Alytuje centralizuota šiluma atpigo 30 procentų. Kas tai lėmė? (7)

Kaina sumažėjo pakeitus kainodarą
VERT kiekvieną mėnesį didiesiems Lietuvos centralizuotos šilumos tiekėjams, kurie per metus teikia daugiau nei 10 tūkst. megavatvalandžių šilumos energijos, suderina šios energijos kainą. Tokių tiekėjų šalyje yra 49, o vienas iš jų – „Alytaus šilumos tinklai“.
Rinkoje kelis kartus pabrangus biokurui, kurį Alytaus centralizuotos šilumos tiekėjai naudojo spalį, pirmąjį šildymo mėnesį Dzūkijos sostinėje šilumos kilovatvalandė kainavo 12,09 cento. Beje, lengvatinis 9 proc. PVM, vadovaujantis priimtais valstybės institucijų teisės aktais, centralizuotai šilumai jau netaikomas.
Tad spalį, kuomet Alytuje šildymo sezonas prasidėjo šio mėnesio viduryje, „Alytaus šilumos tinklai“ su VERT suderinta kaina buvo maždaug per vidurį tarp didžiųjų šalies centralizuotos šilumos tiekėjų.
Lapkritį, palyginti su spaliu, tokios šilumos kaina alytiškiams sumažėjo 30 proc. ir dabar kilovatvalandė kainuoja 8,55 cento.
„Alytaus šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus Mindaugo Nevardausko pastebėjimu, su tokia kaina jau beveik grįžta į praėjusį šildymo sezoną buvusias kainas: „Kai šiuo metu visos Europos energetikoje dėl karo Ukrainoje vyrauja tiesiog chaosas su gamtinių dujų kainomis, sunku prognozuoti, kiek gali kainuoti centralizuota šiluma. Tačiau pagal dabartinę situaciją matome, kad ateinančiais šildymo mėnesiais centralizuotos šilumos kaina Alytuje stipriai nedidės. Ji turėtų būti beveik tokia pat kaip praėjusį šildymo sezoną.“
O alytiškiams kaina nuo lapkričio ėmė mažėti, centralizuotos šilumos tiekėjams pakeitus jos kainodarą.
Kainodaroje atsirado skystas krosnių kuras
Šią vasarą„Alytaus šilumos tinklai“ pradėjo statyti du naujus katilus, nes ankstesnių jau negali eksploatuoti nuo ateinančių metų dėl patvirtintų aplinkosauginių reikalavimų.
Iki tol centralizuotos šilumos tiekėjai turėjo du 1970 metais sumontuotus katilus, skirtus miestą šildyti mazutu ir gamtinėmis dujomis.
Naujų daniškų katilų statyba „Alytaus šilumos tinklams“ kainuos 4,7 mln. eurų. Tam naudojami bendrovės uždirbti pinigai už parduotą elektros energiją, gaunamą iš kogeneracinės elektrinės, kurioje iš biokuro gaminama šiluma, taip pat skolintos lėšos.
Šiuo metu jau pastatytas vienas katilas, antras bus sumontuotas iki metų pabaigos. Taip pat jau įrengtas ir kaminas naujiems katilams.
Jiems priklauso ir dvi skysto kuro talpyklos, o šis kuras pagal naują kainodarą bus pradėtas naudoti artimiausiu metu, kai tik atšals orai.
„Būtent skysto kuro naudojimas ir leido lapkritį atpiginti centralizuotą šildymą Alytuje. Šiandien už jo megavatvalandę mokame 85–90 eurų, o gamtinių dujų megavatvalandės kaina šiuo metu prasideda nuo 200 eurų. Niekas negali prognozuoti, kiek ir kada rinkoje gali atpigti gamtinės dujos, ypač atšalus orams, mes turėsime jų kažkiek naudoti. Tačiau kaip rezervinio kuro – mazuto pagal patvirtintus naujus aplinkosauginius reikalavimus nuo 2023 metų mes kūrenti negalime.“, – sakė „Alytaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius M.Nevardauskas.
Kodėl Vilnių centralizuotai šildanti bendrovė neatsisako mazuto šilumai gaminti? Dėl brangiai kainuojančių naujų katilų įrengimo, kuriuose nebeliks šio kuro, „Alytaus šilumos tinklai“ yra sulaukę kritikos ir iš kai kurių miesto tarybos narių.
„Galiu pasakyti, kad Vilniui centralizuotą šildymą tiekianti įmonė neturi alternatyvų kitokiam kurui. Prieš šį šildymo sezoną specialiai dėl šios bendrovės pakeisti aplinkosauginiai teisės aktai, leidžiantys jai vienerius metus naudoti mazutą“, – teigė „Alytaus šilumos tinklų“ vadovas.
M.Nevardauskas pabrėžė, kad daugiau nei prieš trejus metus perėmus miesto šilumos ūkį iš „Litesko“, buvo sprendžiama, ar kaip rezervinį kurą naudoti mazutą, ar skystą krosnių kurą. Nepriklausomiems ekspertams atlikus šilumos ūkio vertinimą, buvo atsisakyta mazuto naudojimo, nes investicijos į mazuto ūkio atstatymą viršijo 2 mln. eurų.
„Visiškai niekas negalėjo garantuoti, kad po šio kuro katilų modernizavimo būtų pasiekti naujai įsigalioję aplinkosauginiai teršalų išmetimo reikalavimai. Todėl didžiulės investicijos galėjo būti beprasmės. Reiktų nepamiršti ir socialinių aspektų. Šalia bendrovės rezervuarų yra įsikūręs Medicininės reabilitacijos ir sporto centras, kuriame teikiama ir senjorų globos paslauga. Pradėjus naudoti mazutą, kaip rezervinį kurą, juo reiktų šildyti visą sezoną, kadangi, norint deginti mazutą, jo pastovi temperatūra turi būti 70–120 laipsnių. Iš jo rezervuarų visą šildymo sezoną sklindantis mazuto kvapas labai pablogintų senjorų gyvenimo sąlygas minėtame centre, o gal čia net negalėtų būti teikiamos globos paslaugos. Tad buvo nutarta eiti kitu keliu ir statyti naujus, ekonomiškus katilus su galimybe juose deginti skystą krosnių kurą“, – mintimis dalijosi „Alytaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius.
Kokio kuro bus naudojama daugiausia?
Iki šio šildymo sezono Alytaus centralizuotos šilumos tiekėjai tokiai šilumai gaminti naudojo 75 proc. biokuro ir 25 proc. gamtinių dujų.
Kaip keisis kuro rūšys šį šildymo sezoną, ėmus Dzūkijos sostinę šildyti skystu krosnių kuru? Kaip tvirtino M.Nevardauskas, šiandien sunku pasakyti: „Tai priklausys nuo kainų. Faktas, kad skystas krosnių kuras, kurį perkame iš „Mažeikių naftos“, bus naudojamas vietoj gamtinių dujų. Tačiau situacija gali ir pasikeisti. Reikia pastebėti, kad gamtinių dujų kainos keičiasi vos ne kasdien. Jei gamtinių dujų kaina nukris ir bus mažesnė nei skysto krosnių kuro, deginsime dujas. Įmonė turi alternatyvą pasirinkiti pigesnį kurą. Taip pat faktas ir tai, kad Europai ir visam pasauliui žengiant taršos mažinimo keliu, gaminant centralizuotą šilumą turėsime išlaikyti 75 proc. naudojamo biokuro.“
Dabar „Alytaus šilumos tinklai“ turi per 20 tūkst. centralizuotos šilumos vartotojų, tarp kurių dauguma – butai. Iš minėto skaičiaus vartotojų – apie 400 Alytaus įmonių. Pastaruoju metu dėl centralizuotos šilumos tiekimo su bendrove sutartis sudaro naujai mieste besistatantys prekybos tinklai, taip pat paslaugų įmonės, pavyzdžiui, automobilių plovyklos.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Broliai žirgus, ....
Komentaras
Broliai žirgus, ....
Lenkijos teritorijoje –…
Komentaras
Lenkijos teritorijoje – sprogimai: įtariama, kad į NATO teritoriją pataikė Rusijos paleistos raketos
Mere pelnas eina į rusiją ir…
Komentaras
Mere pelnas eina į rusiją ir taip remiama rusijos agresija Ukrainoj
30% o Mere prekiauja taip…
Komentaras
30% o Mere prekiauja taip pat pigiau ir prekes ne tik ruskiu bet ir is Lenkijos ir Lietuvos
Alytuj veikia Mere maisto…
Komentaras
Alytuj veikia Mere maisto prekių parduotuvė. Mažai kas žino, kad Mere Alytuj priklauso rusam. Raginam pasidalinti šia informacija su kitais alytiškiais ir raginam nepirkti prekių rusam priklausančioje Alytaus Mere parduotuvėj. Pirkdami prekes Mere parduotuvėj, leidžiame uždirbti rusam ir taip prisidedam prie Rusijos agresijos Ukrainoj.
Tai lyginant su rugseju kaip…
Komentaras
Tai lyginant su rugseju kaip ir beveik nepigo, kuo cia dziaugtis.Kad spali 30% pabrango, bet apie tai niekas nerase, o lapkriti 30% atpigo. Profesionalai
Lapkriti atpigo 30% lyginant…
Komentaras
Lapkriti atpigo 30% lyginant su spaliu, o kiek pabrango spali lyginant su rugsėju