„Skiriamasis propagandos ženklas – emocijos” (1)
Informacinio pasaulio pabaiga 2000-aisiais neįvyko
„Gyvename informacijos pertekliaus amžiuje. Tai turi ir pliusų (tapo prieinami įvairūs šaltiniai), ir minusų. Vienas didžiausių jų – nesunkiai atsirandanti priklausomybė nuo technologijų“, – sako V.Denisenko.
Jis ragina prisiminti, kaip jaučiamės iš namų išėję be mobiliojo telefono. Jausmas toks, lyg netekus dalies asmenybės – nekomfortiškas. Tačiau tai, kas praplečia šiuolaikinio žmogaus galimybes, gali reikšti ir jo silpnumą: informacija tampa svarbiu kiekvieno turtu, kurį norisi kontroliuoti ir apsaugoti, nes gali atsirasti žmonių, kurie į jį kėsinsis.
Todėl, kalbėdamas apie informacinį saugumą, V. Deniseko akcentuoja du jo aspektus. Pirmas – kibernetinis, tai yra susijęs su svarbios asmeninės informacijos saugumu kompiuteryje ir mobiliajame telefone. Antras – psichologinis, pasireiškiantis tam tikromis žiniomis, kurios skleidžiamos viešumoje tikslingai pateikiant ir siekiant formuoti nuomonę.
Ir jei prieš 15–20 metų buvo kalbama daugiau apie teorinius pavojus (pavyzdžiui, 2000-ųjų virsmą, kai buvo nuogąstaujama, kad atsijungs kompiuterinės sistemos ir ateis informacinio pasaulio pabaiga), tai šiandien abu virtualaus saugumo aspektai tapo apčiuopiama realybe.
Svarbesnis pavojus – psichologinis
„Esminė dabarties tendencija yra ta, kad, kuo didesnė visuomenės priklausomybė nuo informacinių technologijų, tuo pažeidžiamesni tampame. Tai nereiškia, kad turime išmesti kompiuterius ir mobiliuosius telefonus, tačiau mokėkime jais naudotis. Mano manymu, šiandien virtualioje erdvėje didesnis iššūkis yra psichologinis, kai mumis bandoma manipuliuoti, pateikiant iškreiptą informaciją“, – įsitikinęs V.Denisenko.
2016 metais Oksfordo žodynas išrinko metų žodį – post truth. Išvertus tai reikštų „po tiesos“, taip įvardijant situaciją, kai, priimant informaciją, emocijos tampa svarbesnės nei faktai. „Propaganda visada orientuojasi į emocijas, nes jos išjungia protą ir kritinį mąstymą“, – pastebi VU lektorius. Kaip klasikinius juodosios propagandos pavyzdžius jis mini ORT 2016 metais parodytą reportažą karo su Ukraina metu apie Slavianske nukryžiuotą berniuką, kurį kaip netikrą naujieną labai greitai demaskavo patys žurnalistai.
Lietuvoje tokių pavyzdžių irgi būta: galima prisiminti netikrą informaciją apie sąjungininkų kareivių Jonavoje išprievartautą mergaitę arba įsilaužimą į BNS sistemą, siekiant paskleisti melagingą žinią apie Latvijoje apsinuodijusius JAV kareivius.
Tačiau ar nesutirštiname spalvų manydami, kad pagrindinis propagandos skleidėjas yra Rusija, o Lietuva – informacinio karo priešakinėse linijose? V.Denisenko primena, kad 2016 metais Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją dėl prieš Europos Sąjungą nukreiptos trečiųjų šalių propagandos. Trejetuke įvardijama ir Rusija.
Ką daryti, kad užtikrintume asmeninį kibernetinį saugumą internete?
V.Denisenko pateikia keletą patarimų, kurie galbūt ir nėra labai nauji, tačiau veiksmingi.
Naudokite legalias kompiuterines programas. Skirtingai nuo nelegalių, jos yra automatiškai atnaujinamos, o tai reiškia, kad gamintojai jas tobulina, palikdami mažiau „skylių“ informacijai nutekėti ir kitokiems nemalonumams vartotojui sukelti.
Rinkitės vieną patikimą antivirusinę programą. Kokią – nuomonių yra įvairių. V.Denisenko pateikia pavyzdį apie populiarią Rusijoje sukurtą „Kaspersky“ programą, kuri buvo naudojama net JAV valstybinėse institucijose, bet šiuo metu jos atsisakyta – įtarta, kad gali nuskaityti duomenis.
Neperduokite niekam asmeninių prisijungimo duomenų. Beje, verta žinoti ir tai, kad, naudodamiesi mobiliajame telefone elektroniniu paštu ir neatsijungdami nuo jo prieigos, rizikuojame netekti informacijos. Yra netgi specialus terminas fishing, apibūdinantis apsišaukėlius, „Google“ ar kitos kompanijos atstovai prašo atsiųsti slaptažodžius ir kitus prieigos duomenis.
Neatidarinėkite nežinomų failų. Net jei keistą nuorodą atsiuntė socialinių tinklų draugas, verčiau apsidrauskite paklausdami, ar jis tai tikrai darė. Ypač jei žinutė žadina smalsumą panašiais prierašais kaip „niekada nepatikėsi, turi tai pamatyti ir pan.“
Sveiko proto kriterijus
„Svarbią informaciją, galinčią turėti įtakos mūsų sprendimams ir veiksmas, būtina tikrinti itin kruopščiai. Paprastas būdas – peržiūrėti kelių televizijų, informacinių portalų žinių laidas. Vertinti reikėtų, kokiu eiliškumu pateikiamos naujienos, kokia jų interpretacija. Akylesnis žiūrovas tikrai atras sau daug įdomių dalykų“, – pataria V.Denisenko.
Tačiau jis siūlo nepamiršti ir sveiko proto kriterijaus – vargu ar verta šiame informacijos pertekliaus amžiuje visa galva pasinerti į kelias valandas trunkantį žinių žiūrėjimą. Kaip ir neverta skubėti pačiam platinti abejotinos informacijos. Nemažai tokios mus pasiekia per socialinius tinklus. Jei įmanoma, reikėtų pasitikrinti pirminį sudominusios informacijos šaltinį.
Naujausių žinių šiandien tapo įprasta ieškoti internetinėje žiniasklaidoje, tačiau reikia turėti omenyje, kad, vardan greičio, ten dirbantys žurnalistai neretai pamiršta kontekstą, ištraukia pavienius sensacingus faktus ar citatas, taigi realų vaizdą apie įvykį įmanoma susidaryti nebent peržiūrėjus kelis atnaujintus pranešimus, pasirodžiusius per ilgesnį laiką.
„Bendras mano patarimas būtų nepamiršti, kad profesionali žiniasklaida yra neutrali, ta prasme, kad pateikiamos žinios, bet ne žurnalisto vertinimas (arba jis pateikiamas atskirame žanre – apžvalgose), o realesnį vaizdą visada galima susidaryti vartojant skirtingus informacijos šaltinius“, – sako V.Denisenko.
P. S. Alytuje dr. V.Denisenko viešėjo Rotary klubo kvietimu. Pokalbyje „Propaganda ir ką reikia žinoti apie (asmeninį) informacinį saugumą“ dalyvavo ir Alytaus miesto Zonta klubo narės bei jų draugai.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Delfi yra bulvarinis…
Komentaras
Delfi yra bulvarinis skaitalas ir diletantu saichele.