Aplinkosaugininkų technika – Giluičio ežere: kas kaltas ir kas pažeista?

„Baudą sumokėjau, bet ar blogai padariau?“

Simno seniūnijoje, Pasimnių kaime, prie pat Giluičio ežero, savo gimtinėje gyvenantis ūkininkas Rimantas Balevičius, pamatęs ežero pakrantę apžiūrinėjančius žurnalistus, pakvietė prisėsti ir pasikalbėti apie iš jos pašalintas nendres. Parodė ir aplinkosaugininkų užfiksuotą sunaikintos žolinės augalijos plotą ežero pakrantės apsaugos juostoje.

„Norėjosi susitvarkyti pakrantę, kad ne tik gražiau būtų, bet kad galėtų ir valtis pakrantėje pasistatyti atvažiuojantieji žvejoti. Pažiūrėkit, kiek jų stovi. Kitur nelabai yra kur jas statyti. Iš viso ežeras vis labiau keliauja link mūsų namų. Prisimenu, kokio pločio pakrantė buvo mano jaunystėje, ir matau, kaip ji vis traukiasi“, – pasakojo R. Balevičius.

Vyras neneigė, kad Giluičio pakrantės nendres ties jo šeimos namais pjovė rezervato mašina: „Visi čia žino, kad rezervatas turi nendrių kirtimo mašiną. Turėjau ir leidimą pjauti nendres, bet jo galiojimas jau buvo pasibaigęs. Paskundė, žinau, kas taip padarė… Baudą sumokėjau, bet ar blogai padariau su ežero pakrante?“

Šio Pasimnių kaimo ūkininko sodyboje ant ežero kranto iš tolo pamatysi pastatytą į pirtį panašų statinį, iš akmenų susiręstas ir takas gylyn į Giluitį. Rimantas su sūnumi Mantu atidarė duris į įsivaizduojamą pirtį ir parodė, kad čia – vandentiekio įrenginys. O akmeninis takas į ežerą, pasak vyrų, nusitiestas, norint sustabdyti vandens vis labiau užimamą sodybą. Akivaizdu, kad jis tarnauja tik Balevičiams, svetimas nevažiuos per kiemą ir nesimėgaus prie tako į ežerą sutvarkyta teritorija.

Atlygino ir žalą gamtai

Už tai, kad Pasimnių kaimo gyventojas nupjovė nendres ežere neturėdamas leidimo ir sunaikino žolinę augaliją Giluičio pakrantės apsaugos juostoje, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų buvo nubaustas 150 eurų bauda, kurią iš tiesų sumokėjo. Taip pat, kaip pranešė departamentas, geranoriškai atlygino aplinkai padarytą žalą – 805 eurus. 

Departamento pareigūnai, gavę pranešimą dėl Giluičio ežere kertamų nendrių, nuvyko į nurodytą vietą ir nustatė, kad jos šiame ežere, daugiau nei 10 arų plote, valstybinėje žemėje, nupjautos neteisėtai. O pakrantės apsaugos juostoje supiltos žemės – pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus. Šios zonos beveik 5 arų plote, privačioje žemėje, sunaikinta žolinė augalija.

Nustebino Aplinkos apsaugos departamento atsakymas į klausimą, ar nubaustas asmuo įpareigotas atkurti sudarkytos pakrantės augalijos plotus.

Pasirodo, pagal atitinkamą aplinkos ministro įsakymu patvirtintą aprašą dėl aplinkos atkūrimo priemonių nėra numatytos metodikos sunaikintos žolės augmenijos atkūrimui. Tad asmuo neįpareigotas atkurti sunaikintos pakrantės žolinės augalijos, kurios krūva supilta netoli ežero, jam pasiūlyta gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą.

„Manęs tada nebuvo?“

Taip sakė R. Balevičiaus dukra Aistė Balevičiūtė, dirbanti Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai priklausančio Veisiejų regioninio parko grupės patarėja, paklausta apie Žuvinto rezervato technikos nukirstas nendres prie jos tėviškės, Giluičio ežere. Tačiau fakto, kad nendres pjovė rezervato technika, ji nepaneigė.

„Lietuvoje yra daug didesnių problemų, susijusių su pažeidimais. Tai bandymas sukompromituoti mane ir darbovietę“, – tvirtino A. Balevičiūtė. 

Pasiteiravus, ar tai pirmas kartas, kai Žuvinto rezervato technika kirto ežero nendres prie pat jos tėviškės, aplinkosaugininkė pareiškė, kad, kiek jai žinoma, pirmas.

Be kitų įpareigojimų Veisiejų regioninio parko grupės patarėjos pareigų aprašyme numatyta, kad pastebėjus pažeidimus, ji apie tai turi informuoti kontrolę vykdančias institucijas, jos kompetencijoje – ir saugomų teritorijų tvarkymas bei priežiūra. Ir visa tai vargu, ar suderinama su tėviškėje atliktais darbais.

Kiek kainavo paslauga?

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovo Pauliaus Čepono pasiteiravus apie vasaros pabaigoje Pasimnių kaime, Giluičio ežere, nendres kirtusią Žuvinto biosferos rezervato mašiną, atsakymą gavome iš šios direkcijos viešųjų ryšių specialistės Eglės Sukackienės. Iš karto buvo pabrėžta, kad direkcija nerenka ir nedisponuoja informacija apie darbuotojų ar jų  artimųjų gyvenamąją vietą. Suprantama, tuo siekta išvengti sąsajų tarp rezervato besidarbavusios technikos teritorijos ir vienos iš direkcijos darbuotojų.

Tačiau direkcijos atsakyme konstatuota, kad minėtos tvarkytos teritorijos plotas nebuvo matuojamas, nes mokamos paslaugos apmokestinamos pagal faktiškai išdirbtą valandų skaičių: „Vizualiai buvo šienaujamos fragmentiškai augusios nendrės maždaug 10 arų plote (taip nurodė ir Aplinkos apsaugos departamentas – A. M.). Darbai truko dvi valandas, už paslaugą pagal patvirtintą įkainį – 50 eurų už valandą, direkcijai buvo sumokėta 100 eurų.“

Kad tiek buvo sumokėta, patvirtino ir R. Balevičius.

Kaip nurodė E. Sukackienė, mokamų paslaugų įkainius yra patvirtinusi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Kad minėta kaina yra simbolinė, nesunku įsitikinti, paskambinus skelbimuose apie kertamas nendres ežerų pakrantėse nurodomais telefonuose. Nė vienas apklaustas šios paslaugos tiekėjas nesutiko 10 arų plotą nendrių ežere nupjauti už 100 eurų. Kainos, atsižvelgiant į ežero vietą, reikės ar nereikės jas surinkti, už 10 arų svyruoja nuo 1 tūkst. 600 eurų iki 2 tūkst. 500 eurų, prašyta ir dar daugiau.

Ne vienas teiravosi, ar yra leidimas kirsti nendres ežere, ir sakė, jei jo neturima, nebus rizikuojama atlikti darbus.

Direkcijos teigimu, ji pernai už suteiktas mokamas paslaugas gavo daugiau nei 53 tūkst. eurų, per šių metų devynis mėnesius – per 50 tūkst. eurų. Tačiau ji nekaupia ir neveda atskiros apskaitos, kurioje būtų detalizuojama, kokiam skaičiui asmenų buvo suteiktos, pavyzdžiui, vandens augmenijos kirtimo, paslaugos, kokios buvo darbų apimtys.

E. Sukackienė informavo, kad teikiamos mokamos paslaugos yra viena iš galimybių direkcijai papildomai užsidirbti, nes vien valstybės skiriamo finansavimo ne visuomet pakanka veiklai užtikrinti. 

Jei teikiamos paslaugos atitiktų rinkos kainas, panašu, kad gautos pajamos tikriausiai dar labiau praturtintų direkcijos biudžetą.

... Visą straipsnį rasite mūsų naujausią (Nr. 14137/77) spaudinį Alytuje įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. 

Antradienio numeris kainuoja 1 Eur, savaitgalio – 1,1 Eur.

Laikraštį prenumeruoti yra daug pigiau, ypač visiems ateinantiems metams (dabar – 0,77 Eur, pristatymo mokestis įskaičiuotas). 

Dėmesio: iki spalio 21 dienos laikraščio „Alytaus naujienos“ prenumerata 2026 metams priimama tik „Perlo“ skyriuose (77 Eur) ir pašte (dėl pašto antkainio 12 proc. brangiau). Nuo spalio 22 d. vėl galėsite užsisakyti ir redakcijoje (77 Eur). Mūsų metiniai prenumeratoriai dovanų gaus asmeninių skelbimų, sveikinimų kuponą (30 Eur vertės), „Alytaus žurnalą“ (iki 3 Eur vertės), o su pirmu 2026 m. laikraščiu – ir firminį kalendorių. i, ar teisėtai už jas gaunami pinigai?