Au­dio­gi­das Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je pra­bi­lo ak­to­riaus Ri­man­to Bag­dze­vi­čiaus bal­su

Eks­kur­si­ja su au­dio­gi­du – pi­ges­nė

Nors vi­sa­me pa­sau­ly­je au­dio­gi­do pa­slau­ga yra be­ne po­pu­lia­riau­sias ir pa­to­giau­sias tu­ris­tų in­for­ma­vi­mo bū­das, Aly­tu­je tai nau­jie­na ir kol kas ji siū­lo­ma tik lie­tu­vių kal­ba.

Jei pa­vyks gau­ti lė­šų, ne­tru­kus apie mu­zie­jaus įdo­my­bes ga­lė­si­me iš­girs­ti ir už­sie­nio kal­bo­mis. Ši pa­slau­ga at­ve­ria mu­zie­jus pla­tes­nei ne tik at­vy­ku­sių, bet ir vie­ti­nių lan­ky­to­jų au­di­to­ri­jai, nes eks­kur­si­ja su au­dio­gi­du yra pi­ges­nė. Su­si­do­mė­ji­mas juo ro­do, kad iš tik­rų­jų dau­ge­liui smal­su su­ži­no­ti šį tą dau­giau, nei in­for­muo­ja eks­po­na­tų ap­ra­šai, ir au­dio­gi­das lei­džia tai pa­tir­ti.

Ši pa­slau­ga jau vei­kia Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je, ar­che­o­lo­gi­nė­je eks­po­zi­ci­jo­je „Kai sie­loms ne­li­ko me­džių“ bei An­zel­mo Ma­tu­čio ir An­ta­no Jo­ny­no me­mo­ria­li­niuo­se mu­zie­juo­se. Lan­ky­to­jui te­rei­kia va­do­vau­tis su­žy­mė­tu marš­ru­tu, o su­ve­dus marš­ru­to nu­me­rius į au­dio­gi­dą pa­si­girs­ta nuo­tai­kin­gi pa­sa­ko­ji­mai, gar­so efek­tai, pro­fe­sio­na­lūs ak­to­rių bal­sai. Lan­ky­to­jai, sa­va­ran­kiš­kai ty­ri­nė­jan­tys, ieš­kan­tys nau­jų pa­tir­čių, su au­dio­gi­du at­ras dar ne­gir­dė­tą mies­to ir jo žmo­nių is­to­ri­ją.

Au­dio­gi­do pa­slau­ga – tai mu­zie­ji­nin­kų, pa­ren­gu­sių eks­po­zi­ci­jų sce­na­ri­jus, ir UAB „Au­dio­gi­das“, dir­bu­sios su įra­šais, ben­dras dar­bas. Pa­slau­gos die­gi­mą mu­zie­ju­je iš da­lies fi­nan­sa­vo Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba.

Ką prie An­zel­mo Ma­tu­čio na­mo var­te­lių vei­kia pel­ėda?

Ap­si­lan­kę Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je ir pa­si­nau­do­ję au­dio­gi­do pa­slau­ga, net ne­pa­ju­si­te, kaip mu­zie­ju­je pra­lei­si­te va­lan­dą. Au­dio­eks­kur­si­jos pa­dės su­ži­no­ti apie se­niau­sius mies­to įvy­kius, kaip bė­gant lai­kui kei­tė­si mies­tas ir ką Aly­tu­je vei­kė tri­skart No­be­lio pre­mi­jai no­mi­nuo­ta suo­mių ra­šy­to­ja.

Pa­sa­ko­ji­mus įgar­si­no pro­fe­sio­na­lūs ak­to­riai. Pa­vyz­džiui, R.Bag­dze­vi­čiaus bal­są ga­li­ma iš­girs­ti vi­suo­se pa­sa­ko­ji­muo­se. Au­dio­gi­do įra­šuo­se ne ma­žiau svar­bi mu­zi­ka ir ki­ti gar­sai, skam­ban­tys ša­lia bal­sų – taip ku­ria­ma nuo­tai­ka. Pa­sa­ko­ji­mai įtrau­kia ati­džiau ty­ri­nė­ti eks­po­zi­ci­jas. Kaip mi­nė­ta, mu­zie­jaus fi­lia­luo­se ir­gi ga­li­ma nau­do­tis au­dio­gi­do pa­slau­go­mis. Tie­sa, čia pa­sa­ko­ji­mai kiek trum­pes­ni, nes ir mu­zie­jai ma­žes­ni.

An­ta­no Jo­ny­no me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je ga­li­ma iš­girs­ti bar­do Ole­go Dit­kov­skio mu­zi­ka­vi­mą, o jau­ni­mui tai ne­re­tai yra nau­jie­na, kad jiems pui­kiai pa­žįs­ta­mos dai­nos žo­džius su­kū­rė A.Jo­ny­nas.

Lan­ky­to­jai An­zel­mo Ma­tu­čio me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je ga­li rink­tis, kaip su­si­pa­žin­ti su po­etu. Gal mie­liau pa­si­vaikš­čio­ti vie­nam ir pa­bū­ti ty­lo­je, o gal vie­ni­šiaus ty­ri­nė­ji­mus de­rin­si­te su au­dio­gi­do pa­sa­ko­ji­mu? Klau­sy­da­mi pa­sa­ko­ji­mo su­ži­no­si­me, ka­da A.Ma­tu­tis pra­dė­jo ra­šy­ti ei­lė­raš­čius, ka­da bu­vo iš­leis­ta pir­mo­ji kny­gu­tė, ką prie mu­zie­jaus vei­kia var­te­lius sau­gan­ti pel­ėda ir ant ra­šy­to­jo sta­lo su­tū­pę trys pe­lė­džiu­kai.

Dau­ge­lis ži­no, kad po­etas bu­vo aist­rin­gas žve­jys, ta­čiau ar kas ži­no, jog plauk­da­mas žve­jy­bi­niu lai­vu į At­lan­to van­de­ny­ną jis pa­si­ė­mė ir liau­ną bam­bu­ki­nę meš­ke­ry­tę. Drą­siau­sių­jų lau­kia staig­me­na, tie­sa, jei at­pa­žins te­le­fo­no apa­ra­tą.

Mu­zie­jus lan­ky­to­jams su­tei­kia lais­vę

Se­niau­siuo­se Aly­taus rū­siuo­se įsi­kū­ru­sio­je ar­che­o­lo­gi­nė­je eks­po­zi­ci­jo­je (Jiez­no g. 2) taip pat ga­li­ma pa­si­klau­sy­ti au­dio­gi­do pa­sa­ko­ji­mo ir su­si­pa­žin­ti su Pie­tų Lie­tu­vos is­to­ri­ja, ka­dai­se šiuo­se kraš­tuo­se gy­ve­nu­siais jot­vin­giais, Aly­taus pi­lia­kal­nio ir gy­ven­vie­čių ra­di­niais.

Mu­zie­ji­nin­kai džiau­gia­si, kad ar­tė­jant pa­va­sa­riui ir va­sa­rai mu­zie­ju­je vis daž­niau ap­si­lan­ko pa­vie­niai lan­ky­to­jai, ku­rie taip pat no­ri pa­sa­ko­ji­mo, ta­čiau mu­zie­jaus gi­dai šil­tuo­ju se­zo­nu bū­na itin už­im­ti, to­dėl ne vi­sa­da pa­vyks­ta ap­tar­nau­ti šiuos lan­ky­to­jus.

Au­dio­gi­do pa­slau­ga pa­gel­bės pa­vie­niams lan­ky­to­jams iš­girs­ti mies­to is­to­ri­jos pa­sa­ko­ji­mą. Jei jų ne­do­mi­na de­ta­lus eks­po­na­tų ty­ri­nė­ji­mas, ga­li­ma tie­siog mė­gau­tis au­dio­eks­kur­si­jos pa­sa­ko­ji­mu.

Mu­zie­ju­je ap­si­lan­kiu­si Ra­sa džiau­gia­si pa­si­nau­do­ju­si au­dio­gi­do pa­slau­ga: „Su­ži­no­jau daug nau­jo. Man bu­vo staig­me­na, kad mū­sų mies­tas pri­klau­sė dviem vals­ty­bėms. Klau­sy­da­ma pa­sa­ko­ji­mo aš su­ži­no­jau daug nau­jų is­to­ri­nių da­ly­kų. Rei­kės ap­si­lan­ky­ti ir ki­tuo­se mies­to mu­zie­juo­se ir pa­si­klau­sy­ti pa­sa­ko­ji­mo.“

Au­dio­gi­do įran­gos nu­oma te­kai­nuo­ja 1 Eur. Jei lan­ky­to­jas at­ei­na vie­nas, ga­li pa­si­im­ti au­si­nes, jei­gu dvie­se – pa­kaks ir pa­ties prie­tai­so gar­so, jei­gu bū­re­liu – mu­zie­ji­nin­kai prie au­dio­gi­do pri­dės ir gar­sia­kal­bį. Taip pat siū­lo­ma su mu­zie­jaus plan­še­te ar­ba sa­vo iš­ma­niuo­ju įren­gi­niu leis­tis ieš­ko­ti pa­pil­dy­to­sios re­a­ly­bės su pro­gra­mė­le „Ne­ma­to­mas mu­zie­jus“. Au­dio­gi­das ir „Ne­ma­to­mas mu­zie­jus“ – vie­nas ki­tą pa­pil­dan­tys.

Mu­zie­jus su­tei­kia lais­vę pa­tiems ieš­ko­ti ir at­ras­ti is­to­ri­ją, pla­nuo­ti eks­kur­si­jos lai­ką, pa­si­rink­ti tem­pą, grįž­ti prie no­ri­mo eks­po­na­to ir iš­klau­sy­ti jo is­to­ri­ją dar kar­tą.

 Tik fak­tai 

Au­dio­gi­das (lot. au­dio „klau­sau“ + pranc. gui­de „ke­lia­ro­dis; va­do­vas“) – spe­cia­lus ne­šio­ja­mas elek­tro­ni­nis prie­tai­sas, pa­kei­čian­tis eks­kur­si­jas ve­dan­tį gi­dą – žmo­gų.

Au­dio­gi­dai pir­miau­sia nau­do­ja­mi eks­kur­si­joms po mu­zie­jus. Au­dio­gi­das kaip pa­slau­ga žan­ro po­žiū­riu yra gi­mi­nin­gas gar­si­nei kny­gai ir ra­di­jo te­at­ro spek­tak­liui, nors vys­tė­si sa­va­ran­kiš­kai. Nuo gar­si­nės kny­gos ski­ria­si tuo, kad var­to­to­jas (tu­ris­tas) jį ne per­ka, bet iš­si­nuo­mo­ja.

Pas­ta­rai­siais me­tais at­si­ra­do dau­gia­ly­pės ter­pės au­dio­gi­dų, ku­rių ek­ra­nuo­se ga­li­ma ma­ty­ti ir eks­po­na­tų nuo­trau­kas ar­ba trum­pus fil­mu­kus, ku­rie ga­li bū­ti ro­do­mi net ir ges­tų kal­ba. Skep­ti­kai dau­gia­ly­pės ter­pės au­dio­gi­dus kri­ti­kuo­ja dėl to, kad jie per­ne­lyg daug dė­me­sio ati­trau­kia nuo pa­čių eks­po­na­tų

Pir­ma­sis Lie­tu­vo­je au­dio­gi­dus įsi­die­gė Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jus Vil­niu­je – 2000 me­tais au­dio­eks­kur­si­joms an­glų kal­ba pri­tai­kė au­si­nu­kus su gar­so ka­se­tė­mis, o nuo 2007-ųjų juos pa­kei­tė ne­šio­ja­mais mp3 gro­tu­vais.

Pir­muo­sius pro­fe­sio­na­lius au­dio­gi­dų apa­ra­tus ir au­dio­eks­kur­si­jas še­šio­mis kal­bo­mis 2006 me­tais įsi­gi­jo Grū­to par­kas, ben­dra­dar­biau­da­mas su UAB „Au­dio­gi­das“.