Alytus, pasaulis per metus. 2025-ieji žurnalistų žvilgsniu

Visų paprašėme įvardinti:

1. Esminį įvykį, jų vertinimu, nutikusį 2025 m.

• pasaulyje;
• Lietuvoje;
• Alytuje (mieste, rajone, Dzūkijos regione).

2. Ko lauktų, nelauktų iš 2026-ųjų?

Šarūnas Černiauskas, žurnalistinių tyrimų centro „Siena“ vadovas:

1. Esminis įvykis: pasaulyje – JAV demokratijos transformacija į vis daugiau autokratijos požymių turintį režimą; Lietuvoje – pilietinį judėjimą sukūręs Kultūros protestas; Alytuje – vis ryškėjantis valdžios spaudimas nepriklausomai žiniasklaidai.

2. Pabūsiu optimistas. Labai norėčiau, kad Lietuvos demokratija išlaikytų didžiausią išbandymą nuo Pakso laikų. Šalin rankas!
 

Dar pridėčiau, kad didžiuojuosi savo miestu ir jo žmonėmis. Linkėjimai nuo bebaigiamos rašyti knygos.

Ramūnas Jakubauskas, žurnalistas, 15min portalo straipsnių ir videoturinio autorius:

1. Svarbiausias įvykis pasaulyje – derybos dėl Rusijos pradėto kraugeriško karo Ukrainoje baigties. Tai, žinoma, tęstinis procesas, kuriame per šiuos metus matėme įvairių epizodų – tiek gėdingą Volodymyro Zelenskio pažeminimą Baltuosiuose rūmuose, tiek Donaldo Trampo susitikimą su Vladimiru Putinu, tiek ir visiškai kitokius, jau pakankamai šiltus JAV vadovo vėlesnius susitikimus su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais. Tiesa, vis dar lieka klausimas, ar visų šių susitikimų vaisius raškysime 2026-aiaisias – pasaulio lyderiai pabrėžia, kad karas turi baigtis kuo greičiau, tačiau Ukraina, jos civiliniai objektai ir toliau yra stipriai atakuojami. Dar pora svarbių įvykių pasaulyje yra susiję su įtampa Artimuosiuose Rytuose – JAV smūgiai Irano branduoliniams objektams, taip pat – paliaubos Izraelio kare Gazos ruože.

Mano akimis, svarbiausias įvykis Lietuvoje buvo Pabradės poligone dingusių JAV karių paieškų ir gelbėjimo operacija, kuri tam tikram laikui buvo prikausčiusi ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, o už beatodairiškas pastangas mūsų šalis gavo pagyrų iš JAV prezidento administracijos. Šią operaciją sekiau diena iš dienos ir beveik kasdien vykau į Pabradę. Panašių tokio masto įvykių mūsų šalyje nėra buvę, tad ir tarnybų, karių susitelkimas kuo greičiau rasti dingusius kolegas buvo išskirtinis. Kita vertus, buvo ir daugiau svarbių įvykių. Vienas jų – sudėtinga kontrabandinių balionų krizė, kuri, panašu, kad pastaruoju metu diplomatinėmis pastangomis, ne be JAV įsikišimo, buvo suvaldyta. Ar ilgam – parodys laikas, tačiau čia svarbu paminėti ir mūsų diplomatų bei šalies vadovų indėlį, taip pat - milžiniškas pareigūnų pastangas susidoroti su kontrabandininkais.

Be to, neįmanoma užmiršti ir krizių vidaus politikoje – puikiai pamename skandalingą Gintauto Palucko atsistatydinimą, prasidėjusį nuo, atrodytų, nekaltos žvejybos su verslininku Tautvydu Barščiu jo valdose Alytaus rajone, ir Ingos Ruginienės Vyriausybės formavimą – pasikeitusią koaliciją Seime ir sudėtingas ministrų paieškas. Akivaizdu, kad pirmieji šios socialdemokratų valdžios metai nebuvo rožėmis kloti, o tai įrodo ir masiniai protestai, kilę dėl nepasitenkinimo valdžios veiksmais.

Metų įvykis mūsų Dzūkijos regione – Valstybės gynimo tarybos sprendimas steigti brigados dydžio poligoną Kapčiamiesčio apylinkėse. Šis sprendimas sukėlė nemenką kai kurių vietos gyventojų įniršį. Ir ne tik savaime dėl pačio sprendimo, bet ir dėl to, kad su jais dar iki sprendimo priėmimo nebuvo tartasi bei kalbama. Žmonių, kuriems teks palikti savo dešimtmečius puoselėtus namus, nusivylimas yra suprantamas, nes tai – ypač jautrus klausimas, tačiau suprantama ir tai, kad gyvename neeilinėje geopolitinėje situacijoje, o tinkamų treniruočių vietų vis didėjančiam mūsų ir sąjungininkų karių skaičiui nepakanka. Svarbu suvokti, kad tai yra mūsų visų saugumo garantas. Čia svarbus vienas momentas, apie kurį buvau užsiminęs ir viename iš savo tekstų, – Kapčiamiestyje palaidota 1831 metų sukilimo dalyvė, lietuviškąja Žana d'Ark vadinama Emilija Pliaterytė, mirusi netoli buvusiame Justinavo dvare. Ji svarbi ne tik mums, bet ir mūsų artimiems sąjungininkams lenkams, tad būtų simboliška naują poligoną pavadinti būtent kapitonės E. Pliaterytės vardu bei naujai įprasminti jos atminimą.

Dar vienas įsiminęs įvykis Alytuje, o tiksliau – prie jo, neabejotinai yra veiksmo filmų scenarijų priminusios įtariamo žudiko iš Latvijos gaudynės, pasibaigusios susišaudymu (minėto užsieniečio mirtimi) ir dviem sudegusiais automobiliais kelyje į Daugus, šiek tiek už Kaniūkų. Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas tuo metu sakė, kad tai – neeilinis įvykis mūsų pareigūnams.
Dar vienas svarbus įvykis, susijęs su Alytumi ir jo apylinkėmis – sudarkytas Nemunas ir jo pakrantės. Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad siekiant pritaikyti upę laivybai buvo padaryta 8 mln. eurų žala aplinkai. Prie to, kad ši istorija iškiltų į dienos šviesą, prisidėjo ir neabejingi alytiškiai, dokumentavę pažeidimus nuotraukomis ir viešai kėlę klausimą, ar vykdyti darbai atlikti tinkamai.

2. Kokie bus 2026-ieji? Greičiausiai tai irgi nebus lengvi metai, kadangi visai netoli, Ukrainoje, vis dar vyksta karas, o ir mes esame visiškai šalia agresorės Rusijos, kurios keliama grėsmė – kaip niekad didelė. Reikia tikėtis, kad ateinančiais metais bus užbaigtas karas Ukrainoje, o ir mes, gyvenantieji NATO rytiniame flange, galėsime lengviau atsikvėpti. Tokiais neįprastais laikais ir mums, lietuviams, būtinas susitelkimas, vieningumas, kurio kartais, atrodytų, galbūt ir pritrūksta. Politikams, kad ir kur jie bedirbtų – Seime, Vyriausybėje ar savivaldybėse, norėčiau palinkėti išmintingų sprendimų, atsakingo požiūrio į rinkėjus ir jų suteiktą pasitikėjimo kreditą bei kasdienio priminimo sau, kad užduotis yra ne valdyti, o tarnauti žmonėms. Kolegoms žurnalistams ir visiems kitiems linkiu kritiškumo tiek sau, tiek kitiems bei stiprybės šiais neramiais ir sudėtingais laikais.

Linas Jegelevičius, laikraščio „Palangos tiltas“, „Pajūrio žurnalo“ ir žurnalo „The Baltic times“ redaktorius:

1. D. Trampo išrinkimas JAV prezidentu, protestai prieš naująją valdančiąją koaliciją. Dėl Alytaus. Čia esu retokas svečias, bet prieš šias Kalėdas pastebėjau itin daug tuščių nuomojamų pastatų miesto centre, kur anksčiau verslai veikė sėkmingai. Bet eglutė miesto centre pastaraisiais metais gražiausia...

2. Pasaulį, Europą ir Lietuvą lydės dar didesnės įtampos. Svarbiausia, kad parako statinė, ant kurios visi sėdime, nesprogtų. Visiems linkiu atsiremti į tradiciją, savo šeimą ir tikėtis, kad nutikus kažkam baisaus, Alytus bus saugesnis nei Vilnius.

Alma Mosteikaitė, laikraščio „Alytaus naujienos“, „Alytaus žurnalo“ir Alytausnaujienos.lt portalo žurnalistė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkė:

1. Šiais metais įsisiūbavęs JAV prezidento D. Trampo prezidentavimas tikriausiai nesuklysiu pasakius, kad politiškai, ekonomiškai ir finansiškai jei ne apvertė, tai sukrėtė visą pasaulį. Ir panašu, kad tai dar gali tęstis ilgai.

Galbūt klystu, bet man atrodo, kad šiuo metu vyksta tam tikras pasaulio persidalijimas, sustiprinant galias tam tikrose teritorijose. Mums, kaip europiečiams, laibai svarbu, kokiose pozicijose išliks Europa – su kokia politine įtaka. 

Kai šiandien iš kai kurių tautiečių išgirsti, kad mes neva labai toli nuo pasaulį purtančių įvykių, kad mūsų jie neliečia, supranti, jog nenorima ar nesugebama išlįsti iš siauro savisaugos pasaulėlio.

Į Lietuvos politiką šįmet įsiveržusi socialdemokratinė krizė nemažai daliai žmonių sukėlė dar didesnį nepasitikėjimą partijomis. O skaudžiausia, kad yra įtarimų, jog tokiai krizei įtakos turi Lietuvai nedraugiškos valstybės.

Tačiau tikrai verta pasidžiaugti, kad žmonės, atėję prie Seimo, Alytaus Rotušės aikštėje ir kitose šalies vietose apginti  žodžio laisvę, parodė, jog tauta tokia pat gyva kaip siekiant išsaugoti atkurtą Nepriklausomybę jau beveik prieš 35-erius metus. Ir kiek daug neabejingo jaunimo susirinko! Mums visiems žiniasklaidos atstovams labai svarbus toks palaikymas.

Kad kritiška, savo nuomonę turinti žiniasklaida nereikalinga, viename susitikime sostinėje su ten gyvenančiais iš Alytaus kilusiais žmonėmis pademonstravo Dzūkijos sostinės mero Nerijaus Cesiulio patarėja, beje, praktiškai visais atvejais oficialiai perduodanti paties mero mintis. Ji pareiškė, kad Alytaus regione net „nėra žiniasklaidos“. Ciniškas, daug ką atskleidžiantis požiūris.

Alytaus miestui 2025-ųjų išskirtinumo suteikė jaunų verslininkų Gretos ir Dariaus Surdokų įrengta ledo čiuožykla miesto centre. Kad Alytaus mieste ir Alytaus rajone atsirado daugiau sutvarkytų gatvių, šaligatvių, viešųjų erdvių, tai tiesa, bet taip ir turi būti. Šie darbai – iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

2. 2026-aisiais laukčiau mažiau politinės įtampos pasaulyje, bet, ko gero, taip nebus. Tikėčiausi didesnės Europos Sąjungos valstybių vienybės, bet vėlgi – ko gero, taip nebus. Politinio stabilumo Lietuvoje irgi tikriausiai nebus. Savivaldybėse, ne išimtis Alytaus miesto ir rajono, ims siūbuotis tarybų rinkimai. Žmonės vėl išgirs daug pažadų, net nerealių.

Panašu, kad žiniasklaidai vėl teks kovoti už žodžio laisvę, nes socdemų suformuota dauguma Seime nenurims dėl kai kurių įstatymų pataisų. Ar pavyks laimėti laisvo žodžio sergėtojams? Manau, taip, nes tokios laisvės tramdymas niekada ir niekam nebūna sėkmingas.  

Ko labiausiai nelaukčiau? Didelių ekonominių ir socialinių sukrėtimų, kurie paliestų visą Lietuvą. 

Visiems savo kolegoms norėčiau palinkėti žurnalistinio skaidrumo, sąžiningumo, kritiško požiūrio vardan teisingumo, visiems politikams – paprastumo, o visiems alytiškiams – pasitikėjimo savo valstybe.

Liudas Ramanauskas, Alytaus radijo stoties „FM99“ direktorius, laidų autorius ir vedėjas, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos vadovas:

Pasaulyje

Man 2025-ieji pasaulyje buvo metai, kai galutinai tapo aišku, kad gyvename ne „laikinų krizių“, o nuolatinės įtampos laikotarpiu. Karas Ukrainoje nebėra tik naujiena – jis tapo kasdienybe, kuri keičia mūsų saugumo jausmą, mąstymą ir sprendimus. Tai metai, kai supratau, jog taika nebėra savaime suprantama būsena, o demokratija –nuolat ginama vertybė.

Lietuvoje

Lietuvoje 2025-ieji man pirmiausia siejasi su pilietinės visuomenės pabudimu. Retai kada mačiau tiek daug žmonių, kurie ne tik piktinasi, bet ir išeina ginti vertybių – žiniasklaidos laisvės, skaidrumo, demokratinių principų. Sprendimas daugiau investuoti į gynybą buvo svarbus, bet ne mažiau svarbu tai, kad visuomenė pradėjo garsiai klausti: kas, kodėl ir kieno vardu sprendžia?

Alytuje ir Dzūkijoje

Dzūkijoje 2025-ieji buvo metai, kai vis garsiau iškilo klausimas: ar regionai yra girdimi? Diskusijos dėl poligono, investicijų, infrastruktūros atskleidė ne tik baimes, bet ir ilgametį nuovargį nuo sprendimų, priimamų be tikro pokalbio. Alytuje vis dažniau matau žmones, kuriems rūpi ne tik šiandiena, bet ir tai, kaip atrodys mūsų miestas po dešimtmečio.

Ko laukčiau iš 2026-ųjų?

– Daugiau žmogiško kalbėjimo politikoje, o ne vien techninių frazių;

– Tikro dialogo su žmonėmis, ypač regionuose;

– Brandesnės pilietinės visuomenės, kuri ne tik reaguoja, bet ir kuria;

– Daugiau pagarbos laisvai žiniasklaidai – ne kaip trukdžiui, o kaip būtinybei.

Nesitikiu iš 2026 m.

– Greitų ir (pa)prastų sprendimų sudėtingoms problemoms;

– Stebuklingo pasitikėjimo valdžia sugrįžimo;

– Kad įtampa pasaulyje greitai atslūgs;

– Kad melas ir dezinformacija dings patys – su tuo teks gyventi ir kovoti kasdien.

Rokas Simanavičius, „Žinių radijo“ laidų vedėjas: 

1. Esminis įvykis pasaulyje. Antra D. Trampo kadencijos pradžia. 

Lietuvoje. Masiniai protestai prie Seimo ir auganti protestų kultūra šalyje. Alytuje (mieste, rajone, Dzūkijos regione): Antano Juozapavičiaus tilto kapitalinio remonto darbai ir „Dainavos“ futbolo komandos iškritimas iš A lygos, atvėręs miesto futbolo problemas. 

2. 2026? Laukčiau ramesnių metų, viliantis, kad Ukrainoje įsivyraus taika. Lietuvoje manau, kad ir toliau išliks daug šurmulio, nes kitąmet vėl planuojama atnaujinti skaidrumo projektą, kuris palies ne tik politikus, bet ir kitus viešojo sektoriaus atstovus. Tuo tarpu Alytuje bei visame regione laukiu naujų asmenybių, kurios įneštų esminių pokyčių, remiantis vakarietiškais standartais.

Rytas Staselis, „Alytaus naujienoms“ rašantis nepriklausomas žurnalistas, mūsų laikraščio geopolitinių įvykių rubrikos „Pasaulio naujienos“ apžvalgininkas: 

1. Svarbiausias besibaigiančių metų įvykis pasaulyje – prasidėjęs D. Trampo prezidentavimas JAV ir jo įtaka Rusijos–Ukrainos karui, apvertusi aukštyn kojom visą tarptautinės paramos Ukrainai algoritmą.

Svarbiausias metų įvykis Lietuvoje – pilietinės visuomenės protestai formuojant naują Vyriausybę po premjero G. Palucko pasitraukimo.

Svarbiausias metų įvykis Dzūkijos regione – sprendimas Kapčiamiestyje įkurti karinį poligoną, kuris ateityje gali ženkliai keisti regiono socialinę ekonominę aplinką. Visų pirma smulkiam bei vidutiniam verslui.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. 

KLAUSYTI LIUDO RAMANAUSKO IR ALMOS MOSTEIKAITĖS POKALBIO: 

Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.