30 die­nų kas­dien į eke­tę Dai­li­dė­je ne­rian­ti aly­tiš­kė sa­ko, kad net ir snie­go ka­si­mas yra la­bai nau­din­ga fi­zi­nė veik­la

Ak­ty­viai gy­ve­nan­čią O.Ša­daus­kie­nę šiuo me­tu ga­li­ma kas­dien su­tik­ti spor­tuo­jan­čią lau­ko tre­ni­ruok­liais prie Ne­mu­no, vaikš­tan­čią ša­lia pi­lia­kal­nio ir ne­rian­čią į eke­tę Dai­li­dė­je.

„Esu sen­jo­ra jau dve­jus me­tus, bet spor­tuo­ju ak­ty­viai, jau be­ne de­šimt me­tų da­ly­vau­ju spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo klu­bo ,,Šau­lė­GYM“ ae­ro­bi­kos fies­to­se. Šia­me klu­be lan­kiau ir jo­gą, tre­ni­ruok­lių sa­lę. Prieš 30-de­šimt me­tų vie­na pir­mų­jų Lie­tu­vo­je iš­mo­kau žais­ti lau­ko te­ni­są, da­ly­va­vau vi­so­je Lie­tu­vo­je šios spor­to ša­kos „Žal­gi­ria­do­se“, – pri­sis­ta­to Onutė.

Stip­ruo­lių spor­tas – dar vie­na spor­to ša­ka, ku­rio­je aly­tiš­kė jau de­šimt me­tų yra ir sir­ga­lė, ir sa­vo jė­gas iš­ban­do. O.Ša­daus­kie­nė da­ly­vau­ja rung­ty­se kaip žiū­ro­vė, tu­ri ne­ma­žai ap­do­va­no­ji­mų, taip pat ir gau­tų iš Žyd­rū­no Sa­vic­ko ran­kų.

Gy­vo­sios is­to­ri­jos fes­ti­va­liuo­se „Jot­vos var­tai“ Onutė yra ke­le­tą kar­tų ve­du­si ran­kų len­ki­mo mė­gė­jiš­kas var­žy­bas. Re­gis, la­bai jau ne mo­te­riš­kas spor­tas, bet aly­tiš­kė taip ne­ma­no – jei mo­te­ris spor­tiš­ka, ak­ty­viai tre­ni­ruo­ja­si, tai ir jos ran­kos stip­rios, ko­dėl ne­iš­ban­dy­ti sa­vęs? Pir­mas jos ap­do­va­no­ji­mas ran­kų len­ki­mo var­žy­bo­se – 1-oji vie­ta 2008 me­tų va­sa­ros žai­dy­nė­se, skir­to­se Žal­gi­rio mū­šiui pa­mi­nė­ti, 2014 me­tais – dvi 2-osios vie­tos var­žy­bo­se „Dzū­ki­jos tau­rė“ Drus­ki­nin­kuo­se. Bu­vo įsto­ju­si į Lie­tu­vos ran­kų len­ki­mo spor­to fe­de­ra­ci­ją, pa­te­ko į Lie­tu­vos rink­ti­nę da­ly­vau­ti pa­sau­lio ran­kų len­ki­mo čem­pio­na­te, ku­ris vy­ko Vil­niu­je, sa­vo am­žiaus ka­te­go­ri­jo­je pel­nė 6-ąją ir 7-ąją vie­tas.

Būdama 58-erių metų amžiaus Europos galiūnų čempionato metu alytiškė dalyvavo rungtyje žiūro­vams, kurios metu reikėjo iš vietos 20 metrų patempti automobilį, sveriantį 1 toną 700 kg. Atsirado tik du drąsuoliai vyrai, kuriems iššūkį metė Onutė, ir atsiliko vos keliomis sekundėmis.

„Sa­ve lai­kau spor­to en­tu­zias­te“, – api­ben­dri­na O.Ša­daus­kie­nė. Prieš 13 me­tų ji bai­gė tęs­ti­nes lau­ko te­ni­so tre­ne­rių stu­di­jas Kau­no spor­to uni­ver­si­te­te, bet dar­bo vie­tos taip ir ne­pa­vy­ko su­si­kur­ti, ap­gai­les­tau­ja taip ir ne­ga­vu­si bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mo dėl fi­nan­si­nių pro­ble­mų.

Ke­lias­de­šimt me­tų aly­tiš­kė su­sie­jo ir su sa­vi­veik­la: bu­vo dai­nų ir šo­kių an­sam­blių „Dai­na­va“, pas­kui – „Var­sa“ na­rė, iš­va­ži­nė­jo pu­sę Lie­tu­vos ir už­sie­ny­je te­ko ne­ma­žai lan­ky­tis. Dai­na ir šo­kis lei­do at­ras­ti ben­dra­min­čių ko­lek­ty­vą ir gy­ven­ti ak­ty­vų gy­ve­ni­mą.

Ša­lia ak­ty­vaus spor­to, o ypač da­bar, kai at­si­ra­do dau­giau lai­ko ir jį ga­li­ma skir­ti sau, O.Ša­daus­kie­nė sa­ko be­si­lai­kan­ti svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų, ku­rių svar­biau­sie­ji – tin­ka­mų mais­to pro­duk­tų pa­si­rin­ki­mas, ju­dė­ji­mas, mankš­ta gry­na­me ore ir, ži­no­ma, il­gi pa­si­vaikš­čio­ji­mai su nu­my­lė­tais ke­tur­ko­jais au­gin­ti­niais.

Ėji­mas su­re­gu­liuo­ja svo­rį – die­tų Onutė at­vi­rau­ja ne­si­lai­kiu­si nie­ka­da gy­ve­ni­me, tik ne­val­gan­ti rie­biai, o spor­tiš­ko su­dė­ji­mo, pui­kios fi­zi­nės for­mos jai ga­li­ma tik pa­vy­dė­ti.

„Jau 11 me­tų bū­ti­na ma­no die­no­tvarkės da­lis yra mankš­ta gry­na­me ore, pra­si­bė­gi­mai pi­lia­kal­niu ir ša­lia esan­čio­mis kal­vo­mis, ak­ty­vi mankš­ta su kvė­pa­vi­mo pra­ti­mais jų vir­šu­je, jo­gos pra­ti­mais. Mėgs­tu lie­so­ką mais­tą, ne­ge­riu jo­kiu vais­van­de­nių su an­glia­rūgš­te, ry­tą pra­de­du dviem stik­li­nė­mis šil­to van­dens su cit­ri­na ar su obuo­lių ac­tu“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vė.

Dar vie­nas jos ak­ty­vaus gy­ve­ni­mo bū­do prin­ci­pas – ne­kan­kin­ti sa­vęs, o tai reiš­kia mie­go­ti tiek, kiek no­ri­si, pa­gal nuo­tai­ką rink­tis die­nos veik­lą ir marš­ru­tą pa­si­vaikš­čio­ji­mui, bet grįž­ti bū­ti­nai ki­tu ke­liu. Įpras­tai per die­ną šiuo me­tu Onutė nu­žings­niuo­ja 6–7 ki­lo­met­rus.

„Žie­ma man pa­tin­ka, šal­ta tik­rai ne­bū­na – rei­kia tin­ka­mai ap­si­reng­ti ir ju­dė­ti. Nuo kal­nų čiuo­ži­nė­ju su kai­my­nų mer­gai­te, daug vaikš­tau, mau­dau­si le­di­nė­je eke­tė­je. Pri­ėmiau 30 die­nų iš­šū­kį ner­ti į eke­tę. Va­sa­rio pa­bai­go­je gal­būt plauk­siu Gal­vės eže­re 25 met­rus, tai bus jau ant­ras toks ban­dy­mas. Tris žie­mas mau­džiau­si eke­tė­je su svei­kuo­lių klu­bu „Ryž­tas“, bet šią žie­mą sten­giuo­si spor­tuo­ti vie­na, nes ka­ran­ti­nas ir ven­giu su­si­bū­ri­mų. Dar ge­riu ža­liuo­sius kok­tei­lius iš vai­sių, dar­žo­vių, stip­ri­nu imu­ni­te­tą“, – pa­sa­ko­ja O.Ša­daus­kie­nė.

Pa­klau­sė­me, ką ji ga­lė­tų pa­tar­tų no­rin­tiems gy­ven­ti šiek tiek ak­ty­viau, bet ne­drįs­tan­tiems, o ypač žie­mą.

„Mo­ty­va­ci­ja, no­ras kaž­ko siek­ti pri­klau­so tik nuo pa­čių žmo­nių. Pra­dė­ti ga­li­ma nuo pa­si­vaikš­čio­ji­mų gry­na­me ore, vis di­di­nant nu­ei­tą at­stu­mą, iš­si­kel­ti tiks­lą, kur tu­ri nu­ei­ti, o pas­kui no­ras ju­dė­ti au­ga. La­bai nau­din­ga leng­va mankš­ta gry­na­me ore. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad šiuo sun­kiu lai­ko­tar­piu vis dau­giau žmo­nių su­tin­ku ir ant pi­lia­kal­nio, ir gam­to­je, tai­gi ju­dė­ji­mas vyks­ta, va­lio!“ – sa­ko aly­tiš­kė.

Ji pa­brė­žia, kad la­bai svar­bu grū­din­tis pra­dė­ti pa­laips­niui, neper­si­steng­ti. Pir­mas žings­nis yra šal­tas du­šas, o dėl mau­dy­nių šal­ta­me van­de­ny­je, tai kiek­vie­nas pats ži­no­me sa­vo or­ga­niz­mo pro­ble­mas. „Aš ir­gi daž­nai ne­len­du į eke­tę, bet pa­si­i­mu ki­bi­rė­lį ir pi­luo­si van­de­nį iš eke­tės ar snie­gą ant sa­vęs už­si­me­tu. Kiek­vie­nas pa­si­ren­ka, kas jam tin­ka, o ir su sa­vo gy­dy­to­ju pa­si­tar­ti tik­rai ne­pa­kenk­tų“, – sa­ko svei­kuo­lė.

Jos ma­ny­mu, ak­ty­vus lais­va­lai­kis gam­to­je ge­ri­na ne tik fi­zi­nę svei­ka­tą, bet ir psi­cho­lo­gi­nę bū­se­ną, pra­skaid­ri­na min­tis, kaip ir pa­si­rink­ta mėgs­ta­ma veik­la, skai­ty­mas, fi­zi­nis dar­bas. „Net snie­go ka­si­mas kie­me yra la­bai nau­din­ga fi­zi­nė veik­la!“ – pa­ste­bi Onutė. Ir tik­rai ne tik tuo, kad kie­me bus leng­viau pra­ei­ti.

O.Ša­daus­kie­nė pri­ta­ria, kad šiuo me­tu iš­gy­ve­na­me žmo­ni­jai tik­rai sun­kų lai­ką, kai dau­ge­lis pra­ra­do dar­bus, bet ji ra­gi­na ne­pa­si­duo­ti dep­re­si­jai, net si­tu­a­ci­ja jau ne­tru­kus pa­ge­rės. Jos pa­čios ka­ran­ti­no ri­bo­ji­mai ne­la­bai pa­vei­kė, nes ir įpras­tai dau­giau ren­ka­si veik­lą vie­nu­mo­je, o vi­siems no­rė­tų pa­lin­kė­ti po­zi­ty­vu­mo, su­pra­ti­mo, at­jau­tos, ge­ru­mo, šyp­se­nos ir mei­lės.