Bausmių vykdymo sistemai – 100 metų: kaip keitėsi Alytaus pataisos namų veidas? (0)
Linkėjo palikti prasmingų pėdsakų
Prieš 100 metų, 1919-ųjų vasario 11 dieną, tuomečio teisingumo ministro įsakymu Teisingumo ministerija suskirstyta į tris departamentus, vienas iš jų – Kalėjimų departamentas. Tai ir yra Lietuvos kalėjimų departamento ir bausmių vykdymo sistemos Lietuvoje įsteigimo data.
Vakar Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos iškilmingai minėjo Lietuvos bausmių vykdymo sistemos įkūrimo 100-metį.
„Prieš šimtą metų pradėjo vystytis Lietuvos bausmių sistema. Per šį laikotarpį padaryta išties nemažai darbų. Tačiau neišvengiamai reikia daryti daugiau, kad būtų įgyvendinti visi uždaviniai, kuriuos mums kelia valstybė. Džiugu matyti, kad mūsų gretose yra daug pareigūnų, kurie atidavė save ištisus dešimtmečius dirbdami šioje įstaigoje. Tai rodo, kad pareigūnai turi tvirtą stuburą, yra principingi, nepalaužiamos dvasios. Sveikinu Lietuvos bausmių sistemos šimtmečio proga ir linkiu stiprios sveikatos, geros nuotaikos ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime ir kad kiekvienas mūsų darbuotojas pragyventų ne mažiau kaip šimtą metų, o po savęs paliktų prasmingų pėdsakų“, – taip į susirinkusius įstaigos darbuotojus ir svečius kreipėsi Genadijus Lepiochinas, Alytaus pataisos namų vadovas.
Antrajame šimtmetyje – didelio progreso
Pasveikinti prasmingo šimtmečio proga atvyko Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, įstaigos vadovui dovanų įteikęs laikrodį: „Kiekviena profesija reikalauja ištvermės, kantrybės, atsidavimo. Jūsų profesija, pareigos reikalauja ypač didelės atsakomybės. Noriu perduoti mero Algirdo Vrubliausko ir visos savivaldybės administracijos linkėjimus ir palinkėti jums ištvermės, kad šis naujasis šimtmetis, kurį jau pradedame skaičiuoti, nebūtų sunkesnis už buvusį prieš tai. Su jūsų švente.“
Kolegų šia iškilminga proga pasveikinti atvyko ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius, Alytaus pataisos namų direktoriui įteikęs angelą ir linkėjęs, kad jis visuomet globotų visus darbuotojus. „Iš tiesų jūs atliekate labai atsakingą ir sudėtingą darbą. Kiekvieną dieną į darbą einate kaip į mūšį, kurį jūs laimite užtikrintai. Aš manau, kad tie pirmieji šimtas metų tebuvo tik įsivažiavimas, o antrasis šimtmetis bus didelio progreso metas.“
Sveikinimo žodį tarė ir kiti įstaigos socialiniai partneriai – Kauno apygardos prokuratūros atstovai, antrajame šimtmetyje linkėję prasmingų pokyčių ir didesnio finansavimo bei dovanų įteikę simbolinį, jubiliejinį prokuratūros medalį. Beje, įkūrimo šimtmetį šiemet mini ir ši teisėsaugos sistema – prokuratūra.
Į sceną pasveikinti lipo ir Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai, paminėję ir Alytaus pataisos darbuotojus, neseniai atšventusius jubiliejines sukaktis.
Taip pat renginio metu už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą, gerus darbo rezultatus vardinėmis dovanomis, Alytaus pataisos namų žinybiniais ženklais, paskatinimais ir padėkomis apdovanoti Alytaus pataisos namų darbuotojai.
Lietuvos bausmių sistemos šimtmečio istorija
Tarybinės okupacijos metais Kalėjimų departamentas buvo pervadintas į Pataisos darbų įstaigų valdybą, vėliau – Pataisos reikalų valdybą. Visa informacija apie bausmių vykdymo sistemą Lietuvoje tuo laikotarpiu buvo įslaptinta. Kalinimo įstaigos turėjo kodinius pavadinimus, svarbiausi statistiniai ir kiti duomenys buvo prieinami tik pareigūnams.
1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Pataisos reikalų valdyba buvo perorganizuota į Pataisos reikalų departamentą ir iki pat 2000-ųjų departamentas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Vykdant teisinės sistemos reformą, 2000 metais rugsėjo 1 dieną vadovavimas sistemai buvo perduotas Teisingumo ministerijai ir departamentui grąžintas nepriklausomos Lietuvos laikais turėtas pavadinimas – Kalėjimų departamentas.
Kalėjimų departamento paskirtis yra metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Kalėjimų departamentas nepertraukiamai organizuoja nuteistųjų socialinę reabilitaciją, siekdamas užtikrinti, kad atliekantys ir atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Renginio dalyviai turėjo progą susipažinti ir kaip per šešiasdešimt gyvavimo metų keitėsi Alytaus pataisos namai, kurių pavadinimas taip pat buvo keistas ne vieną kartą. Susirinkusiesiems parodytas dokumentinis filmas „Atsakomybė – pokytis – žmogus“ apie šiandien bausmių vykdymo sistemoje veikiančius Alytaus pataisos namus. Beje, šį filmą galima pamatyti ir internetinėje erdvėje.
Kaip per 60 metų keitėsi Alytaus pataisos namai?
Tuometė Ketvirtoji pataisos darbų kolonija įkurta prieš daugiau kaip 60 metų, tačiau pavadinimą keitė ne vieną kartą. Vėliau ji tapo Griežtojo režimo pataisos darbų kolonija šifruotu pavadinimu įstaiga OČ 12/4. 1992 metais spalio 27 dieną pakeista į Pataisos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, o 2003-iųjų gegužės 24 dieną – į Alytaus pataisos namus.
Šių metų gegužės 15 dieną ši įstaiga skaičiuos jau 62 įkūrimo metus.
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka vyrai už sunkius nusikaltimus, jau ne pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Daugiausia nuteistųjų įstaigoje buvo 1999-aisiais – daugiau kaip 2,3 tūkst. Šiuo metu jų skaičius nesiekia 700.
Per 60 metų keitėsi ne tik darbuotojų ir nuteistųjų veidai, bet ir Alytaus pataisos namų pastatai. Istoriniuose XX amžiaus pradžios pastatuose buvo įsikūrę ir rusų artileristai, ir nepriklausomos Lietuvos ulonai, ir tarybiniai tankistai, desantininkai, o tarpukariu veikė Alytaus apskrities kalėjimas. Anuomet į koloniją atvyko dirbti trys pareigūnai, kurie iš pradžių prižiūrėjo 7–12 nuteistųjų. Pastarieji tvėrė kolonijos teritoriją spygliuotos vielos tvora, statė sargybos bokštelius.
Ūkio pastatuose ėmė kurtis kolonijos gamykla. Ji išsiplėtė pastačius naujus cechus, sandėlius ir kitas patalpas. 1975 metais pastatyta nuteistųjų valgykla, parduotuvė, 1984-aisiais – papildomi gyvenamųjų namų korpusų aukštai, o 1987 metais – atskiras administracijos pastatas.
Gerėjo nuteistųjų įkalinimo sąlygos
Per kelis dešimtmečius čia keitėsi ir nuteistųjų gyvenimo sąlygos, aplinka – mažiau spygliuotos vielos, šviesesnė aplinka. Be to, pataisos namai tapo atviresni visuomenei ir matomi žiniasklaidoje.
Sovietmečiu ir gerą dešimtmetį po jo nuteistieji gyveno pagal itin griežtas taisykles. Tai buvo tarsi uždara atskira respublika su mažai kam žinomu gyvenimu už spygliuotos tvoros.
Dabartinė pataisos namų veikla – ne tik nuteistųjų apsauga ir priežiūra, bet ir rūpinimasis jų auklėjimu, užimtumu, mokslais, laisvalaikiu. Administracija dažnai atveria įstaigos duris norintiesiems sužinoti, kokiomis sąlygomis bausmę atlieka nuteistieji.
Pataisos namuose sudarytos sąlygos nuteistiesiems turiningai leisti laisvalaikį, įrengtos futbolo, krepšinio, tinklinio aikštelės, jie dalyvauja įvairiuose sporto turnyruose su politikais, žurnalistais, pramogų pasaulio atstovais.
Nuteistieji patys gražina aplinką, šiltnamiuose užsiaugina daržovių, stato pavėsines. Turi galimybių dirbti. Rasti jėgų nepalūžti, tobulėti dvasiškai jiems padeda net septyniolika įvairių nevyriausybinių organizacijų ir jų atstovų.
Kalintieji turi galimybių ir siekti išsilavinimo.
Nuteistiesiems yra įrengtas ir pasimatymų kambarys, o jame – kampelis su žaislais vaikams. Pastarąjį įrengė patys nuteistieji. Yra įrengtos ir kelios trumpalaikių pasikalbėjimų telefonais kabinos. Gerą elgesį demonstruojantys bausmę atliekantys asmenys turi teisę ir į ilgalaikius pasimatymus.
Nuteistieji gali apsipirkti ir įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje.
Veikia istorijos muziejus
1993-iaisiais viename įstaigos kabinete buvo įkurtas įstaigos muziejus, o 2017 metais gegužės 3 dieną įstaigos įkūrimo 60-ųjų metinių proga Alytaus pataisos namų istorijos muziejus atidarytas naujose administracinio pastato patalpose. Jame saugomos įstaigos veiklos, kalinių gyvenimo, bausmės atlikimo vietą aplankiusių svečių, ekspertų, meno kolektyvų nuotraukos, pareigūnų uniformos ir nuteistųjų aprangos pavyzdžiai.
Muziejuje pristatoma nuteistųjų kūryba: paveikslai, medžio drožiniai, kalvystės ir kitokia technika sukurti darbai, iš jų atimti draudžiami turėti daiktai, jų slėptuvės bei priemonės, kuriomis šie daiktai patenka į pataisos namų teritoriją. Muziejaus eksponatais tapo peiliai, durklai, lazdos, telefonai, dronai, laidyklės, patrankos, kuriomis draudžiami daiktai iš laisvės „permetami“ nuteistiesiems.
Įstaigos istorijos muziejų aplankyti ir susipažinti su jame esančiais eksponatais galima kiekvienam norinčiajam, prieš tai suderinus su įstaigos administracija.
Atidaryti pirmieji Pusiaukelės namai
Prieš beveik trejus metus buvo atidaryti ir pirmieji Lietuvoje Norvegijos fondų finansuoti Pusiaukelės namai, kur likus tam tikram laikui iki bausmės atlikimo pabaigos apgyvendinami nuteistieji. Ši įstaiga įkurta netoli įkalinimo įstaigos. Šiuo metu Alytaus pusiaukelės namuose yra keliolika nuteistųjų, daugiausia jų čia gali būti 20.
Pusiaukelės namų misija – padėti į laisvę grįžtantiems nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Nuteistieji čia patys gaminasi maistą, rūpinasi buitimi, vyksta į darbus, mokosi socialinių įgūdžių, elgesio korekcijos ir profesijos, savaitgaliais gali aplankyti ir artimuosius, o nustatytu laiku vėl turi būti Pusiaukelės namuose.
Istorijos puslapiuose – ŽIV protrūkis
Daugiau dėmesio Alytaus įkalinimo įstaiga buvo sulaukusi ne kartą, tačiau bene didžiausia sensacija buvo, kai prieš maždaug septyniolika metų buvo pranešta apie ŽIV protrūkį tarp nuteistųjų Alytuje. Tąkart ištirta, kad apie trys šimtai nuteistųjų buvo ŽIV nešiotojai. Tada manyta, kad tiek daug užsikrėtimų būta narkotines medžiagas vartojant ir dalijantis tomis pačiomis priemonėmis. Tąkart narkotikai į įkalinimo įstaigą patekdavo dažniausiai padedant nuteistųjų artimiesiems, jie buvo perduodami laiškuose, atvirukuose, maisto papilduose ir kitais išradingais būdais.
Būta ir nuteistųjų bandymų pabėgti iš įkalinimo įstaigos, tačiau visi atvejai nebuvo sėkmingi. Labiausiai įsimintinas atvejis, kai Alytaus pataisos namų teritorijoje buvo išraustas 5 metrų gylio tunelis, kuriame nuteistasis galiausiai užstrigo ir niekaip negalėjo iš jo ištrūkti. Ne kartą bausmes atliekantys asmenys įvairiais būdais protestavo prieš bet kokias naujoves, užkertančias kelią sukčiavimui.
Beje, įdomus faktas, kad Lietuvoje vieno nuteistojo išlaikymas vidutiniškai kainuoja per 6 tūkstančius eurų per metus, o vieno nuteistojo išlaikymas per dieną atsieina 15 eurų. Deja, bet šiuo metu įkalinimo įstaigų sistemoje trūksta darbuotojų, o jų darbo užmokestis yra nedidelis.
Komentarai
Palikite savo komentarą