Aly­tu­je įžieb­ta šven­ti­nė eg­lė, mies­tas at­si­svei­ki­no su Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lu, bet ne su sva­jo­nė­mis

Šven­ti­nis gruodžio 2-osios penk­ta­die­nis Aly­tu­je pra­si­dė­jo su­te­mus, į eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tę Ro­tu­šės aikš­tė­je plūs­tant di­de­liems ir ma­žiems aly­tiš­kiams.  Su­si­rin­ku­sius pa­svei­ki­no Aly­taus me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis, į sce­ną ant te­at­ro laip­tų, de­ko­ruo­tą gy­vo­mis eg­lu­tė­mis, pa­ki­lęs su vai­kais Ąžuo­lu ir Lie­pa.

„Dau­gy­bę me­tų, kai aš bu­vau ma­žas, gruo­džio pra­džio­je mes su­si­rink­da­vo­me Ro­tu­šės aikš­tė­je, įžieb­ti Ka­lė­dų eg­lu­tę. Vi­siems vai­kams lin­kiu, kad Ka­lė­dų se­ne­lis at­neš­tų tai, ko jie pra­šė. O tė­ve­liams – jei ko lau­kia­te, lin­kiu su­lauk­ti, jei ti­ki­te, tu­ri­te sva­jo­nių –  lin­kiu, kad jos iš­si­pil­dy­tų, kad šven­ti­nės da­tos bū­tų ne tik ka­len­do­riu­je, bet ir jū­sų šir­dy­se“, – lin­kė­jo mies­to va­do­vas.

Kar­tu su Ka­lė­dų Se­ne­liu me­ras įžie­bė eg­lę, su­spin­du­sią 3D la­ze­rių šou fo­ne. Šie­met Aly­taus eg­lė – kuk­li, bet gra­ži, jai iš­leis­ta 10 tūkst. eu­rų, pa­ro­dant pa­vyz­dį kaip ne­iš­lai­dau­ti ne­leng­vu me­tu. Ap­si­ei­ta ir be fe­jer­ver­kų, ku­rių triukš­mas tik­rai ne­su­kel­tų ge­rų emo­ci­jų uk­rai­nie­čiams, at­ra­du­siems prie­globs­tį Aly­tu­je.

Va­ka­re mies­to te­at­re šven­tė tę­sė­si: prieš me­tus pri­ėmęs iš Ne­rin­gos kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lą ir jo sim­bo­lį – gin­ta­ri­nį me­de­lį, guo­džio 2-ąją Aly­tus jį per­da­vė Tau­ra­gei. Įgy­ven­di­nęs sva­jo­nę tap­ti Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne, Aly­tus su ja at­si­svei­ki­no drau­ge su Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los jau­ni­mo sim­fo­ni­niu or­kest­ru „Sva­jo­nė“, so­lis­tais In­dre Anan­kai­te-Ka­laš­ni­ko­vie­ne ir Je­ro­ni­mu Mi­liu­mi, To­mu Var­na­gi­riu, gru­pe „An­dy Ab­ro Band“ (vad. An­drius Ab­ro­ma­vi­čius). Sce­no­je pa­si­ro­dė Aly­taus „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­los-dar­že­lio te­at­ro stu­di­ja „Dre­vi­nu­kas“, jos auk­lė­ti­nis Min­dau­gas Ka­čins­kas taip pat ve­dė šven­ti­nį va­ka­rą. Vie­nas šios stu­di­jos va­do­vų – ak­to­rius Jo­nas Gai­žaus­kas sce­no­je kū­rė pan­to­mi­mos etiu­dus drau­ge su ma­ža­isiais te­at­ro auk­lė­ti­niais.

Va­ka­ras pra­si­dė­jo Al­ber­to An­ta­na­vi­čiaus-Šeks­py­ro su­kur­ta dai­na „Ma­no mies­to nak­tis“, o jį už­bai­gė jung­ti­nis Aly­taus mies­to cho­ras (Mu­zi­kos mo­kyk­los cho­ras, vad. Bi­ru­tė Jo­čie­nė; Šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­jos cho­ras, vad. Lo­re­ta Moc­ku­vie­nė; Pa­ne­mu­nės pro­gim­na­zi­jos jau­nių cho­ras „Auš­ra“, vad. Gied­rė Pet­ke­vi­čie­nė; AKC ka­me­ri­nis cho­ras „Var­sa“, vad. Vi­das Si­ma­naus­kas) – at­li­ko An­drew Llo­yd Web­ber „Con­cert Ce­leb­ra­tion“.

Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los sim­fo­ni­niam or­kest­rui „Sva­jo­nė“ (vad. Dai­va Mar­ti­ko­ny­tė, di­ri­gen­tas Vy­tau­tas Ki­mi­nius) šį­kart te­ko dvi­gu­ba mi­si­ja: skam­bant jų at­lie­ka­mai mu­zi­kai at­si­svei­kin­ta su Aly­taus – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lu, bet mies­tą gar­si­nan­tis jau­ni­mo ko­lek­ty­vas taip pat ta­po ir sim­bo­liu – ne­si­bai­gian­čių sva­jo­nių ir nau­jų idė­jų.

„Sva­jo­nės – tai mū­sų gy­ve­ni­mo ved­liai. Bū­tent jos at­ve­da mus į pa­čias ge­riau­sias vie­tas, ko­kias tik ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, jos lei­džia ties­ti til­tus į at­ei­tį. O mū­sų at­ei­tis – tai mū­sų vai­kų sva­jo­nės. Ir čia jau nie­ko ne­pri­dur­si. Te­ga­li­me pa­dė­ti joms pil­dy­tis“, – kal­bė­jo va­ka­ro ve­dė­jas L.Ra­ma­naus­kas, pri­mi­nęs, kad sva­jo­nę tu­ri ir „Sva­jo­nės“ or­kest­ras. Ko­lek­ty­vas šiais kul­tū­ros sos­ti­nės me­tais nu­tie­sė mu­zi­ki­nį til­tą į JAV ir su­lau­kė kvie­ti­mo 2024 me­tais at­vyk­ti gast­ro­lių už At­lan­to. Jau­nuo­sius aly­tiš­kius mu­zi­kan­tus pa­kvie­tė kvar­te­tas „The Ame­ri­can Vir­tuo­si“ (JAV), šią va­sa­rą vie­šė­jęs Aly­tu­je.

Nors Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne šiais me­tais bu­vu­si Dzū­ki­jos sos­ti­nė aly­tiš­kius ir mies­to sve­čius kvie­tė į 1600 ren­gi­nių (va­di­na­si, bū­ta die­nų, kai jų vy­ko ne po vie­ną), neap­si­ei­ta be rim­tų iš­šū­kių. Iš pra­džių pa­ga­lius į kul­tū­ros sos­ti­nės ra­tus Aly­tui kai­šio­jo pan­de­mi­ja ir jos ri­bo­ji­mai, o va­sa­rio 24 die­ną pra­si­dė­jo ka­ras Ukrainoje. Kaip bai­gia­mo­jo ren­gi­nio me­tu pri­si­mi­nė me­ras N.Ce­siu­lis, tai bu­vo la­bai sun­kus spren­di­mas – vos pra­si­dė­jus kul­tū­ros sos­ti­nės me­tams, Aly­tu­je te­ko ne­ri­bo­tam lai­kui už­da­ry­ti vie­ną di­džiau­sių kul­tū­ri­nių įstai­gų – Aly­taus kul­tū­ros cen­trą. Ja­me bu­vo įreng­tas ka­ro pa­bė­gė­lių re­gist­ra­ci­jos cen­tras, sa­va­no­riai pa­dė­jo pri­im­ti nuo ka­ro bai­su­mų pa­si­trau­ku­sius uk­rai­nie­čius. Ši pa­gal­ba ne tik su­vie­ni­jo Aly­taus ben­druo­me­nę, bet ir ta­po Aly­taus kul­tū­ros sos­ti­nės me­tų ak­cen­tu – pa­tir­ti­mi, ku­ri at­min­ty­je iš­liks il­gam.

Šven­ti­nio ren­gi­nio me­tu (ren­gi­nio re­ži­sie­rė Ine­sa Pil­ve­ly­tė) sim­bo­li­nis gin­ta­ri­nis me­de­lis bu­vo per­duo­tas ki­tų me­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nei Tau­ra­gei, jis įteik­tas Tau­ra­gės ra­jo­no me­rui Do­vy­dui Ka­mins­kui. Tarp at­vy­ku­sių į ren­gi­nį bu­vo ga­li­ma su­tik­ti ir Se­ne­lį Ka­lė­dą – ak­to­rių, šo­kė­ją ir cho­reo­grafą, aly­tiš­kį Pet­rą Li­saus­ką. Prieš sa­vai­tę jis šo­ko ba­le­to­ri­jo­je „Su­tar­tis“ – pas­ku­ti­nė­je šiuo­lai­ki­nio Kau­no mi­to tri­lo­gi­jos da­ly­je, ku­ria Kau­nas at­si­svei­ki­no su „Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2022“ ti­tu­lu, pa­brėž­da­mas, kad tai yra tik pra­džia – da­bar jau vis­kas per­si­ke­lia į kau­nie­čių bei mies­to sve­čių kū­nus. Ko­kią įta­ką Aly­taus kul­tū­rai pa­da­rė Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­las ir ko­kių re­in­kar­nacijų ti­kė­tis – pa­gy­ven­sim pa­ma­ty­sim.