­ve­ni­mo, baus­mės at­li­ki­mo vie­tą ap­lan­kiu­sių sve­čių, eks­per­tų, me­no ko­lek­ty­vų nuo­trau­kos, pa­rei­gū­nų uni­for­mos ir nu­teis­tų­jų ap­ran­gos pa­vyz­džiai.

Mu­zie­ju­je pri­sta­to­ma nu­teis­tų­jų kū­ry­ba: pa­veiks­lai, me­džio dro­ži­niai, kal­vys­tės ir ki­to­kia tech­ni­ka su­kur­ti dar­bai, iš jų at­im­ti drau­džia­mi tu­rė­ti daik­tai, jų slėp­tu­vės bei prie­mo­nės, ku­rio­mis šie daik­tai pa­ten­ka į pa­tai­sos na­mų te­ri­to­ri­ją. Mu­zie­jaus eks­po­na­tais ta­po pei­liai, dur­klai, laz­dos, te­le­fo­nai, dro­nai, lai­dyk­lės, pa­tran­kos, ku­rio­mis drau­džia­mi daik­tai iš lais­vės „per­me­ta­mi“ nu­teis­tie­siems.

Įstai­gos is­to­ri­jos mu­zie­jų ap­lan­ky­ti ir su­si­pa­žin­ti su ja­me esan­čiais eks­po­na­tais ga­li­ma kiek­vie­nam no­rin­čia­jam, prieš tai su­de­ri­nus su įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Ati­da­ry­ti pir­mie­ji Pu­siau­ke­lės na­mai

Prieš be­veik tre­jus me­tus bu­vo ati­da­ry­ti ir pir­mie­ji Lie­tu­vo­je Nor­ve­gi­jos fon­dų fi­nan­suo­ti Pu­siau­ke­lės na­mai, kur li­kus tam tik­ram lai­kui iki baus­mės at­li­ki­mo pa­bai­gos ap­gy­ven­di­na­mi nu­teis­tie­ji. Ši įstai­ga įkur­ta ne­to­li įka­li­ni­mo įstai­gos. Šiuo me­tu Aly­taus pu­siau­ke­lės na­muo­se yra ke­lio­li­ka nu­teis­tų­jų, dau­giau­sia jų čia ga­li bū­ti 20.

Pu­siau­ke­lės na­mų mi­si­ja – pa­dė­ti į lais­vę grįž­tan­tiems nu­teis­tie­siems in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­nę. Nu­teis­tie­ji čia pa­tys ga­mi­na­si mais­tą, rū­pi­na­si bui­ti­mi, vyks­ta į dar­bus, mo­ko­si so­cia­li­nių įgū­džių, el­ge­sio ko­rek­ci­jos ir pro­fe­si­jos, sa­vait­ga­liais ga­li ap­lan­ky­ti ir ar­ti­muo­sius, o nu­sta­ty­tu lai­ku vėl tu­ri bū­ti Pu­siau­ke­lės na­muo­se.

Is­to­ri­jos pus­la­piuo­se – ŽIV pro­trū­kis

Dau­giau dė­me­sio Aly­taus įka­li­ni­mo įstai­ga bu­vo su­lau­ku­si ne kar­tą, ta­čiau be­ne di­džiau­sia sen­sa­ci­ja bu­vo, kai prieš maž­daug sep­ty­nio­li­ka me­tų bu­vo pra­neš­ta apie ŽIV pro­trū­kį tarp nu­teis­tų­jų Aly­tu­je. Tą­kart iš­tir­ta, kad apie trys šim­tai nu­teis­tų­jų bu­vo ŽIV ne­šio­to­jai. Ta­da ma­ny­ta, kad tiek daug už­si­krė­ti­mų bū­ta nar­ko­ti­nes me­džia­gas var­to­jant ir da­li­jan­tis to­mis pa­čio­mis prie­mo­nė­mis. Tą­kart nar­ko­ti­kai į įka­li­ni­mo įstai­gą pa­tek­da­vo daž­niau­siai pa­de­dant nu­teis­tų­jų ar­ti­mie­siems, jie bu­vo per­duo­da­mi laiš­kuo­se, at­vi­ru­kuo­se, mais­to pa­pil­duo­se ir ki­tais iš­ra­din­gais bū­dais.

Bū­ta ir nu­teis­tų­jų ban­dy­mų pa­bėg­ti iš įka­li­ni­mo įstai­gos, ta­čiau vi­si at­ve­jai ne­bu­vo sėk­min­gi. La­biau­siai įsi­min­ti­nas at­ve­jis, kai Aly­taus pa­tai­sos na­mų te­ri­to­ri­jo­je bu­vo iš­raus­tas 5 met­rų gy­lio tu­ne­lis, ku­ria­me nu­teis­ta­sis ga­liau­siai už­stri­go ir nie­kaip ne­ga­lė­jo iš jo iš­trūk­ti. Ne kar­tą baus­mes at­lie­kan­tys as­me­nys įvai­riais bū­dais pro­tes­ta­vo prieš bet ko­kias nau­jo­ves, už­ker­tan­čias ke­lią suk­čia­vi­mui.

Be­je, įdo­mus fak­tas, kad Lie­tu­vo­je vie­no nu­teis­to­jo iš­lai­ky­mas vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja per 6 tūks­tan­čius eu­rų per me­tus, o vie­no nu­teis­to­jo iš­lai­ky­mas per die­ną at­si­ei­na 15 eu­rų. De­ja, bet šiuo me­tu įka­li­ni­mo įstai­gų sis­te­mo­je trūks­ta dar­buo­to­jų, o jų dar­bo už­mo­kes­tis yra ne­di­de­lis.