Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė Laura Radzevičiūtė: „Už nekompetentingo administracijos direktoriaus – patyrusi ir kompetentinga pavaduotoja. Juos vienija – sistemingas korupcinės veiklos modelis“

Neringa Rinkevičiūtė – labai kompetentinga, su didele praktika valstybės tarnautoja, tačiau, manau, tuo pačiu yra labai gudri ir gabi, ir kas galėtų paneigti, kad ne ji dėliojo korupcinio pobūdžio schemas?! Taip, matyt, nutiko ir su ligoninės kapitalinio remonto darbų viešuoju konkursu. Manau, kad nuo pat to momento, kai taryba numatė biudžete 1 milijoną eurų, o vėliau beveik 500 000 eurų skyrė Vyriausybė, buvo pradėta „dėlioti“ kruopščiai apgalvota korupcinio pobūdžio elementų turinti schema, kaip teisėtai iš konkurso pašalinti įmones ir sudaryti sąlygas laimėti konkursą tik vienai, beje, tai, kuri už „išmestąsias“ pasiūlė beveik 1 milijonu didesnę remonto darbų kainą. Neringa Rinkevičiūtė šioje situacijoje aktyviai veikė visur, su jai lojaliais bei artimais giminyste asmenimis, – tai faktas, patvirtintas tiek dokumentais, tiek žmonių liudijimais, užfiksuotais Antikorupcijos komisijos posėdyje.

Vienas iš esminių dalykų, paaiškėjusių minėtame posėdyje, yra tai, kad Neringos Rinkevičiūtės vaidmuo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus kapitalinio remonto darbų viešųjų pirkimų istorijoje yra didesnis nei Rolando Juonio. Tai liudija ne tik konkretūs žmonės, bet ir dokumentai. Visa ši konkurso organizavimo schema yra labai gerai apgalvota. Akivaizdu, kad pavaduotoja, būdama šešėlyje, kišosi į techninių sąlygų rengimo, viešųjų pirkimų komisijos darbą, nors nebuvo jos narė. Ji veikė už Statybų skyriaus vedėjos Irenos Pankienės nugaros, o vedėja yra viena pagrindinių šio projekto kuratorių. Pavaduotoja veikė pasitelkdama sau lojalius asmenis – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybų skyriuje dirbantį pusbrolį Mykolą Rinkevičių ir ten pat dirbančią Žanetą Stasionienę. Šiuo atveju Rolandas Juonys tebuvo formalus pavaduotojos suorganizuotos schemos vykdytojas. Be to, po viešųjų pirkimų konkurso pati Neringa Rinkevičiūtė šio projekto kuratoriumi paskyrė tą patį savo pusbrolį Mykolą Rinkevičių, o Žanetą Stasionienę paskyrė būti atsakinga už projekto įgyvendinimą ir būti sutarties su konkursą laimėjusia beveik milijonu eurų didesnę suma nei buvo tarybos ir Vyriausybės skirta pasiūliusia UAB „Infes“ prižiūrėtoja. Maža to, vėliau ji įdarbinama ir Alytaus ligoninės remonto darbų technine prižiūrėtoja, tikėtina, ne be Neringos Rinkevičiūtės ar/ir Rolando Juonio įsikišimo.

Antikorupcijos komisijos posėdyje paaiškėjo daug nutylėtų ir niekam nežinomų aplinkybių. Tos aplinkybės paaiškėjo tik drąsiai prabilus Statybų skyriaus vedėjai, kuri nepasirašė po ydingomis ligoninės kapitalinio remonto darbų konkurso techninėmis sąlygomis ir nuo pat šio konkurso organizavimo pradžios sakė, kad konkursas ydingas, kad daromas išskirtinai kažkam ir t. t., tačiau kadangi Neringa Rinkevičiūtė veikė per kitus asmenis už Statybų skyriaus vedėjos nugaros, galimai net darė psichologinį spaudimą kaip kuriems komisijos nariams, šiandien mes esame toje stadijoje, kokioje esame, ir akivaizdu, kad jau prarasime beveik 500 000 eurų, kuriuos skyrė Vyriausybė.

Žvelgiant iš interpeliacijų pusės ir dabar vienas po kito pasipylusių tiek Rolando Juonio, tiek Neringos Rinkevičiūtės pareiškimų dėl atleidimo iš užimamų pareigų savo noru, aš jau prieš tris savaites nuspėjau tokį šių asmenų žingsnį, tik laukiau, kada tai įvyks. Manau, kad Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis dabar primygtinai bet kokia kaina siekia išsaugoti Neringą Rinkevičiūtę, nesvarbu, kokiame statuse. Jeigu taryba patenkintų jos prašymą išeiti savo noru, ji grįžtų į ankstesnes savo pareigas, t. y. Investicijų skyriaus vedėjos pareigas ir toliau, galimai, būtų šešėline savivaldybės direktore bei darytų įtaką procesams. Seni įpročiai niekur nedingsta.

Šioje istorijoje negaliu nepaminėti gerai Alytuje žinomo Neringos Rinkevičiūtės gyvenimo partnerio Janio Laurinaičio, kuris, Neringai Rinkevičiūtei būnant Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) valdybos nare, prieš gerą pusmetį buvo įdarbintas šioje įstaigoje.

Jurgio Krasnicko meravimo laikotarpiu Janis Laurinaitis ėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, analogiškas dabartinėms Neringos Rinkevičiūtės pareigoms. Būtent tada Janis Laurinaitis propagavo tą pačią viešųjų pirkimų konkursų metodiką, kai pašalinamos neva reikalavimų neatitinkančios įmonės ir paliekamas tik vienas konkursantas. Schema, modelis, sistemingumas kartojasi ir šioje Chirurgijos skyriaus remonto darbų viešųjų pirkimų istorijoje. Manau, kad šiuo atveju Janis Laurinaitis yra žmogus, kuris viskam diriguoja, nes patirties šiuose reikaluose turi. Manau, jeigu pakeltumėme anų laikų dokumentus, rastume ne vieną tokį atvejį kaip dabar su ligoninės Chirurgijos skyriaus remonto konkursu. Vienas man taip pat labai gerai žinomas anų laikų Janio Laurinaičio „kuruotas“ konkursas – tai Alytaus stadiono trečiojo etapo statybų konkursas, kur analogiškai iš konkurso pašalintos buvo solidžios įmonės ir laimėtoja tuo metu buvo paskirta įmonė UAB „LitCon“, kuri, be kita ko, pastarajai bankrutavus, turi bendrų sąsajų su ligoninės konkursą laimėjusia įmone UAB „Infes“.

Beje, kai buvo kilęs mano skandalas, kuomet buvau atleista iš Alytaus miesto teatro vadovės pareigų, Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Pokalbio su tuometiniu STT vadu metu, kalbant apie Alytaus situaciją apskritai, Janis Laurinaitis buvo įvardytas kaip „juodoji kasa“, tačiau, kaip supratau, nebuvo suspėta surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų pradėti tam tikri specialiųjų tarnybų veiksmai.

Protingi ir įžvalgūs žmonės, turintys patirties, tikrai supranta, kas čia iš tikrųjų vyksta. Tikiu, kad tarybos nariai mato visų aplinkybių visumą ir rytoj bus ryžtingi, principingi, nepasimaus ant pateiktų pareiškimų išeiti savo noru ir atliks visas įstatyme numatytas procedūras, kokių reikia. Jokio pasigailėjimo būti negali. Tie asmenys per daug užsižaidė ir padarė didelę žalą miestui, įskaitant ir reputacinę. Realu, kad neteksime Vyriausybės skirtų lėšų, kurių vertė 500 000 Eur. Šie asmenys privalo būti atleisti kaip praradę pasitikėjimą valstybės tarnautojai, o ne savo noru. Kodėl aš tokia žiauri ir negailestinga? Ogi todėl, kad pas mus įprasta, kad kai koks valdininkėlis kažko prisidirba, atsistatydina iš pareigų savo noru ir išeina iš valstybės tarnybos be įrašo, po kelių mėnesių „partinukų“ pagalba vėl įsitaiso į kokią nors šiltą vietelę... Ši ydinga praktika turi baigtis mūsų mieste nedelsiant!!!