Kolegijose – tikrintojų bumas

Dešimt metų Utenos kolegijai vadovavęs Gintautas Bužinskas neteikė privačių interesų deklaracijų, buvo kolegijoje įdarbinęs savo sūnus, jis pats, pažeidžiant nustatytą tvarką, buvo įdarbintas papildomiems darbams atlikti. Tai ir daugiau nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijai rugpjūtį atlikus Utenos kolegijos veiklos ir finansinį auditą.

ŠMM auditą atliko pačios Utenos kolegijos tarybos prašymu. Jo išvados perduotos VTEK ir STT. Utenos kolegija įgaliota pateikti priemonių planą audito metu nustatytiems pažeidimams pašalinti.

„Šiuo metu rengiami siūlymai dėl valstybinių kolegijų veiklos kokybės gerinimo. Tiek administracinių ir finansinių kolegijos vadovo pažeidimų negali praslysti pro pirštus. Į audito išvadas atsižvelgsime, priimdami sprendimus dėl tolesnės kolegijų veiklos“, – komentavo švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos viešai skelbiamais duomenimis, buvęs Utenos kolegijos direktorius nesilaikė prievolės pateikti privačių interesų deklaracijos. 2013–2017 metais kolegijoje pagal terminuotas darbo sutartis įdarbinti du direktoriaus sūnūs: vienas – dėstytojo pareigose, kitas – pagalbiniu ūkio darbininku. Pats direktorius buvo be kolegijos tarybos sprendimo papildomai įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best“ kaip tyrėjas.

Direktorius pats pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį, 2017 m. jis vyko į 6 komandiruotes. Iš viso kolegija komandiruotėms išleido 60 tūkst. 679 eurus, iš jų 7 tūkst. 20 eurų (12 proc.) panaudota direktoriaus komandiruotėms.

Kolegijos lėšomis apmokėti 8 kolegijos darbuotojų, tarp jų ir direktoriaus, skiepai nuo erkinio encefalito, nors vykdant tiesiogines darbo funkcijas nėra tikimybės užsikrėsti infekcinėmis ligomis.

Valstybinės kolegijos lėšomis taip pat finansuotos asmeninės direktoriaus viešinimo paslaugos: 2589 eurai – straipsniui knygoje „Lietuvos 100-mečio vadovai“, 598 eurai – biografijos publikavimui enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“.

Be konkursų tretiesiems asmenims, Utenos kolegija nuomojo nekilnojamąjį turtą, sutartys neregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pati kolegija, taip pat be konkursų ir neatlikus ekonominio ir socialinio pagrindimo, nuomojasi patalpas iš kitų juridinių asmenų.

Audito metu taip pat nustatyti įvairūs su tarnybinio transporto naudojimu susiję pažeidimai. Pavyzdžiui, kolegija už remonto darbus vienai įmonei 2017 m. sumokėjo 3847 eurus, 2018 m. pirmą pusmetį – 6030 eurų, tačiau, pagal kelionės lapų duomenis, dienomis, kuriomis buvo išrašytos sąskaitos, automobilio Vilniuje, kur turėjo būti atliekami transporto priemonės remonto darbai, nebuvo. Taip pat nepateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai, tad kyla pagrįstos abejonės dėl faktiškai patirtų išlaidų automobilio remontui.

G.Bužinskas ėjo Utenos kolegijos direktoriaus pareigas 2008–2018 m., baigęs kadenciją postą paliko. Šiuo metu jis yra pateikęs savo kandidatūrą konkursui į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. ŠMM perdavė šio audito išvadas Lietuvos mokslo tarybai, kuri rugsėjo 10 dieną svarstys kandidatūras ir teiks siūlymą Seimui tvirtinti.

Kaip Eltai patikslino ŠMM, daugiausia skundų iš Alytaus sulaukta dėl Alytaus kolegijos direktorės, kuri vadovauti išrinkta trečiai kadencijai, nors tai prieštarauja Švietimo ir mokslo įstatymui.

Alytaus kolegija – vienintelė aukštojo mokslo institucija Alytaus regione, įkurta 2000 metais. Jos istorija siekia 1960 metus, kai čia buvo įkurtas Alytaus mechanikos technikumas, vėliau reorganizuotas į Alytaus politechnikumą.