Ar Se­na­mies­čio skve­re iš­kils obe­lis­kas? Dėl par­ti­za­nų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo gal­vą su­ka jau tre­čia Aly­taus po­li­ti­kų ka­den­ci­ja

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (12)
2019 Rugpjūtis 1
Senamiesčio skveras
Alytiškių pamėgtas Senamiesčio skveras sutvarkytas 2012 metais ir atsiėjo 4,4 mln litų. Ze­no­no Ši­lins­ko nuotr.
Dai­na­vos par­ti­za­nų apy­gar­da – vie­nin­te­lė, ku­rios at­mi­ni­mas iki šiol nė­ra įam­žin­tas pa­min­klu, o ban­dy­mus jį pa­sta­ty­ti Aly­tu­je ly­di ne­sėk­mės, nes nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­tar­ti dėl vie­tos. Šiuo me­tu svars­to­ma ga­li­my­bė pa­min­klą sta­ty­ti Se­na­mies­čio skve­re – 2012 me­tais su­tvar­ky­to­je ir aly­tiš­kių pa­mėg­to­je tri­kam­pė­je erd­vė­je pa­čia­me mies­to cen­tre.

Pa­min­klą fi­nan­suos, bet in­fra­struk­tū­ra – sa­vi­val­dy­bės dar­žas

At­nau­jin­tos dis­ku­si­jos dėl pa­min­klo par­ti­za­nų at­mi­ni­mui sta­ty­bos mū­sų mies­te. Jos bu­vo pa­sie­ku­sios ak­li­gat­vį po to, kai aly­tiš­kiai su­rin­ko pa­ra­šus po pe­ti­ci­ja, rei­ka­lau­jan­čia ne­sta­ty­ti pa­min­klo Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė­je. Klau­si­mą dėl Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je spren­džia jau tre­čios ka­den­ci­jos po­li­ti­kai ir tre­čias me­ras iš ei­lės.

Su­si­ti­kę su Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro (LGGRTC) bei Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos at­sto­vais, mies­to va­do­vai pra­ėju­sią sa­vai­tę skel­bia ra­dę su­ta­ri­mą dėl dar vie­nos ga­li­mos pa­min­klo sta­ty­mo vie­tos.

Jis ga­lė­tų iš­kil­ti Se­na­mies­čio skve­re, ne­to­li Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios. Ta­čiau tai – tik pir­mo­ji nau­jie­na. Ant­ro­ji yra ta, kad ne­bū­tų skel­bia­mas nau­jas pa­min­klo idė­jos kon­kur­sas, bet pa­si­ren­ka­mas 2017 me­tais vy­ku­sio ant­ros vie­tos lai­mė­to­jo dar­bas.

Pa­sak LGGRTC di­rek­to­rės Te­re­sės Bi­tu­tės Bu­raus­kai­tės, ku­ri ne­se­niai lan­kė­si Aly­tu­je ir ap­žiū­rė­jo siū­lo­mą erd­vę, vie­ta yra ge­ra. „Ge­ra“ – kaip su­for­muo­ta aikš­tė, ša­lia ku­rios yra baž­ny­čia, ki­ti pa­vel­do ob­jek­tai.

Ki­tas klau­si­mas, kaip Se­na­mies­čio skve­rą pa­vyks iš­nau­do­ti, tai yra įkom­po­nuo­ti pa­min­klą – di­rek­to­rė pa­brė­žia, kad vis­kas pri­klau­sys nuo ar­chi­tek­to dar­bo, nes rei­kės ieš­ko­ti har­mo­nin­gos jau su­for­muo­tos ap­lin­kos ir nau­jo pa­min­klo vi­su­mos.

„Sten­giau­si pa­žiū­rė­ti į Se­na­mies­čio skve­rą Jo­no Ja­gė­los aki­mis. La­bai gai­la, kad šis kū­rė­jas, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro Me­mo­ria­li­nio me­no ir eks­per­ti­zės sky­riaus skulp­to­rius, pa­va­sa­rį iš­ke­lia­vo ana­pi­lin. Jo žvilgs­nio pa­si­ge­si­me, jis la­bai pui­kiai jaus­da­vo erd­ves“, – pa­ste­bi T.B.Bu­raus­kai­tė.

Cen­tro di­rek­to­rė ne­at­si­tik­ti­nai J.Ja­gė­lą pri­si­me­na ir Aly­tu­je – jo su­kur­tas pa­min­klas Vy­tau­tui Di­džia­jam ir Žal­gi­rio mū­šiui pa­sta­ty­tas Aly­taus ra­jo­ne, But­ri­mo­ny­se, pas­ku­ti­nis jo dar­bas – pa­min­kli­nis ak­muo par­ti­za­nui Adol­fui Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui – iš­ke­lia­vo į JAV.

„Skau­du­lys“, – taip la­ko­niš­kai si­tu­a­ci­ją dėl vis dar ne­pa­sta­ty­to pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams įvar­di­ja T.B.Bu­raus­kai­tė. Jos va­do­vau­ja­mas cen­tras fi­nan­suos pa­min­klo at­li­ki­mą ir sta­ty­bą. Tam jau bu­vo skir­ta 200 tūkst. li­tų, ta­čiau da­bar, pa­sak di­rek­to­rės, ski­riant lė­šas teks įver­tin­ti in­flia­ci­ją ir kai­nas, ku­rios ky­la ne tik par­duo­tu­vė­je.

Svar­bi de­ta­lė – LGGRTC fi­nan­suo­ja tik pa­tį pa­min­klą, jo at­li­ki­mą me­džia­go­je, o pa­si­rū­pin­ti in­fra­stuk­tū­ra, skir­ti lė­šų jai įreng­ti teks sa­vi­val­dy­bei. Į Se­na­mies­čio skve­ro re­konst­ruk­ci­ją, ku­ri vy­ko 2012 me­tais, iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų bei Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to in­ves­tuo­ta 4,4 mln. li­tų. Da­bar ši erd­vė yra vi­siš­kai su­tvar­ky­ta, bet apie su­ma­ny­mą čia sta­ty­ti pa­min­klą kal­ba­ma pir­mą kar­tą.

Kon­kur­sas skelb­tas ki­tai erd­vei

2017 me­tais Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė jau bu­vo pa­skel­bu­si kon­kur­są pa­min­klui par­ti­za­nams su­kur­ti, ta­čiau jis bu­vo skir­tas (ir pa­siū­ly­mai teik­ti) ki­tai kon­kre­čiai erd­vei – Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tei. Pa­ten­ki­nus gy­ven­to­jų pe­ti­ci­ją, šios vie­tos at­si­sa­ky­ta, o kon­kur­sas nu­trauk­tas. Jo lai­mė­to­jui skulp­to­riui Ry­tui Jo­nui Be­le­vi­čiui, nar­vo (bun­ke­rio) au­to­riui, taip pat ant­ros ir tre­čios vie­tos nu­ga­lė­to­jams iš­mo­kė­ti kon­kur­se nu­ma­ty­ti pi­ni­gi­niai pri­zai – iš vi­so 5 tūkst. eu­rų.

„Pri­im­tas spren­di­mas stab­dy­ti kon­kur­są reiš­kia, kad vi­sa pro­ce­dū­ra bus pra­dė­ta iš nau­jo, įskai­tant ir vie­tos pa­ieš­ką. Ap­gai­les­tau­ju, kad Aly­tu­je iki šiol ne­su­spė­ta pa­gerb­ti Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų“, – 2017 me­tų ru­de­nį at­si­pra­šė me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius.

Ta­čiau da­bar, su­ta­rus dėl nau­jos vi­soms su­in­te­re­suo­toms pu­sėms pri­im­ti­nos vie­tos, ki­lo su­ma­ny­mas grįž­ti prie kon­kur­si­nių dar­bų. Tie­sa, dė­me­sys su­fo­ku­suo­tas ne į lai­mė­to­ją, o į an­trą vie­tą pel­niu­sį dar­bą. Tai – klai­pė­die­čio skulp­to­riaus Gin­tau­to Jon­kaus obe­lis­kas. Au­to­rius yra tuo­me­čio Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­to ab­sol­ven­tas, dau­giau­sia jo dar­bų – net 6 kū­ri­nius – ga­li­ma pa­ma­ty­ti Mar­ty­no Maž­vy­do pės­čių­jų alė­jo­je Klai­pė­do­je.

„Obe­lis­kas kaip kū­ri­nys, įpras­mi­nan­tis Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų at­mi­ni­mą, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui yra pri­im­ti­nas. Kol kas tai yra idė­ja, ku­rią skulp­to­rius ga­lė­tų mo­di­fi­kuo­ti, pri­klau­so­mai nuo ar­chi­tek­to su­ma­ny­mo, kaip su­for­muo­ti skve­ro erd­vę. Pa­grin­di­nis jo ak­cen­tas – fon­ta­nas, o ne pa­min­klas, ir jis ne­bus kei­čia­mas. Tai reiš­kia, kad pa­min­klas tu­rės bū­ti įkom­po­nuo­tas erd­vė­je taip, kad ne­at­ro­dy­tų frag­men­tiš­kai, o vi­sa erd­vė – ek­lek­tiš­kai“, – sa­ko T.B.Bu­raus­kai­tė. 

Be Se­na­mies­čio skve­ro kaip ga­li­mos vie­tos pa­min­klui sta­ty­ti, mi­nė­tas Mies­to so­das, kur jau sto­vi ke­li me­mo­ria­li­niai ak­cen­tai, pri­va­ti te­ri­to­ri­ja prie da­bar­ti­nio Aly­taus teis­mo, te­ri­to­ri­ja ša­lia Rau­don­kal­nio gat­vės, kur jau pra­dė­tas so­din­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio par­kas.

Se­na­mies­čio skve­re – ben­druo­me­nės iš­sau­go­ti se­nie­ji me­džiai

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas Ša­rū­nas Klė­ge­ris įsi­ti­ki­nęs, kad ras­ti vie­tą, ku­ri vi­siems tik­tų, ne­pa­vyks, ta­čiau spren­di­mą pri­im­ti bū­ti­na, nes pro­ce­sas ir taip už­si­tę­sė. Jo ma­ny­mu, rei­kė­tų pa­si­džiaug­ti, jog pa­min­klą ap­skri­tai bu­vo nu­tar­ta sta­ty­ti Aly­tu­je, nes jo no­rė­jo ir ki­ti mies­tai. Ta­čiau pa­si­rink­ta Dzū­ki­jos sos­ti­nė.

„Ras­ti ben­drą su­ta­ri­mą dėl vie­tos la­bai su­dė­tin­ga ir net var­gu ar įma­no­ma, tad svar­bu, kad ji pir­miau­sia bū­tų pri­im­ti­na tiems žmo­nėms, ku­riuos tie is­to­ri­niai įvy­kiai vie­naip ar ki­taip yra pa­lie­tę as­me­niš­kai, ku­rių šir­dy­se vi­sa tai dar yra gy­va. Jiems par­ti­za­nų at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas la­bai svar­bus, ir mes tu­ri­me į jų nuo­mo­nę įsi­klau­sy­ti“, – sa­ko Š.Klė­ge­ris.

Ta­čiau įsi­klau­sy­ti bū­ti­na ir į li­ku­sios Aly­taus ben­druo­me­nės nuo­mo­nę – LGGRTC cen­tro di­rek­to­rė R.B.Bu­raus­kai­tė ne­abe­jo­ja, kad dėl to dar bus iš­sa­ky­ta dau­gy­bė įvai­rių min­čių, ir ne­bū­ti­nai pa­lai­kan­čių su­ma­ny­mą. Juo­lab kad Se­na­mies­čio skve­ras – vie­na la­biau­siai aly­tiš­kių pa­mėg­tų erd­vių, ku­rią for­muo­jant ne­ti­kė­tai ak­ty­viai pri­si­dė­jo pa­tys gy­ven­to­jai.

Įvai­rios įstai­gos, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, pa­vie­niai aly­tiš­kiai rin­ko pa­ra­šus ir tei­kė sa­vi­val­dy­bei pra­šy­mus re­konst­ruo­jant skve­rą 2012 me­tais iš­sau­go­ti se­nuo­sius me­džius. Da­bar ši ža­lu­ma ta­po jo iš­skir­ti­nu­mu, ypač pa­va­sa­rį, kai žy­di sa­ku­ros ir lie­tu­viš­kos ja­po­niš­kos vyš­nai­tės, prie ku­rių pa­da­ro­mas tur­būt re­kor­di­nis as­me­nu­kių skai­čius.

De­ja, vi­siš­kai re­a­li ga­li­my­bė ta, kad da­lį ža­lu­mos galėtų būti siū­lo­ma nai­kin­ti į skve­ro erd­vę įkom­po­nuo­jant obe­lis­ką – to­kią prie­lai­dą iš­sa­ko erd­vę ap­žiū­rė­ju­si R.B.Bu­raus­kai­tė.

Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir to, kad pa­tys aly­tiš­kiai rin­ko idė­ją skve­ro pa­va­di­ni­mui ir tam, kas čia ga­lė­tų bū­ti įam­žin­ta. Jo cen­tre – fon­ta­nas, ku­rį žen­kli­na ak­me­ny­je iš­kal­din­tos aly­tiš­kio ra­šy­to­jo Jur­gio Kun­či­no ei­lės, ku­rias pa­rin­ko Aly­taus Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Gied­rė Bul­ga­ko­vie­nė. Bib­lio­te­kos ko­lek­ty­vas kaip vie­ną idė­jų siū­lė pa­va­din­ti erd­vę Li­te­ra­tų skve­ru ir čia įam­žin­ti iš Aly­taus ki­lu­sių kū­rė­jų at­mi­ni­mą.

Skve­re bu­vo puo­šia­ma eg­lu­tė ir rin­ko­si de­monst­ran­tai

Se­na­mies­čio skve­re ir jį juo­sian­čios Baž­ny­čios ir Aly­vų Ta­ko gat­vė­se prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo gy­ve­na­mie­ji, pre­ky­bi­nin­kų ir ama­ti­nin­kų na­mai, ku­rie su­bom­bar­duo­ti per pir­mą vo­kie­čių lėk­tu­vų ant­skry­dį 1941 me­tų bir­že­lį. Po ka­ro na­mai ne­bu­vo at­sta­ty­ti, bet su­for­muo­ta aikš­tė. 1956-ai­siais ji pa­va­din­ta Ge­gu­žės 1-osios aikš­te. 

1958 me­tais mies­to Vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas nu­ta­rė pra­tęs­ti S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vę iki Vil­niaus gat­vės. Nau­jai iš­ves­ta gat­vė per­kir­to piet­va­ka­ri­nį bu­vu­sio kvar­ta­lo kam­pą, nuo jo at­skir­da­ma ne­di­de­lį skve­rą. So­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais čia vy­ko kas­me­ti­nės šven­ti­nės de­monst­ra­ci­jos. Vil­niaus gat­ve žy­giuo­da­vo de­monst­ran­tų ko­lo­nos, ku­rios rink­da­vo­si Ge­gu­žės 1-osios aikš­tė­je, kad vė­liau ga­lė­tų pra­žy­giuo­ti pro Kom­jau­ni­mo aikš­tė­je tri­bū­no­je sto­vin­čius so­vie­ti­nius mies­to va­do­vus. Nuo 6-ojo de­šimt­me­čio nau­jo­ji aikš­tė at­lik­da­vo ir jau­kes­nį vaid­me­nį – Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se čia bū­da­vo puo­šia­ma šven­ti­nė eg­lu­tė. Vė­liau eg­lu­tė jau bu­vo sta­to­ma Kom­jau­ni­mo aikš­tė­je.

1977 me­tais Ge­gu­žės 1-osios aikš­tei su­teik­ta nau­jų ak­cen­tų – įreng­tas fon­ta­nas ir ati­deng­tas pa­min­klas ko­mu­nis­tų par­ti­jos vei­kė­jui Juo­zui Vi­tui. Žiū­rint nuo S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vės, bius­tas ant pos­ta­mento sto­vė­jo to­li­miau­sia­me skve­ro ga­le. 1990-ai­siais pa­min­klas J.Vi­tui bu­vo de­mon­tuo­tas.

Kas to­liau?

Su­ta­rus, kad Se­na­mies­čio skve­ras yra pri­im­ti­na vie­ta tiek LGGRTC, tiek par­ti­za­nų trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių at­sto­vams, kaip ir pa­siū­ly­tas obe­lis­ko es­ki­zas, tei­si­nin­kų bus pra­šo­ma įver­tin­ti ga­li­mas tei­si­nes pa­sek­mes, jei bū­tų nu­spręs­ta sta­ty­ti pa­ko­re­guo­tą kon­kur­so ant­ros vie­tos lai­mė­to­jo dar­bą, apei­nant lai­mė­to­ją. Po šio ver­ti­ni­mo tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar bus skel­bia­mas nau­jas kon­kur­sas.

Su­ma­ny­mą taip pat dar ver­tins Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės kū­ri­nių sta­ty­mo ir prie­žiū­ros ko­mi­si­ja, ta­čiau, „Aly­taus nau­jie­nų“ ži­nio­mis, jos na­riai ža­da rink­tis šį klau­si­mą svars­ty­ti tik ta­da, kai bus pa­teik­ta vi­zu­a­li­za­ci­ja ir au­to­riaus su­ti­ki­mas. Dar rei­kės gau­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­lai­mi­ni­mą, o per tą lai­ką sa­vo nuo­mo­nę apie obe­lis­ką par­ti­za­nams Se­na­mies­čio skve­re tur­būt iš­sa­kys ir mies­to ben­druo­me­nė.

    Komentaras

    Mano nuomone, - jeigu Alytuje taip ilgai nerandama tam paminklui vietos - reiškia, kad žmonės jo nenori. Ir jeigu tas paminklas bus pastatytas per prievartą, nei šioks nei toks ir ten, kur žmonės nenori jo matyti, tai tokia ir pagarba bus... Ir tam paminklui, ir tiems partizanams.

    Komentaras

    Toks gražus skveras, medžiai, alytiškiai mielai ten eina pailsėti, bet pas mus pirma padarom, paskui galvojam. Dabar jau aišku reikia naikinti, kad betono luitas atsirastų, gal jis pavėsį suteiks?

    Komentaras

    Manau šis skveras tai viena geriausiai pavykusių erdvių Alytuje, nederėtų gadinti, tuo labiau medžių liesti. Visa trauka tai žaluma ir vanduo, joks betonas neatstos. Aš asmeniškai lankausi jame tik dėl medžių. Taigi prieš tokį sprendimą.

    Komentaras

    Pagal Alytaus miestą valdančius socdemus ir konservatorius yra 2 didžiausios miesto problemos. Pas socdemus kuo daugiau voverėlių skulptūrų pristatyt. Pas konservatorius kur partizanam paminklą pastatyt. Dėl to jie pasiryžę ginčytis kiek jėgų turės.

    Komentaras

    Gal pirmiau priverskite borevičių nugriauti "borokinį " namelį Vilniau gatvėje ir per teismą atimkite sklypą iš maximų,bjaurojantį miestą, o tada ir apie paminklą ,tik jau ne tremtiniams, o smetoniniams mokytojams, gal spręskite !statyti ! Menu po karo tik iš Sibiro atvažiavę namus Alytuje pirkdavo, kai alytiškiai badavo!

    Komentaras

    dar kartą apie buvusią autobusų stotį....kiek dar merų pasikeis, kol ten kažkas atsiras(gal meteoras nukris) jei priklauso Maximai-atimkit. Manau išnuomojant verslui sklypą, sutartyje turi būti terminas(pvz. 3metai) per kurį turėtų kažkas pastatoma. Kitu atveju atimti(nacionalizuoti). Juk tai mūsų turtas, o ne mero, kuris laukia atkato......

    Komentaras

    sutinku.....atminimas turi būti širdyse, o ne betono gabale. Nusibodo pseudopatriotizmas, geriau atgaivinkit miesto fontanus.Gėda žiūrėti į fontaniūkštį prie savivaldybės, primenantį dešimt vyrų bemy....

    Komentaras

    Ta skulptūra panašį į dovanotą nereikalingą daiktą, kurio neturi kur dėti, bet ir išmesti negali, nes juk dovana. Rinksime parašus iš naujo ir priešinsimės Senamiesčio skvero darkymui. Ir dar: jūs nemanote, kad atminimas pirmiausiai turi būti įdiegtas į protus ir širdis, o ne skulptūrų pavidalu.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.