Vien slap­ta­žo­džio ne­pa­kan­ka – in­ter­ne­te nau­do­ki­tės dvie­jų žings­nių ap­sau­ga

Pa­sa­ko­da­mas apie sa­vo pa­tir­tį, kau­nie­tis An­ta­nas pra­si­ta­ria: „Dar, re­gis, vi­sai ne­se­niai net su­sap­nuo­ti ne­ga­lė­jau, kad mais­to pre­kes už­si­sa­ki­nė­siu iš na­mų, švę­siu šven­tes ne prie sta­lo, o prie kom­piu­te­rio ek­ra­no. Ir ne­rei­kės vaikš­čio­ti į po­li­kli­ni­ką, lauk­ti ei­lė­je prie gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to. Sun­ku bu­vo net įsi­vaiz­duo­ti. Ypač pa­va­sa­rį, pir­mą­jį ka­ran­ti­ną, su­pra­tau, ko­kią nau­dą ga­li su­teik­ti tech­no­lo­gi­jos.“

Dvi­gu­bą pri­si­jun­gi­mo ap­sau­gą re­ko­men­duo­ja vi­siems

Pen­si­nin­ko tei­gi­mu, per ka­ran­ti­ną jam į pa­gal­bą at­sku­bė­jo anū­kas Liu­das. Jis per po­kal­bius „Sky­pe“ nuo­lat aiš­ki­no, kaip sau­giai at­lik­ti įvai­rius veiks­mus, pa­vyz­džiui, ap­si­pirk­ti in­ter­ne­to par­duo­tu­vė­je. Pa­dė­jo net su­si­kur­ti pa­sky­rą „Fa­ce­bo­ok“ tin­kle ir sek­ti gi­mi­nai­čių gy­ve­ni­mą.

„Ži­no­ma, Liu­das įspė­jo, kad vi­sa­da bū­čiau at­sar­gus, ne­spaus­čiau nuo­ro­dų, ku­rios siū­lo la­bai pi­giai įsi­gy­ti vais­tų ar kau­kių. Suk­čių kab­liu­kų in­ter­ne­te ne­trūks­ta. To­dėl rei­kia sau­go­tis“, – dės­to An­ta­nas.

Vir­tu­a­lią ta­pa­ty­bę jis sau­go kaip ir bet ko­kius as­mens do­ku­men­tus – pa­są ar vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą.

„Dvie­jų žings­nių au­ten­ti­fi­ka­vi­mas iš pra­džių man skam­bė­jo kaip kaž­koks man­dras pa­sa­ky­mas, kaip paukš­čių kal­ba. Bet pa­si­do­mė­jus, pa­si­skai­čius tai pa­si­ro­dė pa­pras­ta ir la­bai nau­din­ga. Re­ko­men­duo­ju vi­siems“, – tvir­ti­na pa­šne­ko­vas.

Pra­ver­čia vi­sur

Kau­nie­tis su­tin­ka, kad bū­dų, kaip ap­sau­go­ti sa­vo duo­me­nis ir pa­sky­ras, yra ne vie­nas, ta­čiau dvie­jų žings­nių au­ten­ti­fi­ka­vi­mas (ar­ba an­gliš­ka san­trum­pa 2FA) vy­rui pa­si­ro­dė pa­pras­tas ir efek­ty­vus.

Šią ap­sau­gos prie­mo­nę su­da­ro du žings­niai, pa­de­dan­tys ap­sau­go­ti var­to­to­jo ta­pa­ty­bę, kai pri­si­jun­gia­ma prie įvai­rių pa­sky­rų – elek­tro­ni­nio pa­što, so­cia­li­nių tin­klų ar elek­tro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės.

Pir­mo­jo žings­nio me­tu var­to­to­jas tu­ri pa­nau­do­ti duo­me­nis, ku­riuos ži­no: pri­si­jun­gi­mo var­das, slap­ta­žo­dis, as­mens ko­das ar PIN ko­das.

Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo eks­per­tai at­krei­pia dė­me­sį, kad šio ly­gio duo­me­nis nė­ra su­dė­tin­ga pa­si­sa­vin­ti – kaip ir „nu­lauž­ti“ pa­pras­tą slap­ta­žo­dį.

To­dėl rei­kia an­tro žings­nio, ku­ris su­kur­tų pa­ti­ki­mes­nę už­kar­dą nuo nu­si­kal­tė­lių.

Tai­gi ant­ro­jo žings­nio me­tu An­ta­nas ir ki­ti var­to­to­jai nau­do­ja spe­cia­lius ko­dus, ku­riuos kon­kre­čios sve­tai­nės sau­gu­mo sis­te­ma su­ge­ne­ra­vu­si iš­siun­čia į el. pa­štą, te­le­fo­ną ar į iš­ma­ni­ą­ją pro­gra­mė­lę, to­kią kaip „Smart-ID“. Taip var­to­to­jas ga­li bū­ti tik­ras, kad prie sa­vo sis­te­mų ga­li pri­si­jung­ti tik jis pats.

Kaip vei­kia dvi­gu­ba ap­sau­ga?

Tar­kim, nu­si­kal­tė­liai su­ži­no kon­kre­taus as­mens pri­si­jun­gi­mo prie el. pa­što duo­me­nis. Sve­ti­mą elek­tro­ni­nio pa­što ad­re­są ir slap­ta­žo­dį jie su­ve­da į sve­tai­nę, o ta­da ek­ra­ne iš­šo­ka lan­ge­lis, ku­ria­me pra­šo­ma įves­ti še­šių skait­me­nų pa­tvir­ti­ni­mo ko­dą.

Tuo pat me­tu tik­ra­sis el. pa­što sa­vi­nin­kas gau­na SMS ži­nu­tę su ko­du, ku­rio rei­kia bū­tent nu­si­kal­tė­liams.

Vos tik žmo­gus gau­na ži­nu­tę, jis iš kar­to tu­rė­tų su­vok­ti, kad kaž­kas ki­tas mė­gi­na pri­si­jung­ti prie jo pa­sky­ros in­ter­ne­te. Tai­gi, pa­ti sis­te­ma įspė­ja ir pa­ra­gi­na im­tis veiks­mų, jei­gu įta­ria­mas pa­žei­di­mas.

Ki­tą pa­vyz­dį sa­vu kai­liu iš­ban­dė pats An­ta­nas. Vy­ras at­li­ko eks­pe­ri­men­tą su anū­ku – pa­sa­kė šiam sa­vo elek­tro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės duo­me­nis, pri­si­jun­gi­mui rei­ka­lin­gus nau­do­to­jo ID ir as­mens ko­dą.

„Vos tik ki­ta­me mies­te gy­ve­nan­tis anū­kas su­ve­dė ma­no duo­me­nis ir no­rė­jo pri­si­jung­ti prie elek­tro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės, ma­no te­le­fo­ne iš­šo­ko pro­gra­mė­lė „Smart-ID“ ir pa­pra­šė su­ves­ti PIN ko­dą. Va­di­na­si, kiek­vie­nu pa­na­šiu at­ve­ju aš ga­liu su­ži­no­ti, jei­gu kaž­kas ki­tas ban­do jung­tis prie ma­no in­ter­ne­to ban­ki­nin­kys­tės“, – pa­sa­ko­ja pen­si­nin­kas.

Kaip pra­dė­ti nau­do­tis dvi­gu­ba ap­sau­ga?

Svar­biau­sia – tu­rė­ti iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną, ku­ris pa­lai­ko dvie­jų žings­nių au­ten­ti­fi­ka­ci­jos funk­ci­ją.

Kai te­le­fo­nas ran­ko­je, te­rei­kia nau­do­ja­mus so­cia­li­nius tin­klus, el. pa­štą, elek­tro­ni­nę ban­ki­nin­kys­tę ir ki­tas nau­do­ja­mas pro­gra­mė­les su­sie­ti su šiuo te­le­fo­nu. Be to, pa­vyz­džiui, į te­le­fo­ną par­si­siųs­ta „Smart-ID“ pro­gra­mė­lė pa­tei­kia aiš­kią in­struk­ci­ją, kaip nau­do­tis dvie­jų žings­nių ap­sau­ga.

„Ga­liau­siai, jei­gu pa­čiam la­bai ne­si­se­ka, vi­sa­da ga­li­te kreip­tis į jau­nes­nius žmo­nes – vai­kus ar anū­kus“, – ra­gi­na An­ta­nas.

Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo eks­per­tai pa­žy­mi, kad nu­si­kal­tė­liai in­ter­ne­te la­bai daž­nai ieš­ko bū­dų, kaip iš žmo­nių iš­vi­lio­ti ar ki­taip pa­grob­ti as­me­ni­nius duo­me­nis, o pa­pras­ti pi­lie­čiai nė ne­įta­ria, kad yra įdo­mūs pik­ta­da­riams.

To­dėl pa­ta­ria­ma nau­do­ti dvi­gu­bą ap­sau­gą, sau­gant bent jau sa­vo svar­biau­sias ir dau­giau­sia as­me­ni­nių duo­me­nų tu­rin­čias pa­sky­ras.

Užs. Nr. 0143