Ap­leis­tas Pu­pa­so­džio par­kas „Dai­na­vos le­gen­da”: nu­griu­vu­sios me­džio skulp­tū­ros, su­ny­kę gė­ly­nai, be­už­že­lian­tys ta­kai (9)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
Pu­nios pi­lies val­do­vo Mar­gi­rio skulp­tū­ra – gu­linti ant že­mės.
Pu­nios pi­lies val­do­vo Mar­gi­rio skulp­tū­ra – gu­linti ant že­mės.
Be­veik prieš pen­kis de­šimt­me­čius Aly­taus ra­jo­ne, Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je, Pu­pa­so­džio kai­me, tuo­met čia vei­ku­sių ko­lū­kių va­do­vų ini­cia­ty­va bu­vo įreng­tas par­kas „Dai­na­vos le­gen­da“ pa­gal žy­maus dzū­ko Vin­co Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus su­rink­tų ir pa­ra­šy­tų Dai­na­vos ša­lies le­gen­dų mo­ty­vus. Maž­daug še­šių hek­ta­rų plo­te pa­sta­ty­tos ąžuo­li­nės skulp­tū­ros, įreng­ti gė­ly­nai, nu­ties­ti ta­kai. Par­kas ke­lis de­šimt­me­čius bu­vo pri­žiū­ri­mas, su­lauk­da­vo lan­ky­to­jų. Da­bar, nors prie pa­grin­di­nių ke­lių ir yra ro­dyk­lės, nu­krei­pian­čios į šį par­ką, į jį at­vy­ku­sie­ji ga­li pa­ma­ty­ti tik su­tre­šu­sias ar­ba nu­griu­vu­sias me­di­nes skulp­tū­ras, su­ny­ku­sius gė­ly­nus, be­už­že­lian­čius ta­kus.

Skulp­tū­ros – iš vie­ti­nių miš­kų ąžuo­lų

Mi­ros­la­viš­kis Jo­nas Ju­ra­vi­čius pui­kiai pri­si­me­na, kaip Pu­pa­so­dy­je at­si­ra­do par­kas „Dai­na­vos le­gen­da“ maž­daug še­šių hek­ta­rų plo­te. Tuo­met jis bu­vo čia vei­kian­čio ko­lū­kio pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju ir ga­vo pir­mi­nin­ko nu­ro­dy­mą Pu­pa­so­dy­je kur­ti mi­nė­tą par­ką pa­gal žy­maus dzū­ko Vin­co Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus su­rink­tų ir pa­ra­šy­tų Dai­na­vos ša­lies le­gen­dų mo­ty­vus.

Tiks­liau – toks par­kas tuo­me­čių šios vie­tos ko­lū­kių va­do­vų bu­vo su­ma­ny­tas steig­ti kiek anks­čiau, bet ne­pa­si­se­kė su vie­nu skulp­to­riu­mi – slap­ta iš Lat­vi­jos grį­žu­siu da­bar jau a. a. An­ta­nu Amb­ru­le­vi­čiu­mi.

„Jis au­go Pu­pa­so­džio kai­me, po­ka­riu bu­vo iš­ėjęs par­ti­za­nau­ti. Mū­šy­je bu­vo sun­kiai su­žeis­tas, pa­te­ko į ne­lais­vę, bu­vo nu­teis­tas 25 me­tams la­ge­rio ir vi­sam lai­kui jam už­draus­ta gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Kai ki­lo min­tis Pu­pa­so­dy­je kur­ti par­ką pa­gal V.Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus kū­ry­bos mo­ty­vus, slap­tai iš Lat­vi­jos at­vy­kęs Amb­ru­le­vi­čius bu­vo ap­gy­ven­din­tas šia­me kai­me pas pus­bro­lį. Ko­lū­kio ini­cia­ty­va šei­mi­nin­ko klo­ji­me įreng­tos dirb­tu­vės. Jis su­kū­rė Mer­ki­nės ir Pu­nios val­do­vų skulp­tū­ras, kom­po­zi­ci­ją, skir­tą pa­da­vi­mui „Gil­šė“. Slap­tu­mas Amb­ru­le­vi­čiui ne­pa­dė­jo. Su­ži­no­jo ta­ry­bi­nis sau­gu­mas ir jam bu­vo duo­tas nu­ro­dy­mas per 24 va­lan­das pa­lik­ti Lie­tu­vą“, – pri­si­mi­nė J.Ju­ra­vi­čius.

Pa­sak mi­ros­la­viš­kio, A.Amb­ru­le­vi­čiaus, ku­ris į Dzū­ki­ją grį­žo gy­ven­ti at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę Lie­tu­vo­je ir čia su­kū­rė ne vie­ną skulp­tū­rą, jo skulp­tū­ros Pu­pa­so­džio par­kui bu­vo pa­sta­ty­tos ki­to­se da­bar­ti­nės Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jos vie­to­se.

Tad „Dai­na­vos le­gen­dai“ te­ko ieš­ko­ti ki­to skulp­to­riaus ir vis­ką da­ry­ti iš nau­jo.

Kaip sa­ko J.Ju­ra­vi­čius, tuo me­tu žy­miau­sias Lie­tu­vo­je bu­vo me­džio dro­žė­jas, di­de­lis Lie­tu­vos pat­rio­tas, da­bar jau ir­gi a. a. Ipo­li­tas Už­kur­nys, tad jis ir pa­da­rė try­li­ka skulp­tū­rų par­kui „Dai­na­vos le­gen­da“ iš vie­ti­nių miš­kų ąžuo­lų.

 

„No­rė­jo­si, kad Pu­pa­so­dis gra­žė­tų“

J.Ju­ra­vi­čiaus pa­si­tei­ra­vus, ko­dėl bu­vo ku­ria­mas toks par­kas Pu­pa­so­dy­je, jis pa­reiš­kė: „No­rė­jo­si, kad Pu­pa­so­dis gra­žė­tų, kad par­kas bū­tų žmo­nių lan­ko­mas. Ir iš tie­sų jis bu­vo lan­ko­mas ne tik vie­ti­nių, čia daž­nai at­vyk­da­vo fo­to­gra­fuo­tis jau­na­ve­džiai – da­bar va­di­na­moms fo­to­se­si­joms.“

Kad ąžuo­li­nės skulp­tū­ros ne­sto­vė­tų ply­na­me lau­ke, bu­vo pa­so­din­tos ke­lios de­šim­tys de­ko­ra­ty­vi­nių krū­mų ir me­džių, įreng­ti gė­ly­nai, tven­ki­niai, už­tvan­kos, til­te­liai.

Kai be­li­ko tik ne­daug par­ko įren­gi­mo dar­bų, pa­sak J.Ju­ra­vi­čiaus, šio par­ko pa­grin­di­niams ren­gė­jams te­ko iš­klau­sy­ti il­gą pa­skai­tą pas bu­vu­sios ko­mu­nis­tų par­ti­jos vei­kė­jus, nes bu­vo gau­tas ne­ano­ni­mi­nis skun­das: „Pa­skai­ta bu­vo apie Krė­vę, kaip ta­ry­bi­nės Lie­tu­vos prie­šą, pa­bė­gu­sį į Va­ka­rus. Bu­vo pri­im­tas griež­tas nu­ta­ri­mas: nu­trauk­ti dar­bus ar­ba par­kas tu­ri bū­ti skir­tas ko­mu­nis­to Vin­co Mic­ke­vi­čiaus-Kap­su­ko gar­bei. Dėl tuo­me­čių Aly­taus ra­jo­no va­do­vų to­le­ran­ci­jos par­ko dar­bai bu­vo baig­ti ir jis ta­po Lie­tu­vos gy­ven­to­jų lan­ky­mo vie­ta.“

Prak­tiš­kai „Dai­na­vos le­gen­da“ bu­vo pri­žiū­ri­ma tik ko­lū­kių gy­va­vi­mo lai­kais. Jiems suž­lu­gus, par­kas ėmė nyk­ti: be­veik ne­be­bu­vo šie­nau­ja­mas, gė­ly­nuo­se pra­dė­jo ve­šė­ti pik­tžo­lės.

Kaip pri­si­me­na J.Ju­ra­vi­čius, 2000-ai­siais, kai jis ta­po Mi­ros­la­vo se­niū­nu, par­kas jau bu­vo stip­riai ap­leis­tas. Jis dar bu­vo ne vie­ną kar­tą suor­ga­ni­za­vęs par­ko tvar­ky­mą, ta­čiau tai bu­vo tik trum­pa­lai­kė prie­žiū­ra, ne­su­stab­džiu­si „Dai­na­vos le­gen­dos“ nuo su­ny­ki­mo.

 

Ro­dyk­lės prie ke­lių į par­ką – ap­gau­lin­gos

Da­bar, nors prie pa­grin­di­nių ke­lių yra ro­dyk­lės į šį par­ką, į jį at­vy­ku­sie­ji ga­li pa­ma­ty­ti tik su­tre­šu­sias, pa­svi­ru­sias ar nu­griu­vu­sias me­di­nes skulp­tū­ras, su­ny­ku­sius gė­ly­nus, be­už­že­lian­čius ta­kus.

Pir­miau­sia pa­si­tin­ka Pu­nios pi­lies val­do­vo Mar­gi­rio ir Mer­ki­nės pi­lies ku­ni­gaikš­čio Ša­rū­no ant že­mės gu­lin­čios skulp­tū­ros. Kniūps­čias ant že­mės – ir V.Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus pa­da­vi­mo „Ra­ga­nius“ he­ro­jus Gu­gis.

J.Ju­ra­vi­čiaus nuo­mo­ne, par­ko at­gai­vin­ti ne­įma­no­ma, jį rei­kia lik­vi­duo­ti ir pa­nai­kin­ti prie ke­lių esan­čias ap­gau­lin­gas ro­dyk­les į par­ką.

 

„Dai­na­vos le­gen­da“ – vis dar tarp lan­ky­ti­nų ra­jo­no vie­tų

Pu­pa­so­džio par­ko „Dai­na­vos le­gen­da“ is­to­ri­jo­je yra dar vie­nas įdo­mus fak­tas. Jis pa­gal 2017 me­tų ba­lan­džio vi­du­ry­je pri­im­tą Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mą yra tarp lan­ky­ti­nų vie­tų ra­jo­ne, Mi­ros­la­vo se­niū­ni­jo­je.

Šį spren­di­mą ba­lan­džio pra­džio­je kei­tė pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, bet „Dai­na­vos le­gen­da“ iš­li­ko tarp lan­ky­ti­nų vie­tų ra­jo­ne.

Kaip sa­kė ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Fi­nan­sų ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus ve­dė­ja An­drė Ze­ne­vi­čie­nė, lai­ki­nai vyk­dan­ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus funk­ci­jas, si­tu­a­ci­ja dėl Pu­pa­so­džio par­ko bus ana­li­zuo­ja­ma ir pri­im­tas spren­di­mas: „Su­si­tik­si­me su vie­ti­niais gy­ven­to­jais, klau­si­me jų nuo­mo­nės. Į lan­ky­ti­nų vie­tų są­ra­šą įtrauk­ti ob­jek­tai tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­mi ir pri­žiū­ri­mi.“

„Dai­na­vos le­gen­dos“ už­ima­mas maž­daug še­šių hek­ta­rų plo­tas yra vals­ty­bi­nės že­mės skly­pas, ku­rį nuo 2020 me­tų lie­pos pra­džios ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė val­do pa­ti­kė­ji­mo tei­se.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Sunyko kolchozinis paveldas, kas čia keisto. Konservatiniai naikina viską kas lietuviška, tautiška nesvarbu kokio laikotarpio tai būtų. Neokomunistinis liberastinis režimas siekia nutautinimo labiau negu sovietmečiu...

    Komentaras

    Gerb,kraštiečiai,perziankime per kai nekurių rajono didziųnų savimylą savo asmeniui ir neleiskime,kad toliau tą kas sukurta garbių vadovų,talentingų skulptorių imtų ir sunaikintų konservatoriškas buvusio rajono mero,,grozis.,,Tikime naujais vadovais ,kad jie bus dėmesingi aplinkai ir neleis sunykti meno kūriniams.

    Komentaras

    Pati esu kilimo iš šalia esančių Tolkūnų.Labai gaila,kad taip su parku atsitiko.O kodėl negalėjo siųsti žmones už soc.pasalpas kurie turi atidirbti.Manau nors du ar tris kart į metus būtų tvarkyta,raveta,šienauti ir taip nebūtų atsitikę.Turbut visi tik Miroslava tvarko.

    Komentaras

    Reikia šiame reikale prisiminti ir įvertinti tuometinių kolūkiečių, Miroslavo vidurinės mokyklos ir ypač Pupasodžio mokyklos mokinių ir pedagogų kolektyvus, jie bene daugiausia rūpesčių pakėlė.
    Nuo 1976 metų Obelijos kolūkiui vadovavo knygas rašęs pirmininkas Pranas Sasnauskas, jam kultūra buvo svarbi, kaip ir patriotizmas. Jam vadovaujant net dirbtuvės buvo su vitražais.
    1979 metais pagal aplinkos grožį Obelijos kolūkio valdos užėmė antrą vietą šalyje, o vėliau pelnė Gintaro prizą.
    Gaila, kad vėlėsnis pirmininkas Jonas neišlaikė gerbiamo P.Sasnausko užduoto fono...

    Komentaras

    Labai gaila,jei šiam parkui bus leista išnykti,matosi,jog būta labai graži lankytina vieta,atsikėlę gyventi į Pupasodį dar lankėmės ir gėrėjomės nuostabiais vaizdais,o dabar tiesiog gaila žiūrėti,norėtųsi kad ši vieta taptų Pupasadžio pažiba.

    Komentaras

    ne tik Alytus bet ir Pupasodzio parkas jau keletas metu kai niekas netvarko ir nepriziuri niekam nera svarbu nes nera valdzios nei Alytuje nei rajone tik pazadu dalintojai ir darbu nulis

    Komentaras

    Rajone kas tautiško viskas užmirsta.Per buvusio mero kadenciją nepastatytas ne vienas paminklas partizanams.Eiciunu kaime Butrimonių seniūnijoje dar po šiai dienai stovi paminklinis akmuo šlovinantis tarybinio kolūkio sukūrimo data.Buvo kalbėta su kaimo aktyvistais dėl akmens pašalinimo niekas piršto nepajudino.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.