Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997)

V. K. Jo­ny­nas gi­mė Ūd­ri­jos kai­me, Aly­taus vals­čiu­je. 1923–1929 m. mo­kė­si Lie­tu­vos me­no mo­kyk­lo­je Kau­ne. Su­si­tau­pęs pi­ni­gų iš­vy­ko į Pa­ry­žių stu­di­juo­ti. 1934 m. bai­gė Na­cio­na­li­nę me­no ir ama­tų kon­ser­va­to­ri­ją, 1935 – Tai­ko­mo­sios dai­lės (Éco­le Boul­le) mo­kyk­lą. Grį­žęs į Lie­tu­vą 1935–1940 m. Kau­no me­no mo­kyk­lo­je dės­tė gra­fi­ką ir skulp­tū­rą, 1941–1944 m. – Kau­no tai­ko­mo­sios dai­lės ins­ti­tu­to di­rek­to­rius ir dės­ty­to­jas.

1944 m. kar­tu su šei­ma pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją, ap­si­sto­jo ka­ro pa­bė­gė­lių sto­vyk­lo­je. 1946 m. ati­da­rė Frei­bur­go dai­lės ir ama­tų mo­kyk­lą ka­ro pa­bė­gė­liams. Jai va­do­va­vo ir dės­tė iki už­da­ry­mo. Mo­kyk­lo­je dir­bo 16 pe­da­go­gų – vi­si lie­tu­viai, mo­kė­si sep­ty­nių tau­tų at­sto­vai.

1951 m. iš­vy­ko į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, gy­ve­no ir kū­rė Niu­jor­ke. Dės­tė dai­lės dis­cip­li­nas Ca­tan-Ro­se ins­ti­tu­te Niu­jor­ke, Ford­ha­mo uni­ver­si­te­te Bronk­se. Kar­tu su bu­vu­siu mo­ki­niu, ame­ri­kie­čiu Do­nu Še­per­du (Don Shep­herd) įstei­gė baž­ny­ti­nio me­no ir vit­ra­žų stu­di­ją, ku­ri gy­va­vo 15 me­tų ir ta­po vie­na ži­no­miau­sių Niu­jor­ke.

Į Lie­tu­vą me­ni­nin­kas su­grį­žo 8 de­šimt­me­ty­je, ren­gė pa­ro­das. Lie­tu­vai at­ga­vus Ne­pri­klau­so­my­bę kas­met va­sa­ras leis­da­vo Drus­ki­nin­kuo­se, kur 1989 m. bu­vo pa­sta­ty­ta Vy­tau­to Ka­zi­mie­ro Jo­ny­no ga­le­ri­ja. Prieš mir­tį gy­ve­no Vil­niu­je. Pa­lai­do­tas An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se.

Kū­ry­ba

„Gi­miau Lie­tu­voj ir pri­klau­sau Lie­tu­vai“

V. K. Jo­ny­no kū­ri­nių tu­ri Na­cio­na­li­nis M. K. Čiur­lio­nio dai­lės, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis dai­lės, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Vo­kie­ti­jos, Olan­di­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų mu­zie­jai.

Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je sau­go­mas V. K. Jo­ny­no su­kur­tas at­vi­ru­kas „D.L.K. Vy­tau­tas. 1430–1930“. Šį at­vi­ru­ką 1930 m. iš­lei­do Vy­tau­to Di­džio­jo ko­mi­te­tas, ku­ris or­ga­ni­za­vo Vy­tau­to Di­džio­jo 500-ųjų me­ti­nių iš­kil­mes, rin­ko lė­šas jo at­mi­ni­mui įam­žin­ti bei nau­jo Ka­ro mu­zie­jaus pa­sta­to sta­ty­bai.

Dai­li­nin­kas pa­si­žy­mė­jo ir pa­što žen­klų kū­ry­bo­je. 1946 m. Vo­kie­ti­jo­je pran­cū­zų oku­pa­ci­nei zo­nai bu­vo pa­skelb­tas nau­jų pa­što žen­klų su­kū­ri­mo kon­kur­sas. Jį lai­mė­jo V. K. Jo­ny­nas – dai­li­nin­kas, at­vy­kęs iš ma­žos, so­vie­tų oku­puo­tos ša­lies. Ga­vęs už­sa­ky­mą su­kū­rė 35 pa­što žen­klų pro­jek­tus vi­soms Pran­cū­zi­jos oku­pa­ci­nės zo­nos že­mėms: Ba­de­nui, Rhein­land-Pfalz, Wurt­tem­gerg ir So­rui. 1947–1949 m. pa­gal V. K. Jo­ny­no pro­jek­tus bu­vo iš­leis­ti 139 skir­tin­gi pa­što žen­klai. Juo­se vaiz­duo­ja­mi žy­mūs Vo­kie­ti­jos ra­šy­to­jai, me­ni­nin­kai ir mąs­ty­to­jai, gam­to­vaiz­džiai. Lie­tu­vio su­kur­ti pa­što žen­klai funk­cio­na­vo dve­jus me­tus ir bu­vo pri­pa­žin­ti gra­žiau­siais po­ka­rio Eu­ro­po­je. Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­jus tu­ri 99 vie­ne­tus to­kių pa­što žen­klų.

Gy­ven­da­mas JAV V. K. Jo­ny­nas lie­jo ak­va­re­les, kū­rė in­ter­je­rus, vit­ra­žus, mo­zai­kas, skulp­tū­ras, ba­rej­le­fus, bal­dus. Vit­ra­žai įgy­ven­din­ti 60-yje ob­jek­tų, dau­gu­ma šven­tyk­lo­se, at­lik­ta per 200 už­sa­ky­mų re­li­gi­nės ir pa­sau­lie­ti­nės pa­skir­ties pa­sta­tuo­se JAV, Aust­ra­li­jo­je, Eu­ro­po­je.

Pri­si­dė­jo prie dvie­jų lie­tu­vių kop­ly­čių įren­gi­mo svar­biau­sio­se ka­ta­li­kų pa­sau­lio baž­ny­čio­se Va­šing­to­ne ir Va­ti­ka­ne. Pir­ma­jai – Ši­lu­vos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos – kop­ly­čiai Ma­ri­jos Ne­kal­to­jo Pra­si­dė­ji­mo na­cio­na­li­nė­je šven­to­vė­je ba­zi­li­ko­je Va­šing­to­ne su­kū­rė iko­nog­ra­fi­ją drau­ge su skulp­to­riu­mi Vy­tau­tu Ka­šu­ba ir me­ni­nin­ku Al­bi­nu Biels­kiu-Els­ku­mi (1963 m.).

Ant­ra­jai – Vil­niaus Auš­ros Var­tų Gai­les­tin­gu­mo Mo­ti­nos ar­ba Lie­tu­vių – kop­ly­čiai Šven­to­jo Pet­ro ba­zi­li­ko­je Va­ti­ka­ne pa­ren­gė ben­drą pa­tal­pos me­ni­nį pro­jek­tą bei su­kū­rė aš­tuo­nias ba­rel­je­fi­nes skulp­tū­ras (1970 m.). Pa­tal­po­je de­ra ka­ta­li­ky­bės, is­to­ri­jos ir tau­ti­niai sim­bo­liai. Lie­tu­vių kop­ly­čia Va­ti­ka­ne bu­vo įkur­ta vie­no­je iš krip­tų Ba­zi­li­kos rū­siuo­se, gar­bin­go­je vie­to­je ne­to­li apaš­ta­lo Pet­ro ka­po. Ji ta­po ne tik mal­dos vie­ta, vi­suo­ti­nės baž­ny­čios da­li­mi, bet ir pa­min­klu tau­tai, Lie­tu­vos var­do liu­di­ji­mu tuo­met, kai mū­sų vals­ty­bė bu­vo iš­trin­ta iš po­li­ti­nio že­mė­la­pio.

V. K. Jo­ny­nas kū­ry­bi­niu pa­li­ki­mu pra­tur­ti­nęs pa­sau­lio me­no lo­by­ną, di­dži­ą­ją sa­vo kū­ri­nių ko­lek­ci­ją pa­do­va­no­jo Tė­vy­nei. Jis sa­kė: „Gi­miau Lie­tu­voj ir pri­klau­sau Lie­tu­vai“.

Pa­ren­gė mu­zie­ji­nin­kė

Vil­man­tė Pet­ru­se­vi­čie­nė

Nau­do­ti šal­ti­niai:

https://lt.wi­ki­pe­dia.org/wi­ki/Vy­tau­tas_Ka­zi­mie­ras_Jo­ny­nas

https://www.vle.lt/straips­nis/vy­tau­tas-ka­zi­mie­ras-jo­ny­nas/

https://www.lrt.lt/me­dia­te­ka/ira­sas/2000250196/dai­li­nin­kas-vy­tau­tas-ka­zi­mie­ras-jo­ny­nas

https://www.lrt.lt/me­dia­te­ka/ira­sas/2000247149/ma­zo­ji-stu­di­ja-kul­tu­ra-ir-re­li­gi­ja-lie­tu­viu-kop­ly­cios-va­sing­to­ne-ir-va­ti­ka­ne

Projektą finansuoja

Nuo­trau­kos iš Na­cio­na­li­nio M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus rin­ki­nių