Aly­taus švie­ti­mas. Ga­li­me ki­taip

Do­bi­las Kur­ti­nai­tis
Komentarai (10)
2019 Balandis 5
Dobilas Kurtinaitis
Do­bi­las Kur­ti­nai­tis. Zitos Stankevičienės nuotr.
Re­for­mos, eks­pe­ri­men­tai ir per­tvar­kos, gal ir ne vi­sai to­bu­lo­je mū­sų švie­ti­mo sis­te­mo­je, jau tris­de­šimt me­tų ma­din­gas rei­ka­las. Tik ar nau­din­gas? Ar tuo­se „re­for­ma­vi­muo­se“ kas nors ka­da nors bent vie­nu sme­ge­nų vin­giu pa­gal­vo­ja apie mū­sų vai­kus, apie vie­ną svar­biau­sių švie­ti­mo ben­druo­me­nės na­rių – mo­ki­nį, apie jo ug­dy­mo(si) są­ly­gas ir ko­ky­bę. Aly­tu­je mes ir­gi ret­kar­čiais iš­girs­ta­me apie švie­ti­mo re­for­mas: tą įstai­gą už­da­ry­ti, aną su­jung­ti, o ši­tą pri­jungt. Ta­ry­tum mo­kyk­los bū­tų koks le­go žai­di­mas. O to­kių re­for­mų bū­ti­nu­mas grin­džia­mas ba­na­liais mo­ty­vais – su­ma­žė­ju­siu mo­ki­nių skai­čiu­mi ir pi­ni­gų sto­ka. Ta­čiau į vi­sa tai ga­li­me pa­žvelg­ti ki­tu kam­pu: su­ma­žė­ju­sį vai­kų skai­čių mies­te su­vok­ti ir trak­tuo­ti ne kaip grės­mę ar trū­ku­mą, o kaip at­si­vė­ru­sią ga­li­my­bę. Ga­li­my­bę tuo­se pa­čiuo­se mo­kyk­lų pa­sta­tuo­se su­da­ry­ti ge­res­nes są­ly­gas mū­sų mo­ky­to­jams ir mo­ki­niams.

Di­de­lės ar ma­žos kla­sės?

Tė­vai ir mo­ky­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad mo­ky­mas(is) yra efek­ty­ves­nis, o mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mai aukš­tes­ni to­se kla­sė­se, ku­rio­se mo­ko­si ma­žiau vai­kų. Pas­ta­rai­siais de­šimt­me­čiais at­lik­tų dau­ge­lio tarp­tau­ti­nių ty­ri­mų, skir­tų mo­ki­nių skai­čiaus kla­sė­je įta­kai mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mams nag­ri­nė­ti, duo­me­nys ro­do, kad ge­rai su­pla­nuo­tos ir įgy­ven­din­tos mo­ki­nių skai­čiaus kla­sė­se, ypač pra­di­nė­se, ma­ži­ni­mo pro­gra­mos tu­ri tei­gia­mą po­vei­kį mo­ki­nių pa­sie­ki­mams.

At­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad di­de­lis mo­ki­nių skai­čius kla­sė­je ne­igia­mai vei­kia su­dė­tin­ges­nių už­da­vi­nių spren­di­mo re­zul­ta­tus. Be to, nu­sta­ty­ta, kad mo­ki­nių skai­čius kla­sė­je tu­ri įta­kos mo­ki­nių in­te­re­sams, po­žiū­riui į mo­ky­mą­si.

Aki­vaiz­du, kad mo­ky­ma­sis di­de­lė­se kla­sė­se la­biau ti­ko pra­ėju­sia­me am­žiu­je, kai mo­ky­to­jas skai­ty­da­vo pa­skai­tas vai­kams, o šie klau­sy­da­vo. Šian­dien ge­ro­kai pa­ki­tus rei­ka­la­vi­mams as­mens kom­pe­ten­ci­jai (rei­ka­lau­ja­ma ne tik ži­nių at­ga­mi­ni­mo, bet ir kri­ti­nio, kū­ry­bi­nio mąs­ty­mo, ana­li­ti­nių ge­bė­ji­mų), toks mo­ky­mo bū­das ta­po ne­be­tin­ka­mas, to­dėl ki­tos vals­ty­bės vis daž­niau orien­tuo­ja­si į bran­ges­nį in­di­vi­du­a­li­zuo­tą mo­ky­mą, ku­ris su­da­ro re­a­les­nes są­ly­gas pa­siek­ti šian­die­niam švie­ti­mui ke­lia­mus tiks­lus, – o jį įgy­ven­din­ti leng­viau ma­žes­nė­se kla­sė­se.

Tei­gia­mas ma­žes­nio mo­ki­nių skai­čiaus kla­sė­se po­vei­kis pa­si­reiš­kia ir mo­ki­niams, ir mo­ky­to­jams. An­tai, ga­li­ma dau­giau dė­me­sio skir­ti kiek­vie­nam mo­ki­niui ir jo mo­ky­mui­si, dau­giau ga­li­my­bių in­di­vi­du­a­li­zuo­ti mo­ky­mą, dau­giau lai­ko skir­ti su­dė­tin­goms už­duo­tims nag­ri­nė­ti.

Že­mes­nė­se kla­sė­se mo­ki­niai re­čiau jau­čia­si apa­tiš­ki ir nu­si­vy­lę, for­muo­ja­si po­zi­ty­ves­nis jų po­žiū­ris į mo­ky­mą­si. Mo­ky­to­jams at­si­ran­da di­des­nis pa­si­ten­ki­ni­mas dar­bu, ma­žiau lai­ko ski­ria­ma ne su ug­dy­mu su­si­ju­sioms veik­loms at­lik­ti, leng­viau val­do­ma kla­sė, pa­mo­kos ve­da­mos sklan­džiau, ge­riau ga­li bū­ti įver­ti­na­mi ir ste­bi­mi mo­ki­nių pa­sie­ki­mai bei jų rai­da.

Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos 2015 me­tais pa­tvir­tin­to­je Ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­jo­je taip pat la­bai aiš­kiai tei­gia­ma: „Svar­bu su­vok­ti, koks bus mo­ky­ma­sis at­ei­ty­je. Aki­vaiz­di ten­den­ci­ja – nuo švie­ti­mo vi­siems per­ei­na­ma prie švie­ti­mo kiek­vie­nam, t. y. per­so­na­li­zuo­to, su­as­me­nin­to ug­dy­mo ir mo­ky­mo pri­pa­žįs­tant, kad žmo­nių pa­tir­tys, po­rei­kiai, sie­kiai ski­ria­si ir mo­ko­ma­si skir­tin­gais tem­pais ir bū­dais.“ 

Aly­taus si­tu­a­ci­ja

Šian­dien Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­tas mak­si­ma­lus mo­ki­nių skai­čius kla­sė­je yra aiš­kiai per di­de­lis. Aly­tu­je šie­met vie­no­je pra­di­nė­je kla­sė­je vi­du­ti­niš­kai mo­ko­si 21 mo­ki­nys. Yra kla­sių, ku­rio­se sė­di po 24–25 mo­ki­nius. Tai yra la­bai daug.

Mies­te šiais moks­lo me­tais ug­do­ma 550 pir­mo­kų. Pa­na­šiai tiek yra ant­ro­kų, tre­čio­kų ir ket­vir­to­kų. Pa­vyz­džiui, pir­mo­kai įvai­rio­se mies­to mo­kyk­lo­se su­da­ro 27 kom­plek­tus (kla­ses), ket­vir­to­se kla­sė­se yra 26 kom­plek­tai. Ką vi­sa tai reiš­kia? Ogi tai, kad jei­gu mes jau at­ei­nan­tį rug­sė­jį pir­mo­se ir penk­to­se kla­sė­se kom­plek­tuo­tu­mė­me, pa­vyz­džiui, ne dau­giau kaip 15 mo­ki­nių kla­sė­je, mies­to švie­ti­mo sis­te­mo­je at­si­ras­tų aš­tuo­nio­li­ka pa­pil­do­mų kom­plek­tų (kla­sių). Sa­ky­si­te, kad tai Aly­taus biu­dže­tui bū­tų ne­pa­ke­lia­ma naš­ta?

Pa­skai­čiuo­ki­me

Ge­ra pa­slau­ga ar pre­kė vi­sa­da tu­ri sa­vo kai­ną. Čia ne­ga­liu ne­pa­ci­tuo­ti švie­ti­mo eks­per­tės pro­fe­so­rės Vi­li­jos Tar­ga­ma­dzės: „Dau­ge­liu at­ve­jų mo­kyk­lų tin­klo op­ti­mi­za­vi­mas pa­gal eko­no­mi­nį pa­ra­met­rą jau daug me­tų sig­na­li­za­vo apie švie­ti­mo sis­te­mos ne­iš­ma­ny­mą.“

Da­bar pa­sver­ki­me, kiek mū­sų mies­te kai­nuo­tų jau mi­nė­ta idė­ja ma­žin­ti mo­ki­nių skai­čių kla­sė­se.

Pir­ma: pas­ta­rai­siais me­tais mo­kyk­lo­se su­ma­žė­jus vai­kų skai­čiui, kla­sių pa­tal­pų tu­ri­me pa­kan­ka­mai. Jos bet ku­riuo at­ve­ju pri­žiū­ri­mos, va­lo­mos, šil­do­mos.

An­tra: aš­tuo­nio­li­kai pa­pil­do­mų nau­jų kla­sių mums rei­kė­tų mo­ky­to­jų. O tai mies­to biu­dže­tui per me­tus kai­nuo­tų 250 tūkst. eu­rų. O jei­gu mo­ki­nių skai­čiaus ma­ži­ni­mą kla­sė­je pra­dė­tu­me tik nuo pir­mo­kų, lė­šų rei­kė­tų per­pus ma­žiau. Tik po 2,5 eu­ro nuo kiek­vie­no mū­sų. Iš kur pa­im­ti šiuos pi­ni­gus?

Grą­žin­ki­me sko­lą

2018 me­tų pa­bai­go­je vie­ši in­for­ma­ci­jos šal­ti­niai skel­bė: Lie­tu­vo­je vi­sos sa­vi­val­dy­bės sa­vo biu­dže­tuo­se vie­nam mo­ki­niui vi­du­ti­niš­kai ski­ria 2 tūkst. 710 eu­rų per me­tus. Ša­lies sos­ti­nė – dar 60 eu­rų dau­giau. O kaip šiuo klau­si­mu at­ro­do Dzū­ki­jos sos­ti­nė? Ogi jos val­džia te­su­ge­ba vie­nam mū­sų mo­ki­niui skir­ti tik… 2 tūkst. 177 eu­rus per me­tus.

Ne­sun­ku pa­skai­čiuo­ti, kad taip šio­je sri­ty­je „tau­py­da­mi“ mū­sų iš­rink­tie­ji, ko ge­ro, net ir ne­su­pras­da­mi to, su­ma­ži­no švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mo ly­gį nuo 60 iki 40 proc. ir kas­met „ap­šu­ko­ja“ Aly­taus švie­ti­mą dau­giau nei 3 mln. eu­rų. Lai­kas pra­dė­ti grą­žin­ti sko­las mū­sų mo­kyk­lų ben­druo­me­nėms.

Ir in­ves­tuo­ki­me

To­dėl rei­kė­tų drą­siai ir at­sa­kin­gai rei­kia­mas lė­šas in­ves­tuo­ti į ko­ky­biš­kes­nį mū­sų vai­kų mo­ky­mą. Tik­rai de­rė­tų svars­ty­ti ir įgy­ven­din­ti šią idė­ją, ka­dan­gi to­kių są­ly­gų ma­žin­ti mo­ki­nių skai­čių kla­sė­se ir ge­rin­ti ug­dy­mo(si) są­ly­gas jiems ir mo­ky­to­jams ne­tu­ri nei Vil­nius, nei Kau­nas. O ar mes ži­no­me, ką apie tai gal­vo­ja ten gy­ve­nan­čios jau­nos šei­mos? Bū­tent Aly­tus sa­vo­jo­je švie­ti­mo sis­te­mo­je tu­ri di­džiu­lį po­ten­cia­lą ir pra­na­šu­mą. Ar iš­nau­do­si­me tai?  

    Komentaras

    Jei miesto biudžete grubiai apie 15 milijonų eurų paskolų? Tai pagal LR Vietos sav. įst. 16 str., 2 tarybos išimtinė kompetenciją, 28) -sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas, šios paskolos naudojamos tik investiciniams projektams..., laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą. - Tad klausimas merui, tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės kontrolieriui - tegu parodo, kur Alytuj už tokią didelę sumą tiek vykdo projektų. Kaip ir kur garantijos, kas tokias sumas atiduos. Nors pagal įstatymus už tai atsakingi meras su taryba, savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės kontrolierius. Na, o visuomene nuo kurių mokamų mokesčių formuojamas biudžetas jau savo kailiukais jaučia... Kur net tarybos pasitvirtintoj strategijoj 3 metams į priekį jie kaip ir sąmoningai strategija siekt, kad gyventojų nemažėtų daugiau nei 4 proc. Reiškia kaip ir palieka erdvės daugėt beveik 2 kart daugiau nei dabar yra. Na apie laimingą vaikų ateitį tokioj situacijoj net burt nėra ką. Kuriems, kurie nespės iš čia dingt laiku, tarsi kaip vergams be pasirinkimo teisės numesta į ateitį paskolos. Už kurias šie ir buvę...rūpinasi Alytumi. Ar savimi?

    Komentaras

    Deja, vien švietimo sistemą pertvarkius neužtikrins efektyvaus lėšų naudojimo. pakol ir per kitas sritis kaip ir neefektyviai naudoja ir tęsia... Pradedant nuo perteklinės mero komandos į apačias... Kur buvo laikai Alytuje, kaip esant mažiau gyventojų buvo ir mažiau valdžios, ir efektyviau tvarkėsi... Kauno miestas, daug turtingesnis už Alytų ir geriau besivystantis, net tie sau neleidžia inauguracijų dalyt. Nes brangiai kainuoja ir geriau tas lėšas skirt žmonėms, ekonomikai gerint, kad darbo vietos kurtųsi.. O Alytuj į pompastiką pasiruošę žert kiek tik gali... Kad susireikšminus Imituot po saujele labui... Geriau pasidomėkit Alytuj, kas biudžeto kažkur apie 16 milijonų eurų paskolų ( ir apie kurių konkretų dydį kaip tabu šia tema net per rinkimus nesigirdėjo) atiduos, sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui. Ar ir toliau permetinės į ateitį imituodami. Kaip ir tiek prakutę vaikai iš Alytaus neatsisukdami...

    Komentaras

    Vadinasi,pokyčių nelaukim,nes viskas aukštam lygy ir tik naivuoliai siūlo uždaryti merdinčias mokyklas ir nešvaistyti lėšų.Graudu skaityti papezėjimus apie klasių mažinimą ir visų mokyklų išlaikymą.Ar kiti miestai mažiau lėšų turi,kad negeba išlaikyti tuščių mokyklų,net rajone ir tam jungiama,keičiama,kad tik kokybę išgavus,o ne savus kėdėse išlaikius.Vargas dėl proto..ką bepridursi.

    Komentaras

    Nu ir gudru nieko nekeisti,tik renovuoti ir lėšas švaistyti.Tai gal nuo rugsėjo jau bus klasėse po 15 mokinių.Gal savo privačią mokyklą atidarysit.Kvailesnio straipsnio neteko skaityti.Apskritai,šv.Alytuje stagnacijoje.O gabūs vaiksi ieško vietų Kaune ar Vilniuje.

    Komentaras

    Alytaus miesto politikoje pagrinde kelios vyraujančios tradicinės partijos kur lemia branduoliai po pedagogais. Jie ir aktyvesni vieni iš rinkėjų per paskutinius dešimtmečius. ir dar regis ateitį lems. Galima sakyt, bent kol kas dar, jie lėmė, kad šioje kadencijoje Alytaus miesto valdyme neįsigaliotų kaip atviri metodai nuo gatvės. Dar rinkimų metu jų bendruomenė garbingiau elgėsi, nei nuo verslo atskiri ..kaip galutinai suciniškėję. Per ką besibaigianti tarybos kadencija rimtai vertinant fiasko. Bei ir būsimoje nusišviečia nuo priklausomai, kaip užsileis.

    Komentaras

    Pagal įstatymus valdžia turi tarnaut -dirbt žmonėms. Pagal LR Konstitucijos 46 str. tarnaut bendrai tautos gerovei. Reiškia per savivaldą Alytuje tarnaut viso apie 50 tūkstančių alytiškių gerovei. O ne renovuotom, bet pustuštėm mokyklom ar aikštėm, pertekliniams etatams išlaikomiems saviems ar kelių po verslu nežabotom ambicijom. Kur visi atvejai Alytuje veda į nykimą. Nes per besibaigiančią kadenciją praktiškai visų valstybinių institucijų padaliniai Alytuje dėl drastiško gyventojų mažėjimo jau atlikę pertvarkymus. Tik savivaldybė ir teisėsauga, kur nuo Vilniaus valdžia su teisėsauga sau susikėlę atlyginimus o į apačias kitiems taupyt -dar užsilikę Alytuj. Vienok jų bendrom pastangom pasiekta, kad Alytuje užslopinti ir reti kur gali sėkmingai vystyt Alytų, sminga. Net naujas meras pastebėjo, kad pasitvirtintoj per tarybą strategiją siekt, kad gyventojų mažėjimas ne viršytų4 proc. kaip esamo 2,4 proc. per daug -vienok kitiems nerūpi. Tai reiškia gyventojų mažėjimas per būsimą kadenciją regis nesunkiai pritemps iki 10 tūkstančių. Esmėj patys savo neatsakingumo valdyme įkaitai. Nes dabartinė situacija, kaip švietimo sistemoj vyrauja dauguma kur iki pensijos keli metai ir nėra kur dėtis - taip ir daugumoj Alytuj panaši situacija vyrauja. Ir aštrėja.... Tad prakutę vaikai mauna kuo toliau nuo Alytaus net neatsisukdami, palikę čia gudručius su savo rinktom valdžiom ..smagintis. Kur mokyklose ne visiems užtenka jau pamokų dėl mokinių retėjimo ir prasideda, kas ką? Per ką didėja stresai ir nervai bei sveikatos eikvojasi. Tad rajone nors kelis kolumbariumus įsirengė, kad neverkšlent likę, kad nėra kam kapų prižiūrėt. Alytuj ir to nesugebėta...

    Komentaras

    Kodėl Alytuj nesirūpinama ekonomikos užvedimu ir efektyviu lėšų naudojimu? O stengiamasi tuštėjančio biudžeto likučius į save nusitempt, o kitiems nors ir tvanas. Tas švietimo pertvarkas reaguojant į gyventojų mažėjimą visi pasidarę ir be problemų. Tik Alytuje gudraut nenustoja. Ir praktiškai per visas sritis. Štai Kaunas pirmą kart pasiekė, kad anais metais padidėjo gyventojų prie 1000 per metus. Iki tol mažėjo. Reiškia Kaunas kaip kadencijos pradžioje užsibrėžė reaguot į gyventojų mažėjimą ir mažino savivaldybės ir jos institucijų darbuotojų skaičių. Nes siekė efektyvumo ir pasiekė. Tada prieš kelis metus jie švietimo pertvarką ant greičio darė. Ten ir konservatoriai pradėjo prieš. Tada konservatoriams prieš akis padėjo audito išvadas dėl bendros savivaldybės finansinės būklės. Ir švietimo sistemos audito išvadas. Kur trumpai buvo surašyta ten taip ir taip, bei galimi sprendimai. Pasiūlė konservatoriams geriau pateikt -nesugebėjo ir aptilo. Ir pasiekė, kad gyventojų jau daugėja reiškia finansiniai srautai ekonomiškai cirkuliuoja. Jie net neleidžia sau dabar mero igaunuracijos, nes per brangu. Kaip Alytuj sau leidžia, vadinasi ne per brangu jiems? Tai yra iškart parodo požiūrių skirtumus Kauno ir Alytaus m. per savivaldą. Kurie priešingi. Dabar ši Alytaus bebaigianti kadencija prieš mėnesį pasitvirtino strateginį vystymo planą 3 metams. Kur net naujas meras užsižiūrėjo, kad siekis siekt, kad gyventojų mažėjimas ne viršytų 4 proc. neramina. Nes ir esamas mažėjimas 2,4 proc. daug ir slegia. Tik gal nespėjo pasigilint, kad esamas meras pagal kompetenciją esmėj kas mėnesį gauna visapusišką informaciją iš visų sričių. Kaip kinta gyventojų skaičius, kiek atliekų kiekiai svyruoja ir panašiai. Todėl LR Vietos sav. Įst. 20 str., 3., 2) aiškiai sako. Meras rūpinasi savivaldybės raidos rodiklių analize ir strategijų-programų-projektų gerint sprendimais bei jų įgyvendinimo kontrole. Reiškia meras pagal šią informaciją turi parengt pirminius sprendimų variantus ir teikt tarybai svarstyt ir visi kartu priimt apdirbtus galutinius sprendimus. Bet to nesimato. Vienok įtraukiant į strategiją galimą 4 proc. gyventojų mažėjimą reiškia reaguoja pagal faktą. Kas kartu reiškia kaip ir didėja lėšų neefektyvumas. Tik Alytuj sugeba ir po rinkimų neįvardint kiek biudžete paskolų. O jų grubiai apie 15 milijonų eurų. vertinant, kad didieji projektai pasibaigę reiškia sugrįžę skolintos lėšos, tų paskolų gali būt kokia 5 milijonai eurų. ką galima pagrįst atseit pajamų mokesčių skirtumų išlaidos. Bet štai apie 10 milijonų eurų, čia kaip ne pagal galimybes. Lyginam, metinis biudžetas apie 60 milijonų eurų. Pusė iš Vilniaus švietimui. Sava dalis apie 30 milijonų. Gyventojų mažėjimas reiškia mažėja savų renkamų mokesčių dalis. Tad kaip Kaunas kurie jau patys iš savęs, Alytus patys neužsidirba jau ir seniai. Tad džiugesys ir dėl šilumos tinklų, kur galimos ieškinių sumos 10n milijonų, matyt todėl apie biudžeto konkrečius lėšų skaičiukus ir jų pokyčius nutyli. Leisdami sau iš konteksto pafilosofuot..savo miesto ateities sąskaita. Kur ateitis kol kas nieko gera... O gyvent Alytuje ir uždirbt visi nori. Tik ne visiems...

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.