Al­do­na Ba­la­lie­nė: „Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­rio no­rė­jau, bet ne­pa­da­riau – dvy­nu­kų ei­se­na Aly­taus gim­ta­die­nio šven­tė­je” (7)

Saulė Pinkevičienė
Režisierė Aldona Balalienė kalbina dvynukus Eglę ir Eimantą Šarkauskus. Tuomet jie lankė vaikų darželį „Saulutė“, o dabar jiems beveik 30 metų. Kažin, ar dar prisimena, kaip dalyvavo dvynukų šou gimtajame Alytuje?
Režisierė Aldona Balalienė kalbina dvynukus Eglę ir Eimantą Šarkauskus. Tuomet jie lankė vaikų darželį „Saulutė“, o dabar jiems beveik 30 metų. Kažin, ar dar prisimena, kaip dalyvavo dvynukų šou gimtajame Alytuje?
Ne­už­ra­šy­ta Aly­taus kul­tū­ros is­to­ri­ja mir­ga mies­tą gar­si­nu­siais reiš­ki­niais, ku­rie ga­lė­jo tap­ti ir tam tik­ru, kaip da­bar sa­ko­ma, jo pre­kės žen­klu. Vi­si jie gy­vuo­ja tol, kol jų au­to­riaus gal­vo­je su­ka­si per­pe­tu­um mo­bi­le (am­ži­na­sis va­rik­lis), vie­ni il­giau, ki­ti trum­piau, pri­klau­so ir nuo pa­lai­ky­mo. Re­ži­sie­rės Al­do­nos Ba­la­lie­nės min­tys ap­link dvy­nu­kų šven­tę „Mes gi­mėm du“ su­ko­si sep­ty­ne­rius me­tus, nuo 1995-ųjų, kai Aly­tu­je bu­vo su­reng­tas pir­mas šou, ir iki 2001-ųjų, kai mū­sų mies­tas mi­nė­jo 420-ąjį ju­bi­lie­jų. Ta pro­ga įvai­raus am­žiaus dvy­nu­kai su­si­bū­rė ant mies­to te­at­ro laip­tų ir bu­vo įre­gist­ruo­tas Lie­tu­vos Guin­nes­so kny­gos re­kor­das. Tie­sa, pa­čiai Al­do­nai ta iš­skir­ti­nė aki­mir­ka Ro­tu­šės aikš­tė­je iki šiol aso­ci­juo­ja­si su ne­ri­mu, kaip mies­to die­nų šur­mu­ly­je ne­pra­ga­ny­ti ma­žų­jų re­kor­di­nin­kų, vi­sa tai da­bar ji pri­si­me­na su šyp­se­na ir tam tik­ra nos­tal­gi­ja.

Du vie­na­me: ma­ma ir re­ži­sie­rė

„Ne­bent Ga­li­lė­jas Ga­li­lė­jus ga­lė­jo bū­ti pir­mas, o šiaip, ar ga­li ką nors nau­jo pa­sau­ly­je iš­ras­ti?“ – svars­to A.Ba­la­lie­nė, aly­tiš­kė te­at­ro re­ži­sie­rė, 30 me­tų va­do­va­vu­si liau­dies te­at­rui, po­ezi­jos šven­čių Aly­taus ra­jo­ne pra­di­nin­kė, or­ga­ni­za­to­rė, te­at­rų kon­kur­so „Kai­mo lik­tar­na“, skir­to kraš­tie­čio te­at­ro­lo­go Vy­tau­to Mak­nio pre­mi­jai lai­mė­ti, ini­cia­to­rė ir puo­se­lė­to­ja. Taip pat – tri­jų vai­kų, duk­ters Rūtos ir dvy­nu­kų Vy­tau­to bei Kęs­tu­čio, ma­ma. Vos pa­gim­džiu­si dvy­nius sū­nus Al­do­na sa­ko iš­kart ži­no­ju­si, kad ka­da nors su­rengs dvy­nu­kų šven­tes. Ko­dėl? Vi­sų pir­ma to­dėl, kad, kaip pa­ti sa­ko, vi­sa­da „dir­bo kul­tū­ro­je“, an­tra – dvy­nu­kai jai vi­suo­met at­ro­dė tas ste­buk­las, apie ku­rį šei­ma ga­li tik sva­jo­ti. Vos Vy­tau­tas ir Kęs­tu­tis ūg­te­lė­jo, ma­ma ėmė­si su­ma­ny­mo re­a­li­za­ci­jos – dvy­nu­kų šven­tės „Mes gi­mėm du“ jai ta­po ypa­tin­ga kū­ry­bi­nio dar­bo ni­ša, ku­rio­je sa­ve re­a­li­za­vo kaip ma­ma ir re­ži­sie­rė.

Nors min­tį bran­di­no il­gai, pra­džia ne­bu­vo la­bai sklan­di. Tuo me­tu dir­bo liau­dies te­at­ro re­ži­sie­re Aly­taus ra­jo­no kul­tū­ros cen­tre, ši įstai­ga gy­va­vo Šau­lių na­muo­se. Pa­tal­pos at­ro­dė ide­a­lios vai­kų šven­tėms. Sa­lė – pir­ma­ja­me aukš­te, mies­to cen­tras, gam­tos ap­sup­ty­je. „Vis­ką jau bu­vau min­ty­se su­si­dė­lio­ju­si, kaip ma­žy­lius ve­ži­mė­liuo­se tė­vai at­si­veš, kaip gy­dy­to­ja Felicija Kazlėnie­nė (prie jos gim­džiau ir sa­vo dvy­nu­kus) jiems pa­sa­kos apie au­gi­ni­mo sub­ti­ly­bes, kaip šou sa­lė­je reng­si­me“, – pri­si­me­na pa­šne­ko­vė.

Kaip per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus – ži­nia, kad ra­jo­no kul­tū­ros cen­tras yra iš­ke­lia­mas į Ke­pyk­los gat­vės 17 nu­me­riu pa­žy­mė­tą na­mą, o sa­lė ten – 3-ia­ja­me aukš­te, la­bai ne­pa­to­gu.

Ta­čiau pa­ti dvy­nu­kų šven­tės idė­ja, ma­tyt, jau bu­vo įga­vu­si per di­de­lį pa­grei­tį ir 1995 me­tais čia įvy­ko pir­mas šou „Mes gi­mėm du“. Su­ma­ny­mas la­bai pa­ti­ko ir šei­moms, ir žiū­ro­vams, pa­si­ro­dė, kad la­bai no­rint ir su ve­ži­mė­liais ga­li­ma laip­tais „su­si­bo­gin­ti“. Pir­mą­ją dvy­nu­kų šven­tę ve­dė re­ži­sie­rės sū­nūs Vy­tau­tas ir Kęs­tu­tis Ba­la­liai.

 

JAV bokš­tai dvy­niai ir Aly­tu­je ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ti

A.Ba­la­lie­nė sa­ko pra­džio­je ne­la­bai ir pa­si­do­mė­ju­si, kiek nau­ja jos dvy­nu­kų šven­tės idė­ja. Kaip pro­fe­sio­na­liai re­ži­sie­rei, jai, ži­no­ma, bu­vo aki­vaiz­du, kad šven­tės for­ma­tas yra te­le­vi­zi­nis, tam tik­ras šou, bet lie­tu­viš­kuo­se ek­ra­nuo­se jis at­si­ra­do kiek vė­liau. Ne­iš­dil­do­mą įspū­dį pa­li­ko JAV ren­gia­mi dvy­nių šou, ku­riuos ma­tė per te­le­vi­zi­ją.

„Man tą ame­ri­kie­tiš­ką šou žiū­rint net šir­dis sa­lo, gal­vo­jau, tai­gi ir mes ga­lė­tu­me da­ly­vau­ti, o Niu­jor­ke ir dvy­nių pa­sta­tas yra! Ko jau­nas bū­da­mas ne­pri­fan­ta­zuo­ji? Gal ir ne tiek jau­na bu­vau, bet idė­jų tu­rė­jau. Vė­liau ir pa­ti iš­va­žia­vau į JAV, bet pa­sau­lio dvy­niai jau bu­vo su­by­rė­ję. Da­bar tai­gi ga­lė­tu­me siųst ką no­ri, tik pi­ni­gų tu­rėk ir va­žiuok... Kal­bant apie dvy­nu­kus, kol vai­kai ma­ži, tė­vai la­bai no­ri, vi­saip juos ska­ti­na sce­no­je pa­si­ro­dy­ti, o su­au­gu­sie­ji dvy­niai ne­la­bai vie­šu­mo no­rė­da­vo, kiek aš pa­ty­riau“, – pa­ste­bi A.Ba­la­lie­nė.

Vis dėl­to jai pa­vyk­da­vo įkal­bė­ti ir su­au­gu­sius, pa­vyz­džiui, da­ly­vau­ti dvy­nu­kų šven­tės ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­je, ku­rios ak­ty­vios na­rės bu­vo dvy­nės mo­ky­to­jos Bro­nislava Sta­laus­kie­nė ir a. a. Ja­ni­na Liup­ke­vi­čie­nė, taip pat Vi­du­tė Ra­ma­naus­kai­tė, tu­rin­ti bro­lį dvy­nį Robertą.

A.Ba­la­lie­nė 2001 me­tais taip pat bu­vo įkū­ru­si dvy­nių klu­bą, ti­kė­jo­si šia lin­kme vys­ty­ti veik­lą, ta­čiau ne vi­si su­ma­ny­mai iš­si­pil­dė.

 

Dvy­nu­kai – tai jie mies­to ar ra­jo­no?

Nuo 1995 me­tų tra­di­ci­nės dvy­nu­kų šven­tės „Mes gi­mėm du“ vy­ko kas­met sep­ty­ne­rius me­tus iš ei­lės. Jų or­ga­ni­za­to­rė A.Ba­la­lie­nė vi­są tą lai­ką dir­bo liau­dies te­at­ro re­ži­sie­re ir tar­si nie­ko ben­dra su dvy­nu­kų šven­tė­mis sa­vo tie­sio­gi­nia­me dar­be ne­tu­rė­jo. Iš­sky­rus tai, kad la­bai no­rė­jo or­ga­ni­zuo­ti ši­tuos ren­gi­nius ir rin­ko pil­nas žiū­ro­vų sa­les, jau­tė­si rei­ka­lin­ga dvy­nu­kus au­gi­nan­čioms šei­moms ir aly­tiš­kiams.

Pro­ble­ma bu­vo ta, kad dvy­nu­kų šven­tės vy­ko ra­jo­no kul­tū­ros cen­tre, o žiū­ro­vų dau­gu­ma bu­vo mies­tie­čiai, kaip ir da­ly­viai. Už to­kią „sa­vi­veik­lą“ Al­do­na pri­si­me­na ne­re­tai gau­da­vu­si „per gal­vą“ nuo sa­vo val­džios. Si­tu­a­ci­ja kiek pa­si­kei­tė įkū­rus ap­skri­tį, nes ta­da jau ga­lė­jo dai­ry­tis dvy­nių ir ki­tuo­se mies­tuo­se.

Or­ga­ni­zuo­jant be­ne penk­tą­ją šven­tę, A.Ba­la­lie­nė ga­vo pro­gą pa­ra­šy­ti pro­jek­tą sa­vi­val­dy­bės fi­nan­sa­vi­mui. Iki tol tai bu­vo ne­gir­dė­tas da­ly­kas, o kul­tū­ri­nės ini­cia­ty­vos įgy­ven­di­na­mos tik per biu­dže­ti­nes kul­tū­ros įstai­gas. 1999 me­tais dvy­nu­kų šou bu­vo ypač gau­sus ir įspū­din­gas, jis vy­ko AB „Aly­taus teks­ti­lė“ kul­tū­ros rū­muo­se, o jį re­ži­sa­vo Al­do­nos sū­nus Vy­tau­tas Ba­la­lis (kartu su bendrakursiu dainininku Pauliumi Stalioniu). Ren­gi­nys bu­vo jo Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos (da­bar – Mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­ja) Klai­pė­dos fa­kul­te­to re­ži­sū­ros spe­cia­ly­bės di­plo­mi­nis dar­bas.

„Vy­tau­tas tu­rė­jo pa­siū­ly­mų dirb­ti Aly­tu­je, bet li­ko Klai­pė­do­je, įkū­rė Pa­ro­di­jų te­at­rą, ku­ria­me dir­ba iki šiol. Šiuo me­tu, ži­no­ma, iš­gy­ve­na ka­ran­ti­no šti­lį, kaip ir vi­si kul­tū­ros žmo­nės“... – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Dvy­nu­kų šven­tes pra­dė­ju­si reng­ti 1995 me­tais, Al­do­na pa­ste­bi, kad Aly­taus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas tuo­met bu­vo ga­na ak­ty­vus, o ji pa­ti vi­suo­met lai­kė­si prin­ci­po – po ši­ta sau­le mes tilp­sim vi­si, kuo ak­ty­ves­nė ir įvai­res­nė kul­tū­ri­nė veik­la, tuo ge­riau mies­tui. Jai pa­čiai, or­ga­ni­zuo­jant dvy­nu­kų šven­tes, bu­vo svar­bu jaus­tis rei­ka­lin­gai mies­to ir ra­jo­no žiū­ro­vui, kad sa­lė bū­tų pil­na. „O svar­biau­sia, kad net ir po to, kai jau ne­be­or­ga­ni­za­vau dvy­nu­kų šven­čių, esu iš­gir­du­si „prie­kaiš­tų“: „Jūs gi ža­dė­jo­te, kad kas me­tai da­ry­si­te!“ – šyp­so­si Al­do­na.

 

Re­kor­das!

Lie­tu­vos re­kor­dų kny­go­je yra įra­šy­ta, kad gau­siau­sio dvy­nių su­si­bū­ri­mo re­kor­das – 44 dvy­nių po­ros – bu­vo fik­suo­tas 2001 me­tų bir­že­lio 17 die­ną Aly­taus mies­to 420-ojo ju­bi­lie­jaus pro­ga su­reng­to­je sep­tin­to­jo­je dvy­nu­kų šven­tė­je „Mes gi­mėm du“. Šis re­kor­das iki šiol nė­ra pa­ge­rin­tas. Be­je, tais me­tais dvy­nu­kų klu­bo pa­žy­mė­ji­mai bu­vo iš­duo­ti net 91-ai dvy­nių po­rai, ta­čiau į ren­gi­nį už­si­re­gist­ra­vo 64-ios, o re­kor­de da­ly­va­vo 44-ios.

„Ant te­at­ro laip­tų tuo­met su­si­rin­ko pa­ties įvai­riau­sio am­žiaus dvy­nu­kai (pa­vy­ko įkal­bė­ti da­ly­vau­ti ir su­au­gu­sius, nors įpras­tai tai nė­ra leng­va už­duo­tis), nuo nau­ja­gi­mių, ku­riuos tė­vai lai­kė ant ran­kų, iki jud­rių pra­di­nu­kų, o kaip juos su­žiū­rė­ti mies­to die­nos šur­mu­ly­je? Da­bar pa­si­kvies­tum sa­va­no­rius, bet anuo­met apie to­kius nie­kas nė gir­dė­jęs ne­bu­vo. Ge­rai, kad ko­le­gos iš ra­jo­no kul­tū­ros cen­tro ge­ra­no­riš­kai tal­ki­no, dar ma­no mer­gai­tės iš 10 vi­du­ri­nės mo­kyk­los te­at­ro stu­di­jos pa­dė­jo. Joms pa­ti­ko ma­žy­lius už ran­kų pa­ve­džio­ti“, – pri­si­me­na A.Ba­la­lie­nė.

Aly­taus dvy­nu­kų re­kor­do me­tais „Aly­taus nau­jie­nos“ su­ren­gė ben­drą pro­jek­tą su A.Ba­la­lie­nės dvy­nu­kų klu­bu – laik­raš­ty­je pri­sta­tė mū­sų mies­te gy­ve­nan­čius dvy­nu­kus, spaus­di­no jų nuo­trau­kas. Bu­vo ne­ma­žai to­kių, ku­rie da­ly­va­vo šou nuo lop­šio, da­bar jiems – be­veik 30 me­tų, o jų vai­kys­tės nuo­trau­kos iš­sau­go­tos fo­to­gra­fės Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės ar­chy­ve.

„Ar ten­ka pa­ben­drau­ti su vai­kais, ka­dai­se da­ly­va­vu­siais dvy­nu­kų šven­tė­se? Tik­rai ne, nors vie­ne­ti­nių at­ve­jų pa­si­tai­ko. Bu­vo to­kia mer­gai­tė Eu­re­ka, ji gy­ve­no glo­bos na­muo­se, tu­rė­jo dvy­nu­ką bro­lį. Į šven­tes ją at­ves­da­vo glo­bė­ja. Tai štai Eu­re­ka man yra pa­skam­bi­nu­si jau bū­da­ma su­au­gu­si, ji gy­ve­na už­sie­ny­je“, – pa­sa­ko­ja Al­do­na.

Su ki­tu po­kal­biu tam tik­ra pras­me yra su­si­jęs emo­cio­na­lus mo­men­tas, kai A.Ba­la­lie­nė su­pra­to, kad dvy­nu­kų šven­čių dau­giau ne­be­da­rys: „Ar­tė­jant nau­jai šven­tei aš pa­skam­bi­nau nuo­lat jo­se da­ly­va­vu­sių dvy­nu­kų ma­mai, sa­kau taip eu­fo­riš­kai, kad štai jū­sų po­riu­kė kas­met taip ak­ty­viai da­ly­vau­ja šou, o ji­nai: „Ma­no vai­kas jau nu­mi­rė“… Man taip nu­ė­jo per šir­dį, gal­vo­ju, ką aš čia kal­bu“…

 

Susipažinkite: supermamytės

„Sma­gu, kad dvy­nu­kų šven­čių jų da­ly­viai – vai­kai ir tė­vai lau­kė, joms ruoš­da­vo­si, la­vi­no sa­vo ta­len­tus. Ap­skri­tai šie ren­gi­niai buo la­bai nuo­tai­kin­gi, o vi­si ma­žie­ji – tik­ras ste­buk­las. Kai pa­gal­vo­ji, keis­ta, bet man pa­čiai tur­būt di­džiau­sią įtam­pą kė­lė tė­vų rei­ka­la­vi­mai, jie no­rė­jo ma­ty­ti sa­vo at­ža­las tik pir­mo­se gre­to­se, tai­gi... ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad va­di­na­mo­sios su­per­ma­my­tės yra šių lai­kų pro­duk­tas“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vė.

Tra­di­ci­nis Aly­taus dvy­nu­kų šou bu­vo po­zi­cio­nuo­ja­mas kaip kul­tū­ri­nis ren­gi­nys, ta­čiau jis tu­rė­jo ir ben­druo­me­ni­nį as­pek­tą – vie­ni­jo aly­tiš­kius, lei­do pa­žin­ti ge­riau vie­niems ki­tus, taip pat ir šei­mas, au­gi­nan­čias dvy­nu­kus, ku­rie vi­sa­da ir šiaip trau­kia dė­me­sį. A.Ba­la­lie­nė pa­sa­ko­ja vi­suo­met šven­tėms ieš­ko­ju­si rė­mi­mo, kad ma­žie­ji da­ly­viai ne­lik­tų be do­va­nų. Ver­slas tais lai­kais dar tik mo­kė­si da­ly­tis, pa­šne­ko­vei įsi­mi­nė at­ve­jis, kai ver­sli­nin­kas pa­siū­lė dė­žę „la­bai ge­rų vaf­lių“, ku­rių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas bu­vo pa­si­bai­gęs...

 

Kai as­mens duo­me­nys dar ne­bu­vo šven­ta kar­vė

At­ski­ra is­to­ri­ja – kaip Al­do­na ieš­ko­jo da­ly­vių bū­si­moms šven­tėms. Dau­ge­lį už­kal­bin­da­vo gat­vė­je, tė­ve­liai re­a­guo­da­vo la­bai ge­ra­no­riš­kai, pa­au­gu­sius kal­bi­no ir pa­čius dvy­nius, pa­vyz­džiui, krep­ši­nin­kus Dar­ju­šą ir Kšiš­to­fą Lav­ri­no­vi­čius, bet jie į šou taip ir ne­at­ėjo. Pir­ma­jam dvy­nu­kų šou ieš­ko­jo da­ly­vių per skel­bi­mą laik­raš­ty­je. „Da­bar sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, bet tuo­met ne­bu­vo nei in­ter­ne­to, nei mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, o tai la­bai ap­sun­kin­da­vo or­ga­ni­za­ci­nę pu­sę. Jau ne­kal­bant apie tai, kad vė­liau sta­cio­na­rių lai­di­nių te­le­fo­nų dau­ge­lis at­si­sa­kė, ir ry­šiai nu­trū­ko vi­sai“, – pa­sa­ko­ja apie ren­gi­nio vir­tu­vę.

Da­bar sun­ku įsi­vaiz­duo­ti ir tai, kad kur kas lais­viau bu­vo dis­po­nuo­ja­ma as­mens duo­me­ni­mis. „Esu pa­gal­vo­ju­si, kad šian­dien vien dėl griež­tų duo­me­nų ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų toks ren­gi­nys bū­tų kur kas sun­kiau įgy­ven­di­na­mas“, – pa­ste­bi Al­do­na.

Be­je, o ar sklan­dė ka­da nors Aly­tu­je min­tis at­gai­vin­ti dvy­nu­kų šven­tes? A.Ba­la­lie­nė pri­si­me­na vie­ną kar­tą su­lau­ku­si iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus skam­bu­čio su to­kiu klau­si­mu: „Sa­kau, pra­šau da­ry­kit, aš ne­tu­riu jo­kių pre­ten­zi­jų į ren­gi­nio idė­ją, bet vis­kas tuo ir bai­gė­si.“

Pa­ti re­ži­sie­rė ne­ma­no, kad toks su­ma­ny­mas bū­tų la­bai re­a­lus, o ir for­ma­to, kaip jai at­ro­do, rei­kė­tų ieš­ko­ti nau­jo, ta­čiau yra vie­na idė­ja, ku­rios jai tik­rai gai­la: „Ko aš ne­pa­da­riau, nors vi­sa­da no­rė­jau, tai dvy­nu­kų ei­se­na. Įsi­vaiz­da­vau, kad ji tu­rė­tų ei­ti per mies­to šven­tę, kas su ve­ži­mu­kais, kas ant dvi­ra­tu­kų ar tri­ra­tu­kų, gal ka­da nors kaž­kas įgy­ven­dins?“

 

* * *

Al­do­na Ba­la­lie­nė: „Kai ma­ty­da­vau ve­ži­mu­ką su dvy­nu­kais, aš ne­ži­nau, kas man pa­si­da­ry­da­vo. Vi­sa­da la­bai no­rė­jau dvy­nu­kų... Ne dėl to no­rė­jau, kad dvy­nu­kų šven­tes da­ry­čiau (juo­kia­si), bet jau kai su­si­lau­kiau… Ma­no gi­mi­nė­je te­ta tu­rė­jo dvy­nu­kus ir ma­no vy­ras tu­rė­jo gi­mi­nė­je dvy­nu­kus. Vai­kai ma­no ne­že­no­ti, anū­kų ne­do­va­no­ja, bet vis dar na­mų ūky­je tu­ri­me sa­va­dar­bes ro­gu­tes tri­vie­tes, ku­rio­se dvy­nu­kus ir duk­rą ve­žio­jo­me. Juo­kau­da­vo­me, kad tik ar­klio to­kioms ro­gėms temp­ti be­trūks­ta!“

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Mūsų giminėje nėra dvynukų, bet p.Aldonos organizuota šventė man buvo nuostabaus grožio. Smagu buvo pasigėrėti dvynukais. Kaip pasigendu tokių švenčių. Įdomių prasmingų renginių dabar nedaro daug darbo reikia į jas įdėti.

    Komentaras

    Quando encontrei o Dr. Wealthy, precisava desesperadamente de trazer meu ex-amante de volta. Ele me deixou por outra mulher. Aconteceu tão rápido e eu não tive nenhuma palavra a dizer sobre a situação. Ele simplesmente me largou após 3 anos sem nenhuma explicação. Entrei em contato com o Dr.Wealthy e ele me disse o que eu precisava fazer antes que ele pudesse me ajudar e eu fiz o que ele me disse, depois de fornecer o que ele queria, ele lançou um feitiço de amor para nos ajudar a ficar juntos. Logo depois que ele fez seu feitiço, meu namorado começou a me enviar mensagens de texto novamente e se sentiu horrível pelo que ele acabou de me fazer passar. Ele disse que eu era a pessoa mais importante em sua vida e ele sabe disso agora. Nós fomos morar juntos e ele estava mais aberto para mim do que antes e ele começou a passar mais tempo comigo do que antes. Desde que o Dr.Wealthy me ajudou, meu parceiro está muito estável, fiel e mais próximo de mim do que antes. Eu recomendo fortemente o Dr.Wealthy para qualquer pessoa que precise de ajuda. E-mail: wealthylovespell@gmail.com. Ligue para ele ou adicione-o no Whatsapp via: +2348105150446 Dr.Wealthy BLOG PAGE: Blog: https://wealthylovespell.blogspot.com

    Komentaras

    Wow. Labai nustebau pamačiusi savo nuotrauką viršelyje. Labai smagūs prisiminimai. Galėtų tokia šventė gyvuoti ir dabar, manau, puiki tradicija būtų, nuostabios akimirkos ir neišdildomi prisiminimai.

    Komentaras

    Teko trumpai dirbti miesto kult.skyriuje ir pazinoti sia Rezisiere,matau ir dabar kartais-nuostabi Moteris,nesikeicianti,paprasta,bet neprasta,sauni,talentinga ...dabar lyg ir nera tokiu.Sekmes ir sveikatos Jums.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.