Arūnas Kačkauskas: „Afganistanas – šalis, kurios niekas nepavergė ir, ko gero, tai niekada neįvyks” (5)

– Talibano kovotojai rugpjūčio viduryje galutinai perėmė Afganistano kontrolę. Galima daryti išvadą, kad be jokio pasipriešinimo, nors JAV vadovaujamų užsienio pajėgų atstovai teigė, kad afganistaniečiai visiškai pasirengę atsilaikyti talibams. Kaip manote, kodėl tokia baigtis?
– Afganistanas, šalis, prasidedanti rytuose Hindukušo viršukalnėmis ir pasibaigianti vakaruose Registano dykuma. Turi gilias islamo tikėjimo tradicijas, turtingą istoriją, joje gyvenančių tautų įvairovę, kurią sudaro puštūnai, chazariečiai, tadžikai, uzbekai ir daugelis kitų, ir išskirtinį bruožą – kovingumą.
Kodėl taip atsitiko? Išskirčiau keletą aspektų. Pirmasis – per 20 metų laikotarpį JAV ir kitos NATO sąjungininkų pajėgos daug nuveikė užtikrindamos saugumą ir stabilumą šiame regione. Pagrindinė karinės misijos funkcija buvo neutralizuoti tarptautinį terorizmą, sukurti ir garantuoti taiką bei padėti kovoti su radikaliomis islamo grupuotėmis afganų armijai. Nors nebuvo išvengta ir karinių veiksmų.
Karinės operacijos buvo vykdomos ne žmogiškaisiais ištekliais, o šiuolaikinėmis karinėmis technologijomis (objektų naikinimas iš palydovų, bepilotės skraidyklės), vis dėlto aukų neišvengta, liūdniausia, kad žūdavo taikūs gyventojai (vaikai, moterys). Tai sukėlė nepykantą ir konkrečiai JAV, ir NATO pajėgoms.
Antrasis aspektas – radikalus Talibano judėjimas, atsiradęs devintajame dešimtmetyje sovietų invazijos metu, išauginęs tarptautinį terorizmą, įgavęs pagreitį pasitraukus sovietams, po Rugsėjo 11-osios įvykių, JAV ir NATO pajėgų nesunaikintas, pasitraukė į Pakistaną, išlaukė savo valandos, vėl sugrįžo, įrodydamas, kad tai galinga jėga.
Trečiasis – Afganistano kariuomenė, peršasi mintis, kad padedama JAV ir sąjungininkų yra gerai ginkluota, apmokyta, taip, bet svarbiausia yra labai žemo moralinio lygio.
Akivaizdžiai nenorėjo priešintis, mūsų laiku ištisi daliniai pereidavo modžahedų pusėje, nemanau, kad kas nors pasikeitė ir dabar. Tarnaudavo žinodami, kad bus šiltai aprengti, sočiai pavalgę, ko daugiau reikia?
Mes jiems ir tada, ir dabar esame kitataučiai. Musulmonui apgauti kitatikį yra garbės reikalas, viena kalba, kita daro.
Ketvirtasis – bendradarbiavimas su ISAF pajėgų (Tarptautinės saugumo pagalbos pajėgos) kariais vietiniam kontingentui reiškė, pavadinkim, „šiltą vietą“, tai finansiniai, moraliniai, materialiniai aspektai. Visi, kurie bendradarbiavo, puikiai suvokia, kas jų laukia, tai ir parodo visišką chaosą ir desperaciją oro uoste.
– Nelengva suprasti „vyriškus“ reikalus. Sovietų Sąjunga 1979 metais įsiveržė į Afganistaną, siekdama paremti Afganistano komunistinę vyriausybę, kuri tuo metu buvo įsivėlusi į konfliktą su musulmonų partizanų kovotojais. Kaip vertintume tą kovą, kurios dalyviu, gal tiksliau liudininku, teko būti? Kiek laiko truko Jūsų gyvenimas (tikrai ne pats tinkamiausias žodis) Afganistane?
– Sovietų invazija, pridengta „internacionaline pagalba“, užtruko 9 metus, 1 mėnesį ir 18 dienų, bei kainavusi didžiausia kaina: jaunuolių gyvybėmis, motinų ašaromis ir skausmu.
Ir dabar dar nėra tiksliai nustatyta tikroji užpuolimo priežastis, o jų yra tikrai ne viena. Tik viena aišku, kad karą pradėjo politikai, o kariauti turėjome mes, paprasti kareivėliai, „Didžiosios imperijos karo mašinos sraigteliai“.
Mūsų likimus kažkas sprendė už mus, buvome visiškai priklausomi, nebuvo jokios informacijos, jokio pasiruošimo ir suvokimo apie karo padaromas tiek moralines, tiek fizines žaizdas.
Visiems teko patirti karo žiaurumus, o visa tai palieka gilias psichologines žaizdas, bet nepalūžome, tik sutvirtino tikrą brolišką draugystę, juk atgal kelio nėra.
Nesinori skaičiuoti praleisto laiko, ko gero, kiek buvo skirta, tiek gana. Taip kaip ir nesinori grįžti atgal į praeitį, nors prabėgo nemažai laiko, bet viskas guli giliai praeityje ir prisiminimuose. SSRS invazija Vakarų pasaulio buvo pripažinta gėdinga ir nepateisnama.
– JAV kariuomenė palaikė savo buvimą Afganistane nuo 2001 metų, kai įvedė savo pajėgas į šią šalį po Talibano atsisakymo perduoti „Al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną Rugsėjo 11-osios atakų akivaizdoje. Sėkme ar nesėkme pavadintumėte šį periodą?
– Per savo buvimo laikotarpį, manau, amerikiečiai pasiekė savo tikslą, buvo sunaikintas priešas Nr. 1, „Al-Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas, po to sekė situacijos stabilizavimas. Sėkmė tai ar nesėkmė? Manyčiau, kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Vieni smerkia ir vadina nesėkme ir gėdingu pasitraukimu. Kiti teisina.
Nors pasitraukimas labai įvairiaspalvis, man tai keistokas. Sovietų atsitraukimas buvo suderintas pagal pasirašytus tarptautinius susitarimus Ženevoje, griežtai pagal galiojantį grafiką ir terminą, kurį sovietų generolai vykdė tiksliai pagal grafiką.
Pasitraukiant iš kiekvieno garnizono afganistaniečių armijai viskas buvo atiduodama pagal protokolus, visa amunicija, infrastruktūra, turtas, niekas nebuvo sunaikinama, paskutinis rankų paspaudimas ir – ilgai laukta kelionė namo.
Keistai man atrodo amerikiečių pasitraukimas, be jokio įspėjimo, įprasta kasdienybė vakare, ryte jau nieko nebėra, tik visa amunicija ir ginkluotė palikta neveiksminga, kaip kokie zuikiai į krūmus.
Nesuprantama atsitraukimo taktika.
– Ar tikrai niekas negali užtikrinti laisvės Afganistanui? Kaip manote, kokie pokyčiai laukia šios šalies?
– Istorija byloja, kad šią šalį bandė pavergti anglai ir ne vieną kartą, taip pat sovietai, bet viskas baigėsi pralaimėjimais.
Tai tautų visuma su atskiru mentalitetu, išskirtiniu bruožu – kovingumu. Bet jį mes supraskime skirtingai. Blogiausia tai, kad tą kovingumą jie patys supranta savaip.
Silpna jų vieta ta, kad kovoja atskiros gentys tarpusavyje, pjausis atskiri karo lauko vadai, talibai siautės, o pagrindinė valdžia, jeigu tokia bus, tai ji bus simbolinė. Štai šis susiskaldymas ir veda į nežinią dėl ateities, neužtikrina tautai stabilumo, lygybės ir kitų vertybių.
– Ko pasaulio šalys turi pasimokyti iš Afganistano situacijos?
– Šalis, kurios niekas nepavergė ir, ko gero, niekada tai neįvyks. Palikime jiems patiems nuspręsti savo ateitį. Kam tų netekčių ir skausmo. Pasimokykime iš klaidų ir jas išanalizuokime, kad to daugiau nereikėtų kartoti.
– Plačiai žiniasklaidoje kalbama apie pasunkėsiančią moterų dalią. Ar tarnaujant Afganistane jums teko daug matyti moterų afganistaniečių? Ką jos veikė?
– Moterys ir mergaitės labiausiai kentėjo nuo karo konfliktų. Įsiviešpatavus Talibano režimui, moterys buvo priverstos dėvėti burkas viešumoje, joms taip pat uždrausta dirbti viešumoje, lankyti mokyklą, važiuoti dviračiu, garsiai juoktis bei dėvėti spalvotus drabužius.
Dėl karinių konfliktų našlėmis tapo apie 1 mln. moterų. Tiek pagal vietos papročius ir tradicijas, tiek pagal įstatymus, moterys įprastai būdavo apribotos namų erdve, kol vyrai turėjo priėjimą prie viešosios erdvės. Vadinasi, kol vyrai dirbdavo, moterys rūpinosi namais ir šeima.
Taip buvo auklėjamos mergaitės nuo mažų dienų. Nepaisant to, šalyje beveik niekas nepasikeitė, o požiūris į moteris lieka toks pat. Iki šiol moterys nedrįsta viešumoje rodytis be burkų, nors įstatymai to nebereikalauja.
Jei Talibanas įves šariato įstatymus, jų padėtis dar labiau pasunkės.
– Pabėgėliai. Ką turėtume įvertinti juos priimdami į savo šalį?
– Pabėgėliai, manau, tai pati skaudžiausia tema, ne tik pačiam Afganistanui, jo tautai. Tai galvos skausmas visam pasauliui, tai globalinė problema.
Srautai ne mažės, jie tik didės. Pagrindiniai srautai yra Pakistanas, Iranas ir Kabulo oro uostu pasiekti Europą ir Ameriką. Nors Talibanas kontroliuoja visas pagrindines Afganistano pasienio su kaimyninėmis šalimis perėjas ir yra skelbęs, kad nenori, jog afganistaniečiai paliktų valstybę.
Taip nėra. Dėl ko jie bėga? Tai dėl visiems suprantamų priežasčių. Šalyje tvyro skurdas, kurio pagrindinė priežastis kariniai konfliktai, kurie vyksta jau ne vieną dešimtmetį, ne viena karta užaugo karo sąlygomis.
Prie viso šito prisidės ir Talibano įvedamas šariatas, o tai visas žmoniškumo vertybes trypiantys įstatymai. Šalys, kurios priima pabėgėlius, ne išimtis ir Lietuva, visų pirma turėtų atkreipti dėmesį į saugumą.
Juk su pabėgėliais gali prasiskverbti ir radikalus islamo fundamentalizmas. O tai jau teroro aktai, neleiskime pasikartoti Rugsėjo 11-osios įvykiams.
– O kaip gyvuoja jūsų klubas? Kodėl vadinamieji afganai yra tokie bičiuliški?
– Laikomės gerai, netgi sakyčiau puikiai, į savo amžių nežiūrime, nors metai bėga. Niekas nepasikeitė, išlaikome tas pačias tradicijas, bendraujame tarpusavyje, šeimomis.
Rugpjūčio 6–8 dienomis Panevėžyje vyko sąskrydis, dalyvavome. Muziejus taip pat aktyviai dirba, priimame visus norinčius, naudodamsis proga noriu pakviesti visus norinčius apsilankyti muziejuje, laukiame.
Iš kur išlikome tokie draugiški ir bičiuliški? Atsakymas vienareikšmis, suvienijo AFGANISTANAS. Tiems, kam neteko to pereiti, atleiskite, sunku mus suprasti.
– Ar dar sapnuojate Afganistaną?
– Vaitojome iš skausmo ligoninės lovose, gydydami padarytas karo žaizdas, bet vis dėlto tik iš gerosios pusės prisimename Afganistaną. Jis mus suvienijo.

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

Komentarai
Palikite savo komentarą
해외배팅사이트 해외스포츠배팅사이트…
Komentaras
해외배팅사이트
해외스포츠배팅사이트
해외배팅사이트에이전시
해외배팅사이트주소
해외배팅사이트도메인
머니라인247
황룡카지노
핀벳88
피나클
스보벳
맥스벳
BTI SPORTS
에볼루션카지노
해외온라인카지노
파워볼
엔트리파워볼
토토사이트
스포츠사이트
I’ve never imagined a…
Komentaras
I’ve never imagined a printing center will be this environmentally minded. Not only are their products of superior quality, their materials are surely ecological so there would be no worries. https://www.digitekprinting.com/adhesive-vinyl out their site to see what I’m talking about.
우리카지노사이트 예스카지노 퍼스트카지노 더킹카지노…
Komentaras
우리카지노사이트
예스카지노
퍼스트카지노
더킹카지노
메리트카지노
샌즈카지노
조이카지노
로얄카지노
스타클럽카지노
아시안카지노
슈퍼맨카지노
개츠비카지노
33카지노
온라인카지노
우리카지노사이트
퍼스트카지노
더킹카지노
메리트카지노
샌즈카지노
33카지노
월드카지노
코리아카지노
우리카지노사이트
샌즈카지노
예스카지노
퍼스트카지노
더킹카지노
33카지노
월드카지노
슈퍼카지노
코리아카지노
개츠비카지노
우리카지노사이트
퍼스트카지노
메리트카지노
더킹카지노
샌즈카지노
예스카지노
개츠비카지노
코리아카지노
33카지노
f1카지노
우리카지노사이트
메리트카지노
퍼스트카지노
샌즈카지노
예스카지노
개츠비카지노
더킹카지노
jie šalies valstybės pažymiu…
Komentaras
jie šalies valstybės pažymiu neturi , tai ivairiu genčiu [dar laukiniu] apgyvendinta teritorija . Didžiausias ju pomėgis - galabinti vieniems kitus .
jie šalies valstybės pažymiu…
Komentaras
jie šalies valstybės pažymiu neturi , tai ivairiu genčiu [dar laukiniu] apgyvendinta teritorija . Didžiausias ju pomėgis - galabinti vieniems kitus .