Vida žalčių nebijo, o žmonių grybaudama beveik nesutinka

Grybų ieškojo turguje, nes dirbo

Tikėdami, kad jau visi miškus išbraidžiojo, savas grybavietes apžiūrėjo, klausėme, užkietėjusių grybautojų, kokių šio rudens atradimų patyrė? Bet surasti tokių pašnekovų buvo nelengva. „Dirbu, dirbu, dirbu... Nelieka laiko po miškus vaikščioti“, – sakė aktyvi nevyriausybininkė Virginija. „Šiemet nesuradau laiko grybavimui, greitai vasara prabėgo, o ir pusė rudens. Buvau nusipirkusi voveraičių,  bet ne žiemai. Nusiperku ir marinuotų. Grybų valymas ilgai užtrunka. Retesnių grybų gal net nenorėčiau ragauti“, – sakė apskaitos paslaugų specialistė Vida „Nepatikėsite, bet šiemet nė karto negrybavau. Geriausias grybų paruošimas man – apvirtus grybus sudėti į šaldymo kamerą“, – sakė aktyvi alytiškė Gitana.

Miškus pamėgo nuo vaikystės

Visgi Putinų turgelyje pavyko surasti moterį, kuri gali pretenduoti į aktyviausios grybautojos titulą. „Nuo dešimties metų aš po miškus braidžioju. Augau prie pat Obelijos miško, tėvai dirbo, grybavimams laiko neturėjo, tad mes, vaikai, po mišką nardėme, rinkome uogas, grybus. Ir pinigėlių užsidirbdavome, dažniausiai kaimynai nupirkdavo, bet, menu, voveraičių ir į turgų nešdavome. Tada jokių grybų supirkimo punktų nebuvo. Dabar tėviškės miškai jau negrybingi, važiuoju į Varėnos pušynus, tiksliau – Gudžių mišką. Ir visada viena, man jauku miške vienai vaikščioti. Per 7 grybavimo valandas būna nesutinku nė vieno grybautojo – per šlapia, o aš iki paskutinio autobuso išbūnu miške. Mama, kuri su manimi gyvena, dažnai pabara, klausia, ko ten eini. „Tu ten ir numirsi“, – sako. Bet aš jau negaliu be miško. Kai tik laisva diena, keliuosi anksti ir autobusu išdardu.  Ir ne dėl pinigų, man svarbu grybauti, uogauti. Tai jau ne pomėgis, o liga. Uogų rinkimo sezoną pradedu žemuogėmis, o baigiu spanguolėmis. Sakote, kad spanguoliauti sunku, o man norisi, kad jų tik būtų. Šiemet spanguolės anksti baigėsi. Pelkės tuščios, išrinkta“, – pasakoja Vida Kursevičienė, dar ne pensininkė, o truputį dirbanti alytiškė.

Išskirtinis laimikis – šakotasis sėdis

Ar grybautojos Vidos nebaugina žalčiai, gyvatės ir kitokie pelkių gyviai? Moteris teigia, kad žalčių yra, tenka matyti, o angies dar nebuvo susitikusi. Domimės ir tuo, ar iš miško galima išgyventi. Vida atitaria, kad taip, galima užsidirbti, šią vasarą iš uogų ir grybų ji ir gyveno. Moters pastebėjimu, šiemet miškuose karaliavo voveraitės. Jos atrastose vietelėse baravykai pradėjo dygti tik prieš dvi savaites. Jų atradusi vos apie penkis kilogramus. „Pati nesu grybų mėgėja, net nepasakyčiau, kokie man skaniausi. Per sezoną tik kokį kartą kitą gaminu. Žiemai šiek tiek pasiruošiu. Štai šiandien pirmą kartą virsiu grybų mišrainę su kopūstais, morkomis, svogūnais. Skani, moterys buvo atsinešusios, ragavau, man patiko“, – sako Vida. 

... Visą straipsnį rasite mūsų naujausią (Nr. 14138/78) spaudinį Alytuje įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. 

Antradienio numeris kainuoja 1 Eur, savaitgalio – 1,1 Eur.

Laikraštį prenumeruoti yra daug pigiau, ypač visiems ateinantiems metams (dabar – 0,77 Eur, pristatymo mokestis įskaičiuotas). 

Dėmesio: iki spalio 21 dienos laikraščio „Alytaus naujienos“ prenumerata 2026 metams priimama tik „Perlo“ skyriuose (77 Eur) ir pašte (dėl pašto antkainio 12 proc. brangiau). Nuo spalio 22 d. vėl galėsite užsisakyti ir redakcijoje (77 Eur). Mūsų metiniai prenumeratoriai dovanų gaus asmeninių skelbimų, sveikinimų kuponą (30 Eur vertės), „Alytaus žurnalą“ (iki 3 Eur vertės), o su pirmu 2026 m. laikraščiu – ir firminį kalendorių. i, ar teisėtai už jas gaunami pinigai?