Alytuje įžiebta šventinė eglė, miestas atsisveikino su Lietuvos kultūros sostinės titulu, bet ne su svajonėmis (0)

Šventinis gruodžio 2-osios penktadienis Alytuje prasidėjo sutemus, į eglutės įžiebimo šventę Rotušės aikštėje plūstant dideliems ir mažiems alytiškiams. Susirinkusius pasveikino Alytaus meras Nerijus Cesiulis, į sceną ant teatro laiptų, dekoruotą gyvomis eglutėmis, pakilęs su vaikais Ąžuolu ir Liepa.
„Daugybę metų, kai aš buvau mažas, gruodžio pradžioje mes susirinkdavome Rotušės aikštėje, įžiebti Kalėdų eglutę. Visiems vaikams linkiu, kad Kalėdų senelis atneštų tai, ko jie prašė. O tėveliams – jei ko laukiate, linkiu sulaukti, jei tikite, turite svajonių – linkiu, kad jos išsipildytų, kad šventinės datos būtų ne tik kalendoriuje, bet ir jūsų širdyse“, – linkėjo miesto vadovas.
Kartu su Kalėdų Seneliu meras įžiebė eglę, suspindusią 3D lazerių šou fone. Šiemet Alytaus eglė – kukli, bet graži, jai išleista 10 tūkst. eurų, parodant pavyzdį kaip neišlaidauti nelengvu metu. Apsieita ir be fejerverkų, kurių triukšmas tikrai nesukeltų gerų emocijų ukrainiečiams, atradusiems prieglobstį Alytuje.
Vakare miesto teatre šventė tęsėsi: prieš metus priėmęs iš Neringos kultūros sostinės titulą ir jo simbolį – gintarinį medelį, guodžio 2-ąją Alytus jį perdavė Tauragei. Įgyvendinęs svajonę tapti Lietuvos kultūros sostine, Alytus su ja atsisveikino drauge su Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoniniu orkestru „Svajonė“, solistais Indre Anankaite-Kalašnikoviene ir Jeronimu Miliumi, Tomu Varnagiriu, grupe „Andy Abro Band“ (vad. Andrius Abromavičius). Scenoje pasirodė Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio teatro studija „Drevinukas“, jos auklėtinis Mindaugas Kačinskas taip pat vedė šventinį vakarą. Vienas šios studijos vadovų – aktorius Jonas Gaižauskas scenoje kūrė pantomimos etiudus drauge su mažaisiais teatro auklėtiniais.
Vakaras prasidėjo Alberto Antanavičiaus-Šekspyro sukurta daina „Mano miesto naktis“, o jį užbaigė jungtinis Alytaus miesto choras (Muzikos mokyklos choras, vad. Birutė Jočienė; Šv. Benedikto gimnazijos choras, vad. Loreta Mockuvienė; Panemunės progimnazijos jaunių choras „Aušra“, vad. Giedrė Petkevičienė; AKC kamerinis choras „Varsa“, vad. Vidas Simanauskas) – atliko Andrew Lloyd Webber „Concert Celebration“.
Alytaus muzikos mokyklos simfoniniam orkestrui „Svajonė“ (vad. Daiva Martikonytė, dirigentas Vytautas Kiminius) šįkart teko dviguba misija: skambant jų atliekamai muzikai atsisveikinta su Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės titulu, bet miestą garsinantis jaunimo kolektyvas taip pat tapo ir simboliu – nesibaigiančių svajonių ir naujų idėjų.
„Svajonės – tai mūsų gyvenimo vedliai. Būtent jos atveda mus į pačias geriausias vietas, kokias tik galime įsivaizduoti, jos leidžia tiesti tiltus į ateitį. O mūsų ateitis – tai mūsų vaikų svajonės. Ir čia jau nieko nepridursi. Tegalime padėti joms pildytis“, – kalbėjo vakaro vedėjas L.Ramanauskas, priminęs, kad svajonę turi ir „Svajonės“ orkestras. Kolektyvas šiais kultūros sostinės metais nutiesė muzikinį tiltą į JAV ir sulaukė kvietimo 2024 metais atvykti gastrolių už Atlanto. Jaunuosius alytiškius muzikantus pakvietė kvartetas „The American Virtuosi“ (JAV), šią vasarą viešėjęs Alytuje.
Nors Lietuvos kultūros sostine šiais metais buvusi Dzūkijos sostinė alytiškius ir miesto svečius kvietė į 1600 renginių (vadinasi, būta dienų, kai jų vyko ne po vieną), neapsieita be rimtų iššūkių. Iš pradžių pagalius į kultūros sostinės ratus Alytui kaišiojo pandemija ir jos ribojimai, o vasario 24 dieną prasidėjo karas Ukrainoje. Kaip baigiamojo renginio metu prisiminė meras N.Cesiulis, tai buvo labai sunkus sprendimas – vos prasidėjus kultūros sostinės metams, Alytuje teko neribotam laikui uždaryti vieną didžiausių kultūrinių įstaigų – Alytaus kultūros centrą. Jame buvo įrengtas karo pabėgėlių registracijos centras, savanoriai padėjo priimti nuo karo baisumų pasitraukusius ukrainiečius. Ši pagalba ne tik suvienijo Alytaus bendruomenę, bet ir tapo Alytaus kultūros sostinės metų akcentu – patirtimi, kuri atmintyje išliks ilgam.
Šventinio renginio metu (renginio režisierė Inesa Pilvelytė) simbolinis gintarinis medelis buvo perduotas kitų metų Lietuvos kultūros sostinei Tauragei, jis įteiktas Tauragės rajono merui Dovydui Kaminskui. Tarp atvykusių į renginį buvo galima sutikti ir Senelį Kalėdą – aktorių, šokėją ir choreografą, alytiškį Petrą Lisauską. Prieš savaitę jis šoko baletorijoje „Sutartis“ – paskutinėje šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalyje, kuria Kaunas atsisveikino su „Europos kultūros sostinė 2022“ titulu, pabrėždamas, kad tai yra tik pradžia – dabar jau viskas persikelia į kauniečių bei miesto svečių kūnus. Kokią įtaką Alytaus kultūrai padarė Lietuvos kultūros sostinės titulas ir kokių reinkarnacijų tikėtis – pagyvensim pamatysim.
Komentarai
Palikite savo komentarą