„Alytaus identiteto ir vietos dvasios paieškose akcentuočiau piliakalnius, parkus, geležinkelio pylimą ir tarpukariu suplanuoto Kurorto urbanistiką”

Margarita Janušonienė.
Margarita Janušonienė: „Paveldas yra visų, todėl ir sprendimai aktualizuoti paveldo objektus turi būti plačiai išdiskutuoti, atsiklausiant vietos bendruomenių nuomonės. Erdvė diskusijoms plati – reikia susitarti ir išgryninti, ką savo mieste norime atskleisti ir išryškinti. Kaunas pasirinko tarpukario architektūrą ir kryptingai dirba, kad ji būtų įvairiais aspektais tiriama ir tinkamai tvarkoma, reprezentuojama. Alytus irgi turėtų rasti savąją ašį, aplink kurią dėliotųsi mūsiškė mozaika“. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.  
Ba­lan­džio 18-ąją mi­ni­ma Pa­sau­li­nė pa­min­klų ir pa­min­kli­nių vie­tų ap­sau­gos die­na. Ją pa­skel­bė Tarp­tau­ti­nės ta­ry­bos pa­min­klo­sau­gos ir žy­mių is­to­ri­nių vie­tų klau­si­mais (IKO­MOS) asam­blė­ja, vei­kian­ti prie UNES­CO. Šią die­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je ska­ti­na­ma pa­gerb­ti reikš­min­gus kul­tū­ri­nius pa­min­klus, res­tau­ruo­ti griū­van­čius, su­iru­sius pa­min­klus. Apie pa­vel­do­sau­gos ak­tu­a­li­jas pa­sa­ko­ja Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aly­taus sky­riaus vyriausioji specialistė Mar­ga­ri­ta Ja­nu­šo­nie­nė.

– Kuo iš­skir­ti­niai pa­vel­do­sau­gai Aly­taus ap­skri­ty­je bu­vo 2018-ie­ji? Ko­kie pa­vel­do ob­jek­tai res­tau­ruo­ti per me­tus?

– Pra­ėję me­tai bu­vo vei­kiau įpras­ti­niai nei iš­skir­ti­niai. 2018 me­tais bu­vo tę­sia­mi tvar­ky­bos dar­bai Liš­kia­vos Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čio­je, Aly­taus mies­to si­na­go­go­je, res­tau­ruo­tas skulp­to­riaus Vy­tau­to Ka­šu­bos dar­bo Rėk­lai­čių šei­mos ka­po ant­ka­pi­nis pa­min­klas Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios šven­to­riu­je, pra­dė­tas Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to pa­min­klo res­tau­ra­vi­mas Per­lo­jo­je, res­tau­ruo­ta da­lis sie­nų ta­py­bos Per­lo­jos baž­ny­čio­je. Kas­met pa­ste­bi­mai blo­gė­ja Kur­nė­nų mo­kyk­los, Mer­ki­nės ir Sim­no baž­ny­čių būk­lė, to­dėl la­bai gai­la, kad tvar­ky­bos dar­bai šiuo­se ob­jek­tuo­se ne­pra­dė­ti, nors jų su­tvar­ky­mo pro­jek­tai yra pa­reng­ti.

– Ga­li­ma ne taip for­ma­liai klaus­ti – ką ver­tė­tų ap­lan­ky­ti ir pa­ma­ty­ti pa­vel­du be­si­do­min­čiam gy­ven­to­jui ar tu­ris­tui?

– Čia ga­lė­tų bū­ti at­ski­ro straips­nio te­ma, nes pa­ma­ty­ti ga­li­ma la­bai daug, pri­klau­so ir nuo to, kas do­mi­na. Ga­li­mi pa­si­vaikš­čio­ji­mai po Drus­ki­nin­kų ar Aly­taus mies­tus pa­si­rink­tais marš­ru­tais, ga­li­ma tiks­lin­gai ap­va­žiuo­ti Pie­tų Lie­tu­vos baž­ny­čias ar­ba dva­rus, pi­lia­kal­nius, et­no­gra­fi­nius kai­mus ir kt. Kul­tū­ri­nio tu­riz­mo marš­ru­tų su­da­ri­nė­ja ir šią veik­lą pro­fe­sio­na­liai vyk­do tu­riz­mo in­for­ma­ci­niai cen­trai, tad su­si­do­mė­ju­sie­ji juo­se tik­rai gau­tų ver­tin­gų pa­ta­ri­mų, at­si­žvel­giant į tai, kiek lai­ko tu­ri­ma, ko­kios ju­dė­ji­mo ga­li­my­bės – pės­čio­mis, dvi­ra­čiais, au­to­mo­bi­liu ir pan. Prie kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų po­pu­lia­ri­ni­mo žen­kliai pri­si­de­da ir kraš­to mu­zie­jai. Šio­je sri­ty­je yra tik­rai ne­blo­gas įdir­bis, te­rei­kia kreip­tis. In­for­muo­ja­me, kad Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­re taip pat yra marš­ru­tų su­da­ry­mo funk­ci­ja (https://kvr.kpd.lt/#/rou­te-gui­dan­ce), ga­li­ma su­si­kur­ti sa­vą­jį in­di­vi­du­a­lų marš­ru­tą ir gau­ti re­gist­re esan­čią in­for­ma­ci­ją apie pa­si­rink­tus kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus.

– Aly­tu­je bai­gia­ma si­na­go­gos res­tau­ra­ci­ja. Gal ga­li­ma bū­tų pa­ak­cen­tuo­ti, ko­kių ki­lo iš­šū­kių, at­ra­di­mų lau­kė?

– Gal ir nu­vil­siu, ta­čiau di­de­lių at­ra­di­mų ne­bu­vo – ren­giant pro­jek­tą at­lik­ta daug iš­sa­mių ty­ri­mų, to­dėl pro­ble­mos bu­vo iden­ti­fi­kuo­tos ir ži­no­mos. Kal­bant apie iš­šū­kius, jų yra kiek­vie­na­me ob­jek­te. Šiuo at­ve­ju sie­nų mū­ras la­bai drus­kin­gas dėl ne­tin­ka­mos pa­sta­to eks­plo­a­ta­ci­jos pra­ei­ty­je, to­dėl la­bai ti­kė­ti­na, kad ku­rį lai­ką į iš­orę tos drus­kos ir ver­šis. Pro­ble­mos res­tau­ruo­jant iš­li­ku­sią sie­nų ta­py­bą – pa­na­šios. Drus­ka pa­vei­kė ir pa­grin­do, ant ku­rio ta­py­ta, ir ta­py­bos sluoks­nį, jis la­bai blo­gos būk­lės, dau­ge­ly­je vie­tų – pra­ras­tas.

– Pa­reng­tas Mies­to so­do tvar­ky­bos dar­bų pro­jek­tas, uni­ka­lios mies­to erd­vės lau­kia po­ky­čiai. Kaip ver­ti­na šį pro­jek­tą pa­vel­do­sau­gi­nin­kai? Ką bū­ti­na iš­sau­go­ti, ką nu­ma­to­ma keis­ti? Čia bū­tų įdo­mu pa­kal­bė­ti ir apie se­nuo­sius žel­dy­nus. Jie taip pat yra pa­vel­do ob­jek­tas?

– Taip, se­nie­ji is­to­ri­niai žel­dy­nai yra pa­vel­do ob­jek­tai, jiems ga­lio­ja Ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­mo nuo­sta­tos. Ren­giant Mies­to so­do tvar­ky­bos dar­bų pro­jek­tą, reikš­min­gai pri­si­dė­jo ži­no­mas Lie­tu­vos den­dro­lo­gas Kęs­tu­tis La­ba­naus­kas, at­li­kęs den­dro­lo­gi­nius par­ko ty­ri­mus. Pro­jek­to va­do­vė – ar­chi­tek­tė Rū­ta Va­lai­nie­nė. Pro­jek­tas pa­reng­tas va­do­vau­jan­tis ty­ri­mų (is­to­ri­nių, den­dro­lo­gi­nių, kraš­to­vaiz­džio) duo­me­ni­mis ir at­si­žvel­giant į pro­jek­ta­vi­mo są­ly­gas, ku­rio­se nu­ro­dy­ta, kad pro­jek­ti­niai spren­di­niai ne­tu­ri ža­lo­ti kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to ver­tin­gų­jų sa­vy­bių. Pro­jek­tu sie­kia­ma at­skleis­ti pir­mi­nį par­ko vaiz­dą: anks­čiau par­kas bu­vo žy­miai švie­ses­nis, ge­o­met­ri­nis jo pla­na­vi­mas, pla­ne pri­me­nan­tis sti­li­zuo­tą sau­lę su spin­du­liais, ge­riau „per­skai­to­mas“, alė­jos pla­tes­nės, vi­zu­a­li­nis ir pra­smi­nis ry­šys tarp par­ko cen­tro su fon­ta­nu ir ro­žy­nu bei „Lais­vės an­ge­lo“ pa­min­klo ma­to­mes­nis. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, nu­ma­ty­tas me­džių ge­nė­ji­mas, re­ti­ni­mas pa­gal griež­tai api­brėž­tus kri­te­ri­jus, sa­vai­mi­nių so­di­nu­kų ša­li­ni­mas, sens­tan­čius vais­me­džius nu­ma­ty­ta keis­ti žy­din­čiais me­de­liais – die­me­džiais, pu­ti­nais, įreng­ti dau­giau gė­ly­nų. Taip pat pro­jek­te nu­ma­ty­tas prieš­ka­ry­je bu­vu­sių kar­po­mų gy­va­tvorių at­kū­ri­mas, pla­ti­na­mi alė­jų ta­ke­liai, ypač cen­tri­nė ašis nuo Pul­ko gat­vės iki „Lais­vės an­ge­lo“ pa­min­klo S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je. Nau­ji suo­liu­kai bus sta­to­mi alė­jų pra­pla­ti­ni­muo­se – aikš­te­lė­se, o ne ša­lia ta­ko. Nu­ma­ty­ta fon­ta­nui su­grą­žin­ti pir­mi­nę for­mą ir iš­vaiz­dą, tvar­ky­ti esa­mą šo­kių aikš­te­lę. Dar­bus nu­ma­to­ma at­lik­ti dviem eta­pais. Pir­ma­me eta­pe tvar­ko­mi žel­di­niai, ta­kai, kei­čia­mi suo­liu­kai, švies­tu­vai. Fon­ta­nas ir aikš­te­lė tvar­ko­mi ant­ra­me eta­pe.

– Gal jau nu­ma­ty­ta, ka­da ap­link Lais­vės An­ge­lo aikš­tę bus at­so­din­ti be lei­di­mo iš­kirs­ti kle­vai?

– Pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad vie­to­je kal­na­pu­šių tu­ri bū­ti pa­so­din­ta kle­vų, ta­čiau pro­jek­tas bus įgy­ven­di­na­mas eta­pais, to­dėl ka­da at­eis ei­lė kle­vų at­so­di­ni­mui – mies­to sa­vi­val­dy­bės pre­ro­ga­ty­va, pro­jek­te ter­mi­nai ne­nu­ro­do­mi.

– Ar pri­tar­ta lai­ki­no sta­ti­nio („ploš­čiad­kės“) at­si­ra­di­mui Mies­to so­de, ar jau yra koks pro­jek­tas pa­reng­tas (nes pi­ni­gų per­nai iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to skir­ta)?

– Lai­ki­nas sta­ti­nys at­si­ras­ti ga­li, ta­čiau joks pro­jek­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aly­taus sky­riui dar ne­bu­vo pa­teik­tas ir ne­tu­ri­me ži­nių, ar jis yra pa­reng­tas. Sta­ti­nių sta­ty­ba pa­gal Mies­to so­do in­di­vi­du­a­lų ap­sau­gos reg­la­men­tą ga­li­ma, bet tai tu­ri bū­ti pa­rem­ta iko­nog­ra­fi­ne me­džia­ga, t.y. at­si­ras­ti ga­li tik pa­na­šaus tū­rio anks­čiau bu­vę pa­sta­tai, pa­gei­dau­ti­na – ir tos pa­čios funk­ci­jos.

– Ne toks daž­nas at­ve­jis – 2018 me­tais į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įra­šy­tas Pe­ter­bur­go–Var­šu­vos at­ša­kos Va­rė­na–Aly­tus sta­ti­nių kom­plek­sas, o ne pa­vie­niai ob­jek­tai. Sau­go­ma ir san­ka­sa. Aly­tiš­kiai šį spren­di­mą įver­ti­no dvi­pras­miš­kai. Vie­ni ma­no, kad is­to­ri­nis ge­le­žin­ke­lis yra mies­to iš­skir­ti­nu­mas, ki­ti – kad ap­sau­ga truk­dys nau­jiems pro­jek­tams. Koks pa­vel­do­sau­gi­nin­kų po­žiū­ris? Gal­būt ga­li­ma bū­tų pla­čiau pa­kal­bė­ti apie pre­ky­bos cen­tro „Lidl“ pri­va­žia­vi­mo pro­jek­tą, ar jam pri­tar­ta, ar ren­gia­mas nau­jas, ku­ris ne­kirs­tų san­ka­sos? 

– Dėl to, kas Lie­tu­vo­je ir ko­kia ap­im­ti­mi tu­ri bū­ti sau­go­ma (su­tei­kiant tei­si­nę ap­sau­gą ir įra­šant į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą), spren­džia Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus pa­tvir­tin­tos Ver­ti­ni­mo ta­ry­bos, ku­rių na­riai yra ates­tuo­ti spe­cia­lis­tai – eks­per­tai ar tam tik­ros kul­tū­ros pa­vel­do sri­ties moks­lo dak­ta­rai. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tų funk­ci­jos – už­tik­rin­ti, kad į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą įra­šy­ti ob­jek­tai ne­bū­tų ža­lo­ja­mi, jie bū­tų tin­ka­mai lai­ko­mi ir pri­žiū­ri­mi. Dėl pri­va­žia­vi­mo prie „Lidl“ pro­jek­to nie­ko pa­sa­ky­ti ne­ga­li­me, nes toks pro­jek­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Aly­taus sky­riui ofi­cia­liai pa­teik­tas ne­bu­vo. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai, va­do­vau­da­mie­si ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais, ne­ga­li pri­tar­ti spren­di­niams, ku­rie ža­lo­tų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tą, nai­kin­tų jo ver­tin­gą­sias sa­vy­bes.

– Dar vie­na te­ma – vie­tos val­džios san­ty­kis su pa­vel­du (ne­bū­ti­nai sau­go­mais ob­jek­tais). 2018 me­tų biu­dže­te vie­ti­nės reikš­mės pa­vel­do ob­jek­tų prie­žiū­rai bu­vo skir­ta dau­giau lė­šų, bet jos kol kas ne­pa­nau­do­tos, nes ta­ry­ba ne­pa­tvir­ti­no Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų tvar­ko­mų­jų sta­ty­bos dar­bų, tvar­ko­mų­jų pa­vel­do­sau­gos dar­bų, ap­sau­gos tech­ni­nių prie­mo­nių įren­gi­mo ir ne­ati­dė­lio­ti­nų sau­go­ji­mo dar­bų bei de­ko­ra­ty­vio­jo ap­švie­ti­mo įren­gi­mo dar­bų da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo. Kaip tai ver­ti­na­te? Ku­rie vie­ti­nio lyg­mens pa­vel­do ob­jek­tai Aly­tu­je ke­lia dau­giau­sia ne­ri­mo?

– Kal­bant apie Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bę, tai ji vie­nin­te­lė Aly­taus ap­skri­ty­je už­sa­kė ir fi­nan­sa­vo tri­jų pa­vel­do ob­jek­tų ver­ti­ni­mo ak­tų pa­ren­gi­mą ir tų ob­jek­tų pa­skel­bi­mą sa­vi­val­dy­bės sau­go­mais. Dar vie­nas sa­vi­val­dy­bės sau­go­mas ob­jek­tas yra Drus­ki­nin­kuo­se. Tik ke­tu­ri vi­so­je ap­skri­ty­je. Ki­tos sa­vi­val­dy­bės ne­ma­no, kad tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti spar­tes­niu jų te­ri­to­ri­jo­se esan­čių ob­jek­tų įpa­vel­di­ni­mo pro­ce­su. Tai, kad Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­spė­jo pa­tvir­tin­ti sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tuo­se vyk­do­mų dar­bų da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos ap­ra­šo, ne­ste­bi­na, nes jį tin­ka­mai pa­reng­ti yra at­sa­kin­gas ir spe­cia­lių­jų kom­pe­ten­ci­jų rei­ka­lau­jan­tis dar­bas. Tvir­tin­ti rei­kė­tų tik ge­rai pa­reng­tą do­ku­men­tą, nes tai su­si­ję su biu­dže­to lė­šo­mis, ga­li­mais tei­si­niais gin­čais ir pan. Ke­le­tas mė­ne­sių nie­ko iš es­mės ne­kei­čia, ma­nau, ap­ra­šas bus tin­ka­mai pa­reng­tas ir pa­tvir­tin­tas. Ir tai la­bai svei­kin­ti­na mies­to ini­cia­ty­va – pa­dė­ti pa­vel­do ob­jek­tų sa­vi­nin­kams, nes tvar­ky­bos dar­bai (kon­ser­va­vi­mas, res­tau­ra­vi­mas, pri­tai­ky­mas) vi­suo­met daug bran­ges­ni už sta­ty­bi­nius. Ki­tos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės apie ob­jek­tų pa­skel­bi­mą sa­vi­val­dy­bės sau­go­mais ir pa­ra­mą tų ob­jek­tų val­dy­to­jams ap­skri­tai net ne­gal­vo­ja, bent jau mums apie tai nė­ra ži­no­ma. Kal­bant apie kon­kre­čius ob­jek­tus, ku­rių būk­lė ke­lia ne­ri­mą, tai pir­miau­sia mi­nė­ti­ni Aly­taus ge­le­žin­ke­lio sto­ties ke­lei­vių na­mo da­lis (Gar­di­no g.) bei van­dens siur­bli­nė (Le­li­jų g.). Šie ob­jek­tai yra pri­va­čio­je nuo­sa­vy­bė­je, būk­lė blo­ga, jų sa­vi­nin­kams ir bū­tų ak­tu­a­lus pa­ra­mos tvar­ky­mo dar­bams ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mas bei re­a­li fi­nan­si­nė pa­gal­ba ob­jek­tų tvar­ky­mui.

– Kal­bant apie mies­to įvaiz­dį, ar yra jun­ta­mų žen­klų, kad pa­vel­do ob­jek­tai Aly­tu­je tin­ka­mai iš­nau­do­ja­mi mies­to kul­tū­ri­nei ta­pa­ty­bei at­skleis­ti? Į ką dar tu­rė­tu­me at­kreip­ti dė­me­sį?

– Tai, apie ką klau­sia­te, yra mies­to kul­tū­ros po­li­ti­kos da­lis. Mies­tui ren­gian­tis tap­ti kul­tū­ros sos­ti­ne, šis klau­si­mas tam­pa vis ak­tu­a­les­nis. Pa­vel­das yra vi­sų, to­dėl ir spren­di­mai ak­tu­a­li­zuo­ti pa­vel­do ob­jek­tus tu­ri bū­ti pla­čiai iš­dis­ku­tuo­ti, at­si­klau­siant vie­tos ben­druo­me­nių nuo­mo­nės. O spe­cia­lis­tai ga­li pa­dė­ti at­sklei­džiant vie­no ar ki­to ob­jek­to ver­tę, nes tie­siog tu­ri apie tai dau­giau in­for­ma­ci­jos. Erd­vė dis­ku­si­joms pla­ti – rei­kia su­si­tar­ti ir iš­gry­nin­ti, ką sa­vo mies­te no­ri­me at­skleis­ti ir iš­ryš­kin­ti. Kau­nas pa­si­rin­ko tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tū­rą ir kryp­tin­gai dir­ba, kad ji bū­tų įvai­riais as­pek­tais ti­ria­ma ir tin­ka­mai tvar­ko­ma, rep­re­zen­tuo­ja­ma. Aly­tus ir­gi tu­rė­tų ras­ti sa­vą­ją ašį, ap­link ku­rią dė­lio­tų­si mū­siš­kė mo­zai­ka. Taip su­si­klos­tė, kad ne­daug teiš­li­ko ar­chi­tek­tū­ros pa­vel­do, ta­čiau įspū­din­go gro­žio gam­ti­nis mies­to kar­ka­sas ir kul­tū­ri­nės veik­los pėd­sa­kai ja­me bū­tų ne­blo­ga kon­cep­ci­ja. Mies­to iden­ti­te­to ir vie­tos dva­sios pa­ieš­ko­se ak­cen­tuo­čiau mies­to te­ri­to­ri­jo­je esan­čius pi­lia­kal­nius, par­kus, ge­le­žin­ke­lio py­li­mą, tar­pu­ka­riu su­pla­nuo­tos mies­to da­lies (Ku­ror­to) ur­ba­nis­ti­ką, iš­li­ku­sius ne­su­dar­ky­tus to lai­ko­tar­pio gy­ve­na­muo­sius na­mus, pa­vyz­džiui, Ša­rū­no g. 6.

– Mar­ga­ri­ta, kas Jus as­me­niš­kai la­biau­siai nu­džiu­gi­no ir nu­liū­di­no pas­ta­rai­siais me­tais pa­vel­do­sau­gos sri­ty­je, pla­či­ą­ja pras­me?

– Kal­bant kon­kre­čiai apie mū­sų ap­skri­tį, la­biau­siai nu­liū­di­no, kad bu­vu­si Nau­jų­jų Val­ki­nin­kų vai­kų sa­na­to­ri­ja „Pu­še­lė“ su uni­ka­lia Al­gir­do Ste­po­na­vi­čiaus ir Bi­ru­tės Ži­ly­tės su­kur­ta sie­nų ta­py­ba taip ir li­ko už­da­ry­ta, ne­įveik­lin­ta po to, kai San­ta­ros kli­ni­kos pa­nai­ki­no ten vei­ku­sią vai­kų sa­na­to­ri­ją. Sie­nų ta­py­bos res­tau­ra­vi­mo klau­si­mas vėl nu­si­kė­lė į ne­apib­rėž­tą at­ei­tį, nors vis­kas ga­lė­jo bū­ti ki­taip – pi­ni­gai res­tau­ra­vi­mui jau bu­vo pa­skir­ti, vis­ką nu­brau­kė vie­nas „veik­los op­ti­mi­za­vi­mo“ spren­di­mas. Kas­met blo­gė­ja Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio ke­lio skulp­tū­rų būk­lė. Vie­ną skulp­tū­rą „Žal­tys Žil­vi­nas“ dėl ava­ri­nės būk­lės ba­lan­džio mė­ne­sio pra­džio­je te­ko nu­kel­ti ir per­vež­ti į sau­gias pa­tal­pas, iki bus nu­spręs­ta, ar skulp­tū­ra dar res­tau­ruo­ti­na, ar per­duo­ti­na į mu­zie­jų. Sie­kiant įam­žin­ti M.K.Čiur­lio­nio at­mi­ni­mą, pra­dė­tas kur­ti na­cio­na­li­nio M.K.Čiur­lio­nio kul­tū­ros ke­lio marš­ru­tas, ap­im­sian­tis Drus­ki­nin­kus, Va­rė­ną, Vil­nių, Kau­ną, Rie­ta­vą, Plun­gę ir Pa­lan­gą. Į šį marš­ru­tą bus įtrauk­tas ir liau­dies dro­žė­jų su­kur­tas me­di­nių skulp­tū­rų ke­lias, de­di­kuo­tas M.K.Čiur­lio­nio at­mi­ni­mui, tad me­di­nių skulp­tū­rų res­tau­ra­vi­mo klau­si­mas tam­pa vis ak­tu­a­les­nis. O džiu­gi­na tai, kad šiais me­tais ke­ti­na­ma iš es­mės tvar­ky­ti le­gen­di­nius mū­sų kraš­to pi­lia­kal­nius: Pu­nios, Liš­kia­vos ir Mer­ki­nės.

Kal­bant pla­či­ą­ja pras­me – la­bai gai­la Pa­ry­žiaus Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ros. Šio gais­ro me­tu daug ne­te­ko ne tik Pran­cū­zi­ja, bet ir vi­sas pa­sau­lis.

 

Kal­bė­jo­si Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė

 

Margarita Janušonienė: „Paveldas yra visų, todėl ir sprendimai aktualizuoti paveldo objektus turi būti plačiai išdiskutuoti, atsiklausiant vietos bendruomenių nuomonės. Erdvė diskusijoms plati – reikia susitarti ir išgryninti, ką savo mieste norime atskleisti ir išryškinti. Kaunas pasirinko tarpukario architektūrą ir kryptingai dirba, kad ji būtų įvairiais aspektais tiriama ir tinkamai tvarkoma, reprezentuojama. Alytus irgi turėtų rasti savąją ašį, aplink kurią dėliotųsi mūsiškė mozaika“. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.