Kas pa­vo­gė aly­tiš­kių Ka­lė­das?

Laura BALIUKONIENĖ, laura@ana.lt
2018 Gruodis 4
Eglutė
Zitos Stankevičienės nuotr.
Šeš­ta­die­nį Aly­tu­je pa­skli­do vi­sų lauk­ta ka­lė­di­nė dva­sia, cen­tri­nes mies­to gat­ves ap­švie­tė šven­ti­niai ži­bu­riai. Be­li­ko tik at­si­duo­ti ad­ven­to ra­my­bei ir lauk­ti ar­tė­jan­čių di­džių­jų me­tų šven­čių. Tik, de­ja, aly­tiš­kių šir­dys ne­rims­ta. Ro­tu­šės aikš­tė­je įžie­bus ža­lias­ka­rę, gy­ven­to­jai džiū­ga­vo ir mė­ga­vo­si jos gro­žiu, ta­čiau jau ki­tą die­ną si­tu­a­ci­ja ėmė klos­ty­tis ta­ry­tum iš fil­mo „Kaip Grin­čas Ka­lė­das vo­gė“ sce­na­ri­jaus. Aly­tiš­kių džiaugs­mas per­au­go į ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl die­nos švie­son iš­lin­du­sio fak­to, kad šių me­tų Aly­taus eg­lė – pa­dė­vė­ta, to­kia pat kaip prieš dve­jus me­tus puo­šu­si Plun­gę. Ma­ža to, de­ko­ra­ci­jos – ap­šiu­ru­sios. Ori­gi­na­lu­mo ir ko­ky­bės ti­kė­ję­si aly­tiš­kiai bu­vo nu­vil­ti ant­rus me­tus iš ei­lės. Mies­to va­do­vai sku­biai su­ren­gė su­si­ti­ki­mą su eg­lę puo­šu­sia me­ni­nin­ke, ku­ri pri­pa­ži­no be­si­jau­čian­ti ap­ga­vu­si sa­vi­val­dy­bę ir pa­reiš­kė vie­šai aly­tiš­kių at­si­pra­šan­ti. Pa­aiš­kė­jo, kad mies­to cen­tre pūp­san­čią ka­lė­di­nę puoš­me­ną me­ni­nin­kei teks per­puoš­ti nau­jais, ne­nu­dė­vė­tais spar­nais.

Šven­tė­je tvy­ro­jo džiaugs­min­ga nuo­tai­ka

Šeš­ta­die­nį vy­ku­sio­je eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tė­je ge­ros nuo­tai­kos iš­ties ne­sti­go. Kai ku­rie žmo­nės net džiau­gė­si no­sį ku­te­nu­siu šal­tu­ku, esą jis pa­de­da kur­ti šven­tiš­kes­nę nuo­tai­ką. Šven­tės me­tu gy­ven­to­jai mė­ga­vo­si karš­tais gė­ri­mais, mal­tie­čių sriu­ba ir tor­tu.

Mu­gė­je bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti įvai­rių ska­nės­tų, iš­rink­ti do­va­nų. Ro­tu­šę šie­met pa­puo­šė ir šven­ti­nis ku­po­las, ku­ria­me vyks su­si­ti­ki­mai su Ka­lė­dų Se­ne­liu ir edu­ka­ci­niai už­si­ė­mi­mai.

Šven­tė pra­si­dė­jo nuo Aly­taus jau­ni­mo žy­gio per mies­to aikš­tę su ka­lė­di­niais ži­bin­tais ran­ko­se. Jau pir­mie­ji ka­lė­di­nės mu­zi­kos akor­dai vi­sus su­si­rin­ku­siuo­sius pri­ver­tė ju­dė­ti.

Šven­tės da­ly­vius pa­svei­ki­no į sce­ną žen­gęs nuo­tai­kin­gas ir jud­rus Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­dė­jė­jas. Jis aly­tiš­kius ra­gi­no su­reng­ti mi­tin­gą, kad Ka­lė­dų eg­lė ir jos ži­bu­riai gy­ven­to­jus džiu­gin­tų il­giau. Mies­to me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius mies­te­lė­nams pa­ža­dė­jo, kad gra­žuo­lė ža­lias­ka­rė mies­tą tik­rai puoš iki pat Tri­jų ka­ra­lių šven­tės.

„Mie­li aly­tiš­kiai, mies­to sve­čiai, vai­kai, tė­ve­liai, se­ne­liai, svei­ki­nu jus su eg­lu­tės įžie­bi­mo ce­re­mo­ni­ja. No­riu pa­lin­kė­ti gra­žių šv. Ka­lė­dų, ge­rų do­va­nų. Bet, vai­ku­čiai, iki to lai­ko tu­ri­te bū­ti ge­ri, kad gau­tu­mė­te daug do­va­nų“, – taip į šven­tės da­ly­vius krei­pė­si mies­to va­do­vas.

Žiū­ro­vai ste­bė­jo įspū­din­gą ug­nies ir pi­ro­tech­ni­kos šou, klau­sė ži­no­mus kū­ri­nius at­lie­kan­čios vo­ka­lis­tų gru­pės „Ori­gi­nal co­py“ kon­cer­to. Sce­no­je kar­tu su vai­kais ir šo­kė­jo­mis try­pė ro­bo­tas.

Vai­kai ne­kan­triai lau­kė Ka­lė­dų Se­ne­lio, kar­tu su pa­dė­jė­ju šau­kė jį pa­si­ro­dy­ti. Pa­ga­liau ke­lią į Aly­tų su­ra­dęs se­ne­lis sun­kiai kry­puo­da­mas ir neš­da­mas mai­šą do­va­nų už­si­ropš­tė į sce­ną. Tik taip ir li­ko ne­pra­ta­ręs nė žo­džio.

Pa­ga­liau įžie­bus il­gai lauk­tus eg­lu­tės ži­bu­rius, dan­gų nu­tvies­kė įspū­din­gi fe­jer­ver­kai, ku­riais šie­met pa­si­rū­pi­no ben­dro­vė „Fe­je­ras“. Ki­taip nei pra­ėju­siais me­tais, nu­ken­tė­ju­sių nuo fe­jer­ve­kų ža­ri­jų ne­bu­vo, o vi­si šven­tės da­ly­viai nuo to­kių in­ci­den­tų bu­vo ap­draus­ti.

Džiaugs­mą pa­kei­tė nu­si­vy­li­mas

Įžie­bus Aly­taus ža­lias­ka­rės ži­bu­rius, mies­tie­čiai vie­ni su ki­tais da­li­jo­si sa­vo įspū­džiais, ku­rie iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­dė tei­gia­mi.

„Eg­lu­tė at­ro­do la­bai gra­žiai, sko­nin­ga, ne­per­krau­ta. Tos smul­kios viens­pal­vės lem­pu­tės su­ku­ria šven­tiš­ką dva­sią. Ap­skri­tai, džiau­giuo­si, kad Aly­tus šie­met toks pa­si­puo­šęs, ja­me dau­giau ka­lė­di­nės atri­bu­tikos ir šven­ti­nė mu­gė pa­ke­lia ūpą. O no­sį spau­džian­tis šal­tu­kas dar la­biau su­stip­ri­na tą šven­ti­nį jaus­mą“, – nuo­mo­ne da­li­jo­si iš už­mies­čio į šven­tę at­vy­ku­si Ai­da.

„Die­nos švie­so­je Aly­taus mies­to eg­lei gal­būt šiek tiek pri­trūks­ta žais­min­gu­mo, spal­vų. Mo­no­to­niš­kai ir šal­tai at­ro­do tvar­kin­go­mis ei­lė­mis su­ka­bin­ti spar­nai. Ta­čiau su­te­mus, vaiz­das šiek tiek pa­si­kei­čia. Aš už tą tra­di­ci­nę, pa­puoš­tą spal­vo­tais bur­bu­lais eg­lu­tę“, – ki­to­kią nuo­mo­nę iš­sa­kė eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tė­je da­ly­va­vu­si aly­tiš­kė Onu­tė.

Gra­ži eg­lu­tė ar ne – kiek­vie­nam sa­vaip, ta­čiau jau ki­tą die­ną, sek­ma­die­nį, so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se lyg žai­bas ėmė sklis­ti ži­nia, kad šių­me­tė Aly­taus ža­lias­ka­rė – pa­dė­vė­ta, mat prieš dve­jus me­tus taip pat bu­vo pa­puoš­ta Plun­gės eg­lė.

Kas­met kurs­to­mos ka­lė­di­nių eg­lių gro­žio, iš­skir­ti­nu­mo var­žy­bos vie­niems į šven­ti­nio lau­ki­mo nuo­tai­kas įne­šė kar­tė­lio, ki­ti lin­kę į tai nu­mo­ti ran­ka, sa­ky­da­mi, kad ne tai yra svar­biau­sia, o tai, kas de­da­si kiek­vie­no min­ty­se ir šir­dy­se.

„Sa­vi­gar­ba – ne­ma­nau, kad šeš­to­jo pa­gal dy­dį mies­to Lie­tu­vo­je eg­lės puo­ši­mo su­tar­ty­je yra punk­tas, jog tin­ka po­ros me­tų se­nu­mo „N“ mies­to eg­lės ko­pi­ja nau­do­jant tuos pa­čius iš­si­krai­piu­sius ir at­mes­ti­nai per­da­žy­tus „an­ge­lų“ spar­nus. Svei­kas pro­tas sa­ko, kad to tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti! Ar Aly­tus ta­po „Se­cond hand Christ­mas tree“ mies­tu? To­le­ran­ci­jai ri­bos taip pat yra. Tai ne verkš­le­ni­mas, o re­a­lis­ti­nis po­žiū­ris. Ypač pri­si­mi­nus, kiek man rei­kė­jo įdė­ti pa­stan­gų, kad pra­ei­tų me­tų Aly­taus eg­lu­tė tap­tų gy­ves­nė. Juk už de­šim­ties me­tų nau­do­tą au­to­mo­bi­lį ne­no­rė­tu­mėm mo­kė­ti nau­jo kai­nos, kad ir kaip be­gir­tų ar vi­saip įro­di­nė­tų par­da­vė­jas. Su Ka­lė­dų eg­lu­te – tas pats“, – so­cia­li­nio tin­klo „Fa­ce­bo­ok“ as­me­ni­nė­je pa­sky­ro­je ra­šė Va­le­ri­jus Ven­cius, „Sod­ros“ Aly­taus sky­riaus va­do­vas.

So­cia­li­nia­me tin­kle už­vi­rė ar­šios dis­ku­si­jos, vie­ni eg­lu­tės di­zai­nu ir idė­ja be­si­rū­pi­nu­sią Jo­lan­tą Šmid­tie­nę gy­rė ir gy­nė, ki­ti siū­lė ne­ko­ky­biš­kai per­da­žy­tus pa­dė­vė­tus spar­nus pa­keis­ti pa­čių aly­tiš­kių at­si­neš­tais ir pa­au­ko­tais ak­se­su­a­rais.

Tei­sę spręs­ti pa­si­lie­ka sau

Kaip vie­šu­mo­je jau pri­pa­ži­no pa­ti eg­lu­tės puo­ši­mo au­to­rė me­ni­nin­kė J.Šmid­tie­nė, 2016 me­tais eg­lu­tės puo­ši­mo kon­cep­ci­ją Plun­gė­je kū­rė ir įgy­ven­di­no ji, vi­si puo­šy­bos ele­men­tai – ori­gi­na­lūs ir su­kur­ti jos pa­čios. Ji pri­dū­rė, kad be­ne pu­sė Ka­lė­dų eg­lės puo­šy­bos de­ko­ra­ci­jų yra kur­tos ir ga­min­tos spe­cia­liai Aly­tui ir kad jos tei­sė spręs­ti, kaip jai elg­tis su sa­vo kū­ri­niais. Tad ir at­ei­ty­je ji pla­nuo­ja nau­do­ti anks­tes­nių eg­lu­čių ele­men­tus ki­tuo­se mies­tuo­se ir ša­ly­se.

Taip pat J.Šmid­tie­nė pri­pa­ži­no, kad iš­ties sa­vi­val­dy­bės at­sto­vams ne­pra­ne­šė, jog da­lis jos su­kur­tų au­to­ri­nių an­ge­lo spar­nų bu­vo pa­nau­do­ta ir ant Plun­gės eg­lu­tės ir da­bar dėl to ap­gai­les­tau­ja, jau­čia­si ap­ga­vu­si sa­vi­val­dy­bę.

Taip pat me­ni­nin­kė tei­si­no­si, kad šių me­tų Aly­taus eg­lė nė­ra prieš dve­jus me­tus Plun­gę puo­šu­sios ža­lias­ka­rės ko­pi­ja, esą Plun­gės eg­lu­tė bu­vo ma­žes­nė ir ant jos bu­vo pa­nau­do­ta ma­žiau jos kur­tų de­ko­ra­ci­jų. Be to, Aly­taus mies­to eg­lė šie­met bu­vo su­konst­ruo­ta aukš­tes­nė, nei bu­vo nu­ma­ty­ta su­tar­ty­je, to­dėl puo­ši­mo iš­lai­dų bu­vo dau­giau.

Be­je, 2017 me­tų Aly­taus ža­lias­ka­rė taip pat bu­vo pa­na­ši į ka­dai­se pa­puoš­tą Kau­no mies­to eg­lę. Tą­kart me­ni­nin­kė tei­si­no­si, kad ne­bu­vo lai­ko nau­jai kon­cep­ci­jai su­kur­ti.

Su­tar­tis dėl Aly­taus mies­to eg­lės puo­ši­mo su šia me­ni­nin­ke su­da­ry­ta tre­jiems me­tams.

Šių me­tų Ka­lė­dų eg­lu­tei pa­puoš­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė sky­rė 30 tūkst. eu­rų, dar 24 tūkst. eu­rų skir­ta Aly­taus mies­to puo­šy­bai, o 14 tūkst. eu­rų – šven­ti­niams ren­gi­niams or­ga­ni­zuo­ti. 

At­si­pra­šė už blo­gą emo­ci­ją

„La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad ma­no su­ma­ny­ti eg­lu­tės an­ge­lo spar­nai, tu­rė­ję tap­ti su­si­tai­ky­mo ir gė­rio ži­nia, pa­vir­to to­kiais gin­klais. Tai, kad ma­no pa­čios su­kur­ta spar­no gra­fi­ka bu­vo pa­nau­do­ta ki­tur, yra di­de­lė klai­da, kad ne­per­spė­jau, jog tai jau esu nau­do­ju­si ki­tur. Už­si­trau­kiau di­džiu­lę ne­ma­lo­nę, ne­žiū­rint į tai, kad eg­lu­tė yra gra­ži. Aš vis­ką pa­da­ry­siu, kad iš­tai­sy­čiau šią si­tu­a­ci­ją. Pa­kei­siu 14 se­nes­nių spar­nų nau­jais. Ga­liu tik at­si­pra­šy­ti už blo­gą emo­ci­ją. Ma­no tiks­las bu­vo su­kur­ti šven­tę ir džiu­gin­ti“, – sa­kė „Aly­taus nau­jie­nų“ žur­na­lis­tės kal­bin­ta me­ni­nin­kė J.Šmid­tie­nė.

Ji tei­gė su­pra­tu­si, jog aly­tiš­kiai iš jos ti­kė­jo­si dau­giau, kad bus eg­lu­tė, ko­kios nie­ka­da nie­kur nė­ra ma­tęs, to­dėl ki­tą­met į tai at­si­žvelgs. Me­ni­nin­kė da­vė pa­ža­dą aly­tiš­kiams, kad jei­gu mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­nu­spręs nu­trauk­ti su ja su­tar­ties, tai ki­tą­met Aly­taus mies­to eg­lė bus tik­rai nie­kur ne­ma­ty­ta, jos de­ko­ra­ci­jos bus nau­jai pa­ga­min­tos.

„La­bai no­riu vi­siems aly­tiš­kiams pa­lin­kė­ti, kad vis dėl­to an­ge­las, ne­svar­bu, ar jis varg­šas, ar tur­tin­gas, ar žė­rin­tis, at­neš­tų tai­ką. Ne­rei­kia da­ry­ti ka­ro. My­lė­ki­me vie­ni ki­tus, o aš pri­si­i­mu tą emo­ci­nę at­sa­ko­my­bę ir si­tu­a­ci­ją steng­siuo­si iš­tai­sy­ti“, – at­si­pra­šė J.Šmid­tie­nė.

Dė­vė­tus spar­nus pa­keis nau­jais

Mies­to va­do­vai ti­ki­no nė ne­nu­ma­nę, kad Aly­taus mies­to eg­lės puo­ši­mui vėl bus pa­nau­do­ti prieš dve­jus me­tus Plun­gės mies­to ža­lias­ka­rę puo­šę ak­se­su­a­rai.

„Mes vi­si, tiek mies­to va­do­vai, tiek gy­ven­to­jai, dėl mū­sų eg­lu­tės si­tu­a­ci­jos jau­čia­mės ne­ma­lo­niai. Mes gal­vo­si­me ir sprę­si­me, ką da­ry­ti to­liau“, – si­tu­a­ci­ją ko­men­ta­vo Va­lė Gi­bie­nė, Aly­taus mies­to me­ro pa­va­duo­to­ja. Ji ne­slė­pė, kad ne­at­me­ta­ma ga­li­my­bė nu­trauk­ti su­tar­tį su šia me­ni­nin­ke ir ki­tą­met ieš­ko­ti ki­tų ga­li­my­bių, kaip ori­gi­na­liai ir nie­kur ne­ma­ty­tai pa­puoš­ti mies­tą.

Va­do­vai va­kar su­ren­gė su­si­ti­ki­mą su me­ni­nin­ke J.Šmid­tie­ne. Net­gi bu­vo per­žiū­rė­tos su­tar­ties są­ly­gos, ku­rio­se ori­gi­na­lu­mas bu­vo nu­ro­dy­tas kaip vie­nas iš eg­lu­tės puo­ši­mo kri­te­ri­jų.

„Šiuo klau­si­mu dir­bo­me jau nuo šeš­ta­die­nio. Pa­ti eg­lu­tės puo­ši­mo idė­ja yra au­to­ri­nė. Meni­ninkė vie­šai at­si­pra­šė ir pa­ža­dė­jo dė­vė­tus spar­nus pa­keis­ti nau­jais. Bus su­da­ry­ta ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus ko­mi­si­ja, ku­ri už­fik­suos pa­žei­di­mus, trū­ku­mus, ta­da pre­ten­zi­ją teik­si­me au­to­rei, o ji iki sa­vait­ga­lio tu­rės pa­ša­lin­ti“, – sa­kė vi­ce­me­rė.

Ji mies­tie­čiams pa­lin­kė­jo žiū­rė­ti po­zi­ty­viai, nei­eš­ko­ti blo­gų da­ly­kų ir ne­rung­ty­niau­ti, kie­no eg­lė bus gra­žes­nė.

Komentaras

Eglė kaip eglė, buvo kartą ar nebuvo, koks skirtumas, kažkoks nepilnavertiškumo kompleksas, džiaugtis nebemokam tik rungtyniaujam. Visi skudurynuose rengiasi ir nemato problemos, o eglė matai padėvėta. Gal gamtą pasaugokim, o ne panaudojau - išmečiau ir naujos reikia... Tuštybės mugė kažkokia...

Komentaras

Taip, is dalies sutinku. Nera protinga ismetineti. Bet jeigu jau miestas pagal sutarti mokejo didelius pinigus ir uz orginaluma, tuomet tai jau apiplesimas. Kad ir moralinis.

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.