Vis­kas pra­si­de­da nuo vie­no žmo­gaus

So­cia­li­nis pro­jek­tas – tai pi­lie­ti­nė są­mo­nin­gu­mo ak­ci­ja, ins­pi­ruo­ta pro­jek­to „RI­VER CLE­A­NUP”, pa­skli­du­sio po vi­są pa­sau­lį ir vie­ni­jan­čio tūks­tan­čius gam­tos my­lė­to­jų įvai­riuo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se. Į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos kvie­ti­mą da­ly­vau­ti šio­je ak­ci­jo­je at­si­lie­pė net 20 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių, aly­tiš­kiai – vie­ni iš jų.

Ak­ci­jo­je gau­siai da­ly­va­vo trys mies­to mo­kyk­los (Aly­taus Pi­lia­kal­nio, Li­kiš­kė­lių ir Šal­ti­nių pro­gim­na­zi­jos), Aly­taus jau­ni­mo cen­tras, Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos at­sto­vai.

„Mus į ak­ci­ją su­bū­rė vie­na ini­cia­ty­vi mū­sų ko­le­gė, tai­gi vi­si, su ge­ra nuo­tai­ka ir no­ru gra­žin­ti sa­vo mies­tą, su­gu­žė­jo­me į Dai­nų slė­nį. Juk vis­kas ir pra­si­de­da nuo pa­ties sa­vęs, nuo vie­no žmo­gaus, nuo ge­ro pa­vyz­džio, ku­ris ne­re­tai už­kre­čia.

Ko ra­do­me? Vis­ko. Nuo bui­ti­nių kriauk­lių iki au­to­mo­bi­lių pa­dan­gų. Ne­kal­bant jau apie smul­kias šiukš­les. Ste­bė­jo­mės, kaip ga­li­ma į miš­ką at­vež­ti to­kius daik­tus. Juk vež­ti vis tiek rei­kia, tai ko­dėl ne­ga­li­ma iš­mes­ti ten, kur rei­kia, kam vež­ti į gi­lų miš­ką? Nors... ki­ta ver­tus, ge­rai, kad bent gė­da iš­mes­ti ge­rai ma­to­mo­je vie­to­je“, – sam­pro­tau­ja Aly­taus Jur­gio Kun­či­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos at­sto­vė In­drė Na­vic­kė.

Upių pa­sau­ly­je – tūks­tan­čiai. Vien Lie­tu­vo­je jų su­skai­čiuo­ja­ma apie 29 900. Ben­dras jų il­gis sie­kia be­veik 64 000 ki­lo­met­rų. Di­džiau­sia ir van­de­nin­giau­sia ša­lies upė Ne­mu­nas, ku­rio il­gis – 937 km. Ne­mu­no kran­tai jun­gia Lie­tu­vą, Bal­ta­ru­si­ją bei Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­tį. Lie­tu­vo­je te­kan­čio Ne­mu­no il­gis sie­kia 359 km. Šis upių tė­vas tie­kia van­de­nį di­džiai da­liai ša­lies upių, eže­rų ir net­gi Bal­ti­jos jū­rai. Tai­gi nuo jo van­dens ko­ky­bės pri­klau­so dau­ge­lio ša­lies van­dens tel­ki­nių ko­ky­bė. De­ja, Ne­mu­nas, kaip ir di­džio­ji da­lis upių – už­terš­tos. Mik­ro­plas­ti­kai, che­mi­nės me­džia­gos, na­mų ūkių ar ver­slo įmo­nių nuo­te­kos.

„Šiukš­lių rū­šia­vi­mas, plas­ti­ko ir ener­gi­jos tau­py­mas – jau yra ta­pę mū­sų kas­die­ny­be, ta­čiau la­bai nu­ste­bi­no pa­skai­to­je pa­mi­nė­ti fak­tai apie mik­ro­plas­ti­ką. Kur tik jis ne­ran­da­mas? Nuo šiol tik­rai daug ati­džiau skai­ty­siu pro­duk­tų eti­ke­tes, – sa­ko In­drė ir op­ti­mis­tiš­kai pri­du­ria: – Jei­gu su­si­im­si­me šian­dien, da­bar, o ne­ati­dė­lio­si­me dar­bų mis­ti­niam ry­to­jui – tu­ri­me vil­ties sa­vo vai­kams pa­lik­ti to­kią pat ar net gra­žes­nę pla­ne­tą.“

In­for­ma­ci­ja pa­reng­ta ben­dra­dar­biau­jant su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ra ir fi­nan­suo­ja­ma Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do lė­šo­mis.

Užs. Nr. 050