Ar pasaulis gali visiškai pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių? (0)

vejo elekta
Pasaulis sparčiai keičiasi ir dėl kylančios klimato krizės bei geopolitinių iššūkių vis daugiau dėmesio yra skiriama švarios energijos gamybai.

2020 metais atsinaujinantys šaltiniai pasaulyje sudarė 29 proc. visos pagaminamos energijos ir šis skaičius toliau sparčiai auga. Lietuva taip pat neatsilieka ir jau 2014 metais pasiekė 2020-aisiais Europos Sąjungos iškeltus atsinaujinančios energijos tikslus.

Šiuo metu mūsų šalyje pagrindinis atsinaujinančios energijos šaltinis yra mediena ir žemės ūkio atliekos, sudarančios 75,9 proc. visos atsinaujinančios energijos. Tuo tarpu vėjo energija sudaro tik 8 proc., o biodegalai 6,9 proc.

Atsinaujinantiems šaltiniams sparčiai populiarėjant, mokslininkai tikisi, jog iki 2050 metų galėtų prasidėti nauja žaliosios energijos eros pradžia, taip patenkinant pasaulio energetikos poreikius. Tačiau šiam tikslui kyla nemažai iššūkių.

Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo būdai ir iššūkiai

 

Pagrindiniai atsinaujinantys energijos šaltiniai yra hidroenergija, biokuras (maisto ir komunalinės atliekos, biodujos), vėjo ir saulės energija. Šiuo metu daugiausiai žalios energijos pasaulyje yra pagaminama iš hidroenergijos. Tai elektros gamybos būdas, kai elektra yra išgaunama naudojant vandens judėjimą. Taip pat naujų technologijų pagalba tampa įmanoma greičiau iš vandens išskirti vandenilį ir jį panaudoti kurui. Vėjo energija yra antroje vietoje, o trečia pagal išgavimą yra saulės energija. Taip pat skirtingose šalyse yra naudojama potvynių ir atoslūgių bei geoterminė energija.

Nors pasaulio planai visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių iki 2050 metų yra optimistiški, įgyvendinimo kelyje kyla daug iššūkių. Viena pagrindinių problemų yra atsinaujinančių šaltinių tinklų trūkumas ir stabilumas. Tarkime, Lietuvoje vien pasitelkus saulės energiją negalėtume aprūpinti visos šalies visus metus. Todėl svarbu rasti efektyvias alternatyvas, kaip patenkinti energijos poreikius tiek žiemos, tiek vasaros sezonais.

Atsinaujinančios energijos plėtrą taip pat riboja išteklių trūkumas. Nors žalia energija kaip saulės baterijos gali atpiginti elektros kainas, baterijų pagaminimas reikalauja retų iškasenų. Viena pagrindinių yra litis. Šis metalas daugiausiai yra randamas Azijos ir Pietų Amerikos šalyse, kur jo kasybos užteršia gamtą ir kelia pavojų kasyklų darbuotojams.

Taip pat šiuo metu vienas iš pagrindinių stabdžių siekiant pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių yra kaina. Žalios energijos elektrinių ir tiekimo tinklų įrengimas kainuoja daug brangiau nei iškastinis kuras.

 

Kaip pasaulis galėtų sėkmingai pereiti prie atsinaujinančios energijos?

Perėjimas prie žalios energijos anaiptol nėra paprastas ir kelia daug iššūkių. Tačiau šį perėjimą būtina padaryti ne tik dėl klimato krizės, bet ir iškastinio kuro (gamtinių dujų, naftos, anglies) trūkumo. Pagal dabartinius skaičiavimus paskutiniai iškastinio kuro rezervai turėtų ištuštėti maždaug 2070 metais. Tačiau net ir likus keliems metams iki paskutinio iškastinio kuro lašo, kainos ženkliai kils.

Todėl veikti būtina užtikrintai. Pagrindiniai perėjimo prie atsinaujinančios energijos žingsniai turėtų prasidėti įtvirtinant energijos tiekimo tinklus tarp šalių. Tarkime, valstybėse kaip Ispanija ir Portugalija vėjo pagaminama energija sudaro pagrindinę žalios energijos dalį, be to, saulės energija turi neblėstantį potencialą ir šalys ją generuoti gali beveik visus metus. Todėl neišnaudotą energiją jos galėtų kaupti ir perduoti kitoms Europos šalims. Taip pat strateginis energijos išgavimo gamyklų įrengimas galėtų optimizuoti pagaminamos elektros cirkuliaciją. Tarkime, vietos, kurios turi daug saulėtų dienų per metus, galėtų generuoti saulės energiją, vandeningi regionai – hidroenergiją.

Taip pat būtina užtikrinti tinkamą energijos perdavimą miestuose ir gyvenvietėse, prie šio tikslo galėtų prisidėti dirbtinio intelekto technologija ir kompiuterių pagalba valdyti energijos tiekimą ir paskirstymą. Švariai išgautų vandenilio dujų tiekimui būtų galima naudoti jau turimą dujotiekio infrastruktūrą.

Žinoma, šiuo metu trūksta technologijų, kurios galėtų padėti gaminti ir tiekti atsinaujinančią energija tokiu mastu, jog ji aprūpintų visus pasaulio gyventojus. Be to, išlieka taršos ir iškasenų problema, kurią planuojama spręsti perdirbant jau pagamintas ličio baterijas.

Atsinaujinančių energijos šaltinių privalumai kasdieniam vartotojui

Iškastinis kuras šildo mūsų Žemės klimatą ir kelia aplinkos užterštumą. Tai ne tik skatina didesnę stichinių nelaimių ir resursų trūkumų grėsmę, bet ir kenkia mūsų sveikatai. Kvėpavimas kietosiomis dalelėmis padidina tam tikrų ligų riziką. Tuo tarpu žalia energija galėtų užtikrinti stabilesnes elektros kainas, nuolatinius energijos šaltinius ir pritaikius tinkamą tinklą – neblėstančią ir švarią energiją.

Kaip galite prisidėti šiandien? 2020 m. gegužės 7 d. LR Seimas, remdamasis Europos Sąjungos reglamentavimu, priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatytas visuotinis perėjimą nuo visuomeninio elektros tiekėjo prie privačių įmonių. Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas suteikia jums galimybę rinktis žaliąją energiją ir atsakingus tiekėjus. Kviečiame susipažinti su elektros kaina 2022 ir geriau suprasti kas yra elektra.

 


 


 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.