„Ski­ria­ma­sis pro­pa­gan­dos žen­klas – emo­ci­jos”

Saulė Pinkevičienė
2018 Lapkritis 4
 Gyvename informacijos pertekliaus amžiuje. Zitos Stankevičienės nuotr.
Gyvename informacijos pertekliaus amžiuje. Zitos Stankevičienės nuotr.
Ar ži­no­te, ko­dėl Vik­to­ras De­ni­sen­ko – so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras, Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to Po­li­ti­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ka­ted­ros asis­ten­tas ir Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jos Po­li­ti­kos moks­lų ka­ted­ros lek­to­rius – ne­si­lan­ko in­ter­ne­ti­nia­me por­ta­le „Del­fi“? Pa­si­ro­do, po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­ką ir vie­ną iš ana­li­ti­nio por­ta­lo „in­Bal­tic“ įkū­rė­jų er­zi­na ja­me pub­li­kuo­ja­mų straips­nių pa­va­di­ni­mai, skir­ti su­rink­ti kuo dau­giau lan­ky­to­jų ir skam­bia ant­raš­te pa­va­din­ti in­for­ma­ci­nę tuš­tu­mą. V.De­ni­sen­ko pa­ste­bi, kad ge­ra žur­na­lis­ti­ka yra sau­gik­lis nuo ne­tik­rų nau­jie­nų (angl. fa­ke news) ir pro­pa­gan­di­nių iš­puo­lių, o pras­ta – at­ve­ria jiems ke­lią. Tai­gi, no­rint sau­giai jaus­tis vir­tu­a­lio­je erd­vė­je, pir­miau­sia rei­kė­tų iš­mok­ti at­skir­ti in­for­ma­ci­nius pe­lus nuo grū­dų.

In­for­ma­ci­nio pa­sau­lio pa­bai­ga 2000-ai­siais ne­įvy­ko

„Gy­ve­na­me in­for­ma­ci­jos per­tek­liaus am­žiu­je. Tai tu­ri ir pliu­sų (ta­po pri­ei­na­mi įvai­rūs šal­ti­niai), ir mi­nu­sų. Vie­nas di­džiau­sių jų – ne­sun­kiai at­si­ran­dan­ti pri­klau­so­my­bė nuo tech­no­lo­gi­jų“, – sa­ko V.De­ni­sen­ko.

Jis ra­gi­na pri­si­min­ti, kaip jau­čia­mės iš na­mų iš­ėję be mo­bi­lio­jo te­le­fo­no. Jaus­mas toks, lyg ne­te­kus da­lies as­me­ny­bės – ne­kom­for­tiš­kas. Ta­čiau tai, kas pra­ple­čia šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus ga­li­my­bes, ga­li reikš­ti ir jo sil­pnu­mą: in­for­ma­ci­ja tam­pa svar­biu kiek­vie­no tur­tu, ku­rį no­ri­si kon­tro­liuo­ti ir ap­sau­go­ti, nes ga­li at­si­ras­ti žmo­nių, ku­rie į jį kė­sin­sis.

To­dėl, kal­bė­da­mas apie in­for­ma­ci­nį sau­gu­mą, V. De­ni­se­ko ak­cen­tuo­ja du jo as­pek­tus. Pir­mas – ki­ber­ne­ti­nis, tai yra su­si­jęs su svar­bios as­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos sau­gu­mu kom­piu­te­ry­je ir mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne. Ant­ras – psi­cho­lo­gi­nis, pa­si­reiš­kian­tis tam tik­ro­mis ži­nio­mis, ku­rios sklei­džia­mos vie­šu­mo­je tiks­lin­gai pa­tei­kiant ir sie­kiant for­muo­ti nuo­mo­nę.

Ir jei prieš 15–20 me­tų bu­vo kal­ba­ma dau­giau apie te­ori­nius pa­vo­jus (pa­vyz­džiui, 2000-ųjų vir­smą, kai bu­vo nuo­gąs­tau­ja­ma, kad at­si­jungs kom­piu­te­ri­nės sis­te­mos ir at­eis in­for­ma­ci­nio pa­sau­lio pa­bai­ga), tai šian­dien abu vir­tu­a­laus sau­gu­mo as­pek­tai ta­po ap­čiuo­pia­ma re­a­ly­be.

Svar­bes­nis pa­vo­jus – psi­cho­lo­gi­nis

„Es­mi­nė da­bar­ties ten­den­ci­ja yra ta, kad, kuo di­des­nė vi­suo­me­nės pri­klau­so­my­bė nuo in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, tuo pa­žei­džia­mes­ni tam­pa­me. Tai ne­reiš­kia, kad tu­ri­me iš­mes­ti kom­piu­te­rius ir mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, ta­čiau mo­kė­ki­me jais nau­do­tis. Ma­no ma­ny­mu, šian­dien vir­tu­a­lio­je erd­vė­je di­des­nis iš­šū­kis yra psi­cho­lo­gi­nis, kai mu­mis ban­do­ma ma­ni­pu­liuo­ti, pa­tei­kiant iš­kreip­tą in­for­ma­ci­ją“, – įsi­ti­ki­nęs V.De­ni­sen­ko.

2016 me­tais Oks­for­do žo­dy­nas iš­rin­ko me­tų žo­dį – post truth. Iš­ver­tus tai reikš­tų „po tie­sos“, taip įvar­di­jant si­tu­a­ci­ją, kai, pri­imant in­for­ma­ci­ją, emo­ci­jos tam­pa svar­bes­nės nei fak­tai. „Pro­pa­gan­da vi­sa­da orien­tuo­ja­si į emo­ci­jas, nes jos iš­jun­gia pro­tą ir kri­ti­nį mąs­ty­mą“, – pa­ste­bi VU lek­to­rius. Kaip kla­si­ki­nius juo­do­sios pro­pa­gan­dos pa­vyz­džius jis mi­ni ORT 2016 me­tais pa­ro­dy­tą re­por­ta­žą ka­ro su Uk­rai­na me­tu apie Sla­vians­ke­ nuk­ry­žiuo­tą ber­niu­ką, ku­rį kaip ne­tik­rą nau­jie­ną la­bai grei­tai de­mas­ka­vo pa­tys žur­na­lis­tai.

Lie­tu­vo­je to­kių pa­vyz­džių ir­gi bū­ta: ga­li­ma pri­si­min­ti ne­tik­rą in­for­ma­ci­ją apie są­jun­gi­nin­kų ka­rei­vių Jo­na­vo­je iš­prie­var­tau­tą mer­gai­tę ar­ba įsi­lau­ži­mą į BNS sis­te­mą, sie­kiant pa­skleis­ti me­la­gin­gą ži­nią apie Lat­vi­jo­je ap­si­nuo­di­ju­sius JAV ka­rei­vius.

Ta­čiau ar ne­su­tirš­ti­na­me spal­vų ma­ny­da­mi, kad pa­grin­di­nis pro­pa­gan­dos sklei­dė­jas yra Ru­si­ja, o Lie­tu­va – in­for­ma­ci­nio ka­ro prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se? V.De­ni­sen­ko pri­me­na, kad 2016 me­tais Eu­ro­pos Par­la­men­tas yra pri­ėmęs re­zo­liu­ci­ją dėl prieš Eu­ro­pos Są­jun­gą nu­kreip­tos tre­čių­jų ša­lių pro­pa­gan­dos. Tre­je­tu­ke įvar­di­ja­ma ir Ru­si­ja.

Ką da­ry­ti, kad už­tik­rin­tu­me as­me­ni­nį ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą in­ter­ne­te?

V.De­ni­sen­ko pa­tei­kia ke­le­tą pa­ta­ri­mų, ku­rie gal­būt ir nė­ra la­bai nau­ji, ta­čiau veiks­min­gi.

Nau­do­ki­te le­ga­lias kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas. Skir­tin­gai nuo ne­le­ga­lių, jos yra au­to­ma­tiš­kai at­nau­ji­na­mos, o tai reiš­kia, kad ga­min­to­jai jas to­bu­li­na, pa­lik­da­mi ma­žiau „sky­lių“ in­for­ma­ci­jai nu­te­kė­ti ir ki­to­kiems ne­ma­lo­nu­mams var­to­to­jui su­kel­ti.

Rin­ki­tės vie­ną pa­ti­ki­mą an­ti­vi­ru­si­nę pro­gra­mą. Ko­kią – nuo­mo­nių yra įvai­rių. V.De­ni­sen­ko pa­tei­kia pa­vyz­dį apie po­pu­lia­rią Ru­si­jo­je su­kur­tą „Kas­pers­ky“ pro­gra­mą, ku­ri bu­vo nau­do­ja­ma net JAV vals­ty­bi­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se, bet šiuo me­tu jos at­si­sa­ky­ta – įtar­ta, kad ga­li nu­skai­ty­ti duo­me­nis.

Ne­per­duo­ki­te nie­kam as­me­ni­nių pri­si­jun­gi­mo duo­me­nų. Be­je, ver­ta ži­no­ti ir tai, kad, nau­do­da­mie­si mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne elek­tro­ni­niu pa­štu ir ne­at­si­jung­da­mi nuo jo pri­ei­gos, ri­zi­kuo­ja­me ne­tek­ti in­for­ma­ci­jos. Yra net­gi spe­cia­lus ter­mi­nas fis­hing, api­bū­di­nan­tis ap­si­šau­kė­lius, „Go­og­le“ ar ki­tos kom­pa­ni­jos at­sto­vai pra­šo at­siųs­ti slap­ta­žo­džius ir ki­tus pri­ei­gos duo­me­nis.

Ne­ati­da­ri­nė­ki­te ne­ži­no­mų fai­lų. Net jei keis­tą nuo­ro­dą at­siun­tė so­cia­li­nių tin­klų drau­gas, ver­čiau ap­si­draus­ki­te pa­klaus­da­mi, ar jis tai tik­rai da­rė. Ypač jei ži­nu­tė ža­di­na smal­su­mą pa­na­šiais prie­ra­šais kaip „nie­ka­da ne­pa­ti­kė­si, tu­ri tai pa­ma­ty­ti ir pan.“

Svei­ko pro­to kri­te­ri­jus

„Svar­bią in­for­ma­ci­ją, ga­lin­čią tu­rė­ti įta­kos mū­sų spren­di­mams ir veiks­mas, bū­ti­na tik­rin­ti itin kruopš­čiai. Pa­pras­tas bū­das – per­žiū­rė­ti ke­lių te­le­vi­zi­jų, in­for­ma­ci­nių por­ta­lų ži­nių lai­das. Ver­tin­ti rei­kė­tų, ko­kiu ei­liš­ku­mu pa­tei­kia­mos nau­jie­nos, ko­kia jų in­ter­pre­ta­ci­ja. Aky­les­nis žiū­ro­vas tik­rai at­ras sau daug įdo­mių da­ly­kų“, – pa­ta­ria V.De­ni­sen­ko.

Ta­čiau jis siū­lo ne­pa­mirš­ti ir svei­ko pro­to kri­te­ri­jaus – var­gu ar ver­ta šia­me in­for­ma­ci­jos per­tek­liaus am­žiu­je vi­sa gal­va pa­si­ner­ti į ke­lias va­lan­das trun­kan­tį ži­nių žiū­rė­ji­mą. Kaip ir ne­ver­ta sku­bė­ti pa­čiam pla­tin­ti abe­jo­ti­nos in­for­ma­ci­jos. Ne­ma­žai to­kios mus pa­sie­kia per so­cia­li­nius tin­klus. Jei įma­no­ma, rei­kė­tų pa­si­tik­rin­ti pir­mi­nį su­do­mi­nu­sios in­for­ma­ci­jos šal­ti­nį.

Nau­jau­sių ži­nių šian­dien ta­po įpras­ta ieš­ko­ti in­ter­ne­ti­nė­je ži­niask­lai­do­je, ta­čiau rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad, var­dan grei­čio, ten dir­ban­tys žur­na­lis­tai ne­re­tai pa­mirš­ta kon­teks­tą, iš­trau­kia pa­vie­nius sen­sa­cin­gus fak­tus ar ci­ta­tas, tai­gi re­a­lų vaiz­dą apie įvy­kį įma­no­ma su­si­da­ry­ti ne­bent per­žiū­rė­jus ke­lis at­nau­jin­tus pra­ne­ši­mus, pa­si­ro­džiu­sius per il­ges­nį lai­ką.

„Ben­dras ma­no pa­ta­ri­mas bū­tų ne­pa­mirš­ti, kad pro­fe­sio­na­li ži­niask­lai­da yra neut­ra­li, ta pras­me, kad pa­tei­kia­mos ži­nios, bet ne žur­na­lis­to ver­ti­ni­mas (ar­ba jis pa­tei­kia­mas at­ski­ra­me žan­re – ap­žval­go­se), o re­a­les­nį vaiz­dą vi­sa­da ga­li­ma su­si­da­ry­ti var­to­jant skir­tin­gus in­for­ma­ci­jos šal­ti­nius“, – sa­ko V.De­ni­sen­ko.

 P. S. Aly­tu­je dr. V.De­ni­sen­ko vie­šė­jo Ro­ta­ry klu­bo kvie­ti­mu. Po­kal­by­je „Pro­pa­gan­da ir ką rei­kia ži­no­ti apie (as­me­ni­nį) in­for­ma­ci­nį sau­gu­mą“ da­ly­va­vo ir Aly­taus mies­to Zon­ta klu­bo na­rės bei jų drau­gai.

 

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.