Žuvin­to eže­re – mo­der­ni tem­pe­ra­tū­ros ir van­dens ly­gio ma­ta­vi­mo sto­te­lė

Sto­te­lė kai­na­vo 8 tūkst. eu­rų

Kaip sa­kė Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­ci­jos di­rek­to­rius Pau­lius Če­po­nas, šį mė­ne­sį Žu­vin­to eže­re po van­de­niu įreng­ta mo­der­ni tem­pe­ra­tū­ros ir van­dens ly­gio ma­ta­vi­mo sto­te­lė už 8 tūkst. eu­rų įsi­gy­ta iš Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo pro­gra­mos lė­šų: „Tam ru­de­nį pa­tei­kė­me pro­jek­tą ir ga­vo­me fi­nan­sa­vi­mą. Mo­der­nė­jant tech­no­lo­gi­joms, ta­po ne­efek­ty­vu, kai re­zer­va­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai kas­dien ma­tuok­liu tu­rė­jo nu­sta­ty­ti eže­ro van­dens ly­gį, ter­mo­met­ru ma­tuo­ti tem­pe­ra­tū­rą.“

Įren­gus mi­nė­tą sto­te­lę, Žu­vin­to van­dens ly­gis, tem­pe­ra­tū­ra fik­suo­ja­ma au­to­ma­tiš­kai ir duo­me­nys per­duo­da­mi Lie­tu­vos hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­jos tar­ny­bai. Juos šios tar­ny­bos tin­kla­la­py­je ga­li ma­ty­ti ne tik re­zer­va­to di­rek­ci­jos spe­cia­lis­tai, bet ir vi­si tuo be­si­do­min­tie­ji.

P.Če­po­no tei­gi­mu, Žu­vin­to van­dens ly­gį ir tem­pe­ra­tū­rą bū­ti­na nuo­lat ste­bė­ti, no­rint įver­tin­ti esa­mą pa­dė­tį, me­ti­nius svy­ra­vi­mus, nu­ma­ty­ti grės­mes ir kai­tą eže­re: kaip kin­ta mak­ro­fi­tų – žo­li­nės van­dens au­ga­li­jos kie­kis, ko­kią įta­ką vie­tos kli­ma­tas tu­ri eže­ro eko­sis­te­mos po­ky­čiams, kaip kei­čia­si šis eže­ras.

Per me­tus apie 2 hek­ta­rai Žu­vin­to už­au­ga žo­li­ne van­dens au­ga­li­ja

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to va­do­vas pa­tei­kė ke­le­tą fak­tų apie la­bai sek­lų, už­že­lian­tį Žu­vin­to eže­rą, kur yra ne­aiš­ki ri­ba tarp pa­ties eže­ro ir pel­kės. Šio eže­ro kran­to li­ni­ja kei­čia­si, plo­tas spar­čiai ma­žė­ja dėl pel­kė­ji­mo pro­ce­so. Dėl pas­ta­ro­sios prie­žas­ties eže­ro plo­tas nu­ro­do­mas skir­tin­gai.

Pa­gal Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­ci­jos tu­ri­mus ben­drus skai­čia­vi­mus 1952-ai­siais Žu­vin­to at­vi­ro van­dens pa­vir­šiaus plo­tas sie­kė 1 tūkst. 39 hek­ta­rus, 1977-ai­siais su­ma­žė­jo iki 980 hek­ta­rų, 1986-ai­siais – iki 880 hek­ta­rų. Ana­li­zuo­jant or­to­fo­to me­džia­gą re­zer­va­to di­rek­ci­jo­je, gau­na­mi kiek ki­to­kie duo­me­nys:1951-ai­siais Žu­vin­to at­vi­ro van­dens plo­tas – 1 tūkst. 19 hek­ta­rų, 2005-ai­siais – 938 hek­ta­rai.

Vi­du­ti­nis šio eže­ro gy­lis – 0,6 met­ro, dau­gu­mo­je jo vie­tų dum­blo sluoks­nis sie­kia ke­lis met­rus.

P.Če­po­no tvir­ti­ni­mu, per me­tus apie 2 hek­ta­rai Žu­vin­to už­au­ga žo­li­ne van­dens au­ga­li­ja, dau­giau­sia mel­dais, šven­drais, nen­dry­nais: „To­kia au­ga­li­ja at­si­ran­da dėl or­ga­ni­nių me­džia­gų, šios me­džia­gos sa­vai­me ska­ti­na eže­ro už­pel­kė­ji­mą. Nors pa­čia­me eže­re ir ne­vyk­do­ma jo­kia ūki­nė veik­la, ta­čiau or­ga­ni­nės me­džia­gos pa­ten­ka per Žu­vin­to in­ta­kus. Įta­kos tu­ri ir re­zer­va­te be­si­bū­riuo­jan­tys paukš­čiai, kaip an­tai ki­rų, žą­sų ko­lo­ni­jos. Jie eže­re pa­lie­ka or­ga­ni­nes me­džia­gas, bet tai jau na­tū­ra­lūs gam­ti­niai pro­ce­sai.“