Aly­taus me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis: „Gau­ti to­kį kvie­ti­mą vi­suo­met yra ma­lo­nu, nes kvie­čia pa­ben­drau­ti, ver­ti­na“ (371)

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė
Nauseda ir Macronas
Prancūzijos Respublikos prezidentas Emmanuelis Macronas su žmona Brigitte ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana prie Valdovų rūmų prieš šventinę vakarienę. Kvietimą į ją gavo ir išskirtiniame priėmime dalyvavo ir Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Ro­ber­to Dač­kaus (LR Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­ja), nuotr.
Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to Em­ma­nu­e­lio Mac­ro­no ir jo žmo­nos Bri­git­te ofi­cia­laus vi­zi­to Lie­tu­vo­je pro­ga pir­ma­die­nį bu­vo su­reng­ta šven­ti­nė va­ka­rie­nė. Iš­kil­min­ga­me po­ky­ly­je Val­do­vų rū­muo­se da­ly­va­vo apie 150 kvies­ti­nių sve­čių. Iš­skir­ti­nia­me pri­ėmi­me da­ly­va­vo ir Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis, ku­ris da­li­ja­si įspū­džiais apie šį va­ka­rą.

– Aly­tiš­kiams ki­lo klau­si­mas, ar vi­sų mies­tų me­rai bu­vo kvies­ti į šį pri­ėmi­mą?

– Ne, re­gis, da­ly­va­vo 6 me­rai, tai­gi tik­rai ne­bu­vo kvies­ti vi­si, ne­ma­čiau di­džių­jų mies­tų me­rų. Ko­dėl – ne­ži­nau, bet man ir pa­čiam bu­vo smal­su. Pri­ėmi­me iš vi­so da­ly­va­vo apie 150 žmo­nių, ma­tė­me bu­vu­sius vals­ty­bės va­do­vus, Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­dos žmo­nes, de­le­ga­ci­ją, ku­ri at­vy­ko su Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tu, Lie­tu­vos pre­zi­den­to pa­ta­rė­jus, Vy­riau­sy­bės at­sto­vus. Sve­čių są­ra­šas ne­bu­vo skel­bia­mas ir ko­dėl pa­kvies­ti vie­ni ar ki­ti as­me­nys, sun­ku spė­lio­ti. Taip pat ma­tė­me moks­li­nin­kų, ver­slo, ka­riuo­me­nės at­sto­vų, krep­ši­nin­kų, – sa­ky­čiau, kad la­bai įvai­rių vi­suo­me­nės at­sto­vų. Jei kal­bant apie ma­ne, tai gau­ti to­kį kvie­ti­mą vi­sa­da yra ma­lo­nu, nes kvie­čia pa­ben­drau­ti, ver­ti­na. Kvie­ti­mas bu­vo vie­nam as­me­niui, ne­dve­jo­da­mas nu­vy­kau į pri­ėmi­mą.

– Dėl ap­ran­gos tur­būt ne­ki­lo klau­si­mų, nes bu­vo nu­ro­dy­tas jos ko­das?

– Ap­ran­gos ko­das bu­vo nu­ro­dy­tas kvie­ti­me, ku­rį ga­vau prieš dvi sa­vai­tes: tam­sus kos­tiu­mas ir tiek. Ma­čiau įvai­riais kos­tiu­mais vil­kin­čių sve­čių, taip pat ir mė­ly­nais. Va­ka­ro at­mo­sfe­ra bu­vo lais­va, ne­si­jau­tė įtam­pos. Te­ko ne tik pa­ma­ty­ti gy­vai Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tą, bet ir pa­si­svei­kin­ti (ži­no­ma, ne­spau­džiant ran­kos), pa­klaus­ti, kaip se­ka­si. Sa­ky­čiau, kad pre­zi­den­tas la­bai lais­vai ben­dra­vo, ne­si­jau­tė for­ma­lu­mo, įsi­tem­pi­mo, su­si­da­rė įspū­dis, kad tai ki­to ran­go po­li­ti­kas, ku­ris pui­kai jau­čia­si ei­da­mas sa­vo pa­rei­gas. Te­ko kal­bė­tis su bu­vu­siu pre­zi­den­tu Val­du Adam­ku­mi, ki­tais gar­biais po­nais. Vi­si sė­dė­jo prie sta­le­lių ir ga­lė­jo pa­ben­drau­ti, pa­ju­dė­ti vie­ni pas ki­tus.

Va­ka­rie­nę pa­tie­kė sos­ti­nės res­to­ra­nas „Stik­liai“, be abe­jo, įspū­dį pa­li­ko tai, kad vie­nu me­tu iš­ei­na 20 pa­da­vė­jų, vis­kas pui­kiai su­sty­guo­ta, tvar­kin­gai ir lai­ku. Mais­tas bu­vo ska­nus, o de­ser­tai – tik­ri me­no kū­ri­niai. Šven­ti­nį va­ka­rą už­bai­gė pia­nis­tės Mū­zos Ru­bac­ky­tės kon­cer­tas.

Su­gro­jo ir Vy­tau­tas Land­sber­gis, eks­prom­tu už­pil­dęs pau­zę, tai bu­vo la­bai gra­žus ges­tas. Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to kal­ba bu­vo įspū­din­ga, jis kal­bė­jo pran­cū­ziš­kai, bu­vo da­ro­mas ver­ti­mas. Va­do­vai la­bai daug kal­bė­jo apie mū­sų dvie­jų ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kius, ver­slą, švie­ti­mą, kul­tū­rą, apie is­to­ri­ją, kaip ga­lė­tu­me pa­dė­ti vie­ni ki­tiems. Ma­nau, kad šio­je vie­to­je at­ši­li­mas san­ty­kių ir su­ar­ti­ni­mas yra la­bai svar­bus da­ly­kas. Nors ren­gi­nys vė­la­vo va­lan­dą, ne­gir­dė­jau dėl to nė vie­no nu­si­skun­di­mo, sve­čių vei­duo­se bu­vo ma­ty­ti šyp­se­nos. Va­ka­ras bu­vo sle­pia­mas. Ko­dėl – ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, gal­būt dėl sve­čių, gal­būt dėl kaž­ko­kių bai­mių, su­si­ju­sių su vi­ru­so pli­ti­mu. Į pri­ėmi­mą at­ėjo­me su kau­kė­mis, prie sta­lo sė­dė­jo­me be kau­kių, bet bu­vo iš­lai­ky­ti at­stu­mai.

– Ar bu­vo ko­kių pro­to­ko­lo kab­liu­kų, ku­riais gal­būt te­ko pa­si­do­mė­ti vyks­tant į pri­ėmi­mą?

–Em­ma­nu­e­lis Mac­ro­nas man im­po­nuo­ja kaip po­li­ti­kas, jam 42-eji, tai vie­nas jau­niau­sių vals­ty­bės va­do­vų, ir aš ži­nau, kad jis el­gia­si to­kiuo­se da­ly­kuo­se lais­vai. Kaip ir ti­kė­jau­si, pri­ėmi­me ne­bu­vo per­dė­tos įtam­pos.

– Į Lie­tu­vą Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas at­vyks­ta po 19 me­tų per­trau­kos, ren­gia­mas is­to­ri­nis pri­ėmi­mas, į ku­rį kvie­čia­mas Aly­taus va­do­vas. Ko­kių klau­si­mų iš gar­bin­gų sve­čių su­lau­kė­te apie Aly­tų, kaip skam­bė­jo mies­to var­das?

– Iš tik­rų­jų sma­gus mo­men­tas jau tas, kad, ei­nant pro ap­sau­gą, man ne­rei­kė­jo ro­dy­ti jo­kių pa­žy­mė­ji­mų, gir­dė­jau: „Svei­ki, me­re, pra­šom čia.“ O ki­ti pa­žy­mė­ji­mus tik­rai ro­dė, brau­kė an­ke­to­je, tik­ri­no, kur jie yra. Nors iš pra­džių bu­vo­me su kau­kė­mis, prie ma­nęs pri­ėjo tik­rai la­bai daug žmo­nių, taip pat ir man ne­pa­žįs­ta­mų. Apie ver­slą, eko­no­mi­ką, gais­rą, net po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją mies­te klau­si­nė­jo, nes Aly­tus šiuo me­tu tik­rai yra tas mies­tas, apie ku­rį kal­ba­ma. Ne­for­ma­liai iš pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos pa­ta­rė­jų su­ži­no­jau, kad vals­ty­bės va­do­vas no­rė­tų at­vyk­ti į mū­sų re­gio­ną, ti­kė­ti­na, kad vi­zi­tui pa­si­rinks jo cen­trą. Gal­būt pa­kvie­si­me į pa­min­klo par­ti­za­nams ati­den­gi­mą, bet ma­nau, kad pre­zi­den­tas no­ri at­vyk­ti pa­ben­drau­ti, iš­girs­ti, kuo gy­ve­na­me, ko­kių in­ves­ti­ci­jų rei­kia. Spė­ju, kad  te­ma bus ši­ta, bet sa­kė, kad ją dar pa­tiks­lins.

Tai­gi mies­tas be dė­me­sio ne­pa­lik­tas, nors daug kas sa­kė, kad gais­ro me­tu mes gal­būt su­si­ga­di­no­me re­pu­ta­ci­ją Vy­riau­sy­bės aky­se, ta­čiau pui­kai ma­to­me, kad fi­nan­sa­vi­mas ne­strin­ga ir kar­tais net­gi di­dė­ja ne pro­cen­tais, o kar­tais, ir pro­jek­tai vyk­do­mi, ir ma­lo­nu, kad esa­me kvie­čia­mi į to­kius ren­gi­nius.

– Ki­tą ry­tą į dar­bą ne­vė­la­vo­te?

– Grį­žau be­veik pu­sę tri­jų nak­ties, o 8 va­lan­dą ry­to jau bu­vau dar­be. Ne­ži­nau, ar ga­li­ma bū­tų vė­luo­ti to­kia pro­ga, bet ap­skri­tai tur­būt įma­no­ma pik­tnau­džiau­ti, sa­ky­ti, kad bu­vai iš­vy­kęs, bet dar­bas yra dar­bas, jį rei­kia pa­da­ry­ti, tam ir esu iš­rink­tas.

– Fran­ko­fo­niš­kas Aly­tus – ar mies­tas dar tu­ri to­kį įvaiz­dį, juk prieš ge­rus de­šimt me­tų tik­riau­siai bū­tų skam­bė­ję, kad į su­si­ti­ki­mą su Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tu pa­kvies­tas fran­ko­fo­niš­ko mies­to me­ras?

– Ne­ži­nau, kiek šiuo me­tu Aly­tus yra fran­ko­fo­niš­kas, bet aki­vaiz­du, kad an­glų kal­ba pa­sau­ly­je do­mi­nuo­ja, tie­sa, mū­sų mies­te vis dar vei­kia fran­ko­fo­nų drau­gi­ja, tai­gi kai ku­rios tra­di­ci­jos iš­li­ko.

– Ka­dan­gi kvie­ti­mas į pri­ėmi­mą šį­kart bu­vo skir­tas vie­nam as­me­niui, kaip re­a­ga­vo žmo­na, ar ap­gai­les­ta­vo?

– Klau­siau žmo­nos, ar ji no­rė­tų vyk­ti, be abe­jo, kad no­rė­jo, bet aš su­pran­tu, kad šiuo at­ve­ju tiks­las bu­vo pa­kvies­ti kuo dau­giau vi­suo­me­nės at­sto­vų. Kvie­ti­mas dviem, kaip ki­tais at­ve­jais įpras­ta, bū­tų iš­plė­tęs sve­čių bū­rį, o Val­do­vų rū­mų sa­lė ir taip bu­vo pil­nu­tė­lė.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.