Vėjai ir audros V. Zelenskio vertikalėje

Šalies Aukščiausiosios Rados (parlamento) valia naujuoju gynybos ministru paskirtas dabar jau buvęs žvalgybos karininkas Jevhenas Chmara, kuris atsistatydino iš karinės tarnybos taip, kaip nurodo Ukrainos konstitucija (gynybos ministerijai vadovauti gali tik civilis, o ne kariškis).

Tačiau jo pirmtakas, regis, nenustygsta: M. Fedorivas viešai pareiškė, esą šalies vadovo rinkimus galima būtų surengti ir vykstančio karo su Rusija metu. Galbūt pajuto politinio kraujo skonį – kai kurie Ukrainos sociologai nurodo, esą dabar V. Zelenskis nebūtų rinkimų favoritas net pirmajame rinkimų ture. O tų ukrainiečių, kurie sako „nebalsuosią už kandidatą jokiu būdu”, didelė diduma nurodo kaip tik V. Zelenskį.

Didžiausią pasitikėjimą turintys politikos dalyviai – buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas ir šalies ambasadorius Londone gen. Valerijus Zalužnas, minėtasis M. Fedorivas ir dabartinis prezidento administracijos vadovas Kirilo Budanovas. Apklausos rodo, kad visi jie nugalėtų V. Zelenskį antrajame rinkimų ture.
Tačiau demokratinėje visuomenėje įprastas procedūras, taigi ir rinkimus, riboja ta pati konstitucija, neileidžianti rengti piliečių balsavimų vyraujant karo padėčiai. Š. m. kovą V. Zelenskis jau yra sakęs, kad rinkimai Ukrainoje bus surengti pasibaigus karui, o ne kokių nors laikinų paliaubų sąlygomis.

Vis dėlto pagrindinė M. Fedorivo pareiškimo mintis – ne rinkimai, o korupcija šalyje. V. Zelenskis savo visuomenės akyse gal ir nėra korupcijos simbolis, tačiau akivaizdžiai turi reputaciją tokio valstybės vadovo, kuris su korupcija net karo metu nesusitvarkė, o šalis dėl to patyrė milžiniškų finansinių nuostolių. 
Š.m. pradžioje dėl stambaus korupcinio skandalo savo pareigas turėjo palikti V.Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, o keletas prezidento artimų bičiulių spėjo pabėgti į užsienį po to, kada, kaip įtariama, buvo slapta įspėti apie Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) pradėtus tyrimus. Rugpjūčio 18-ąją V.Zelenskis atleido iš pareigų savo administracijos vadovo pavaduotoją Iriną Mudrąją po to, kai šios namuose NABU atliko kratas tiriant kyšininkavimą.

Politiniuose kuluaruose netyla Ukrainos prezidentui skirta kritika dėl to, kad jis vidaus politikoje kartais elgiasi  it Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Nors jis kol kas nekiša opozicijos atstovų į belangę, tačiau daugelį savo politinių sprendimų įgyvendina kliaudamasis sau ištikimos partijos “Tautos  tarnas”, kuri surinkta iš atsitiktinių žmonių (Parlamente dabar partija turi 235 balsus iš 450) dauguma.

Nors Ukrainos politinė sistema surėdyta taip, kad vyriausybės asmeninė sudėtis turėtų išplaukti iš parlamentinių partijų ar partinių koalicijų, prasidėjus V.Zelenskio kadencijai, ryškiausią įtaką tam turėjo prezidento administracijos vadovas A. Jermakas, o dabar – asmeniškai V.Zelenksis. Tai reiškia, kad esminius sprendimus buldozerio principu priima griežtai integruota politinė vertikalė. Kuri nesugeba kai kurių savo sprendimų esmės negeba paaiškinti nei savo oponentams, nei visuomenei. Kaip atsitiko vasaros pradžioje, kada V.Zelenskis dėl tik sau žinomų priežasčių sumąstė pertvarkyti šalie ministrų kabinetą, kuriame iš 19 narių tik du – valdančiosios partijos nariai. Kiti – partijoms nepriklausomi ministrai, įskaitant ir dabartinį premjerą  - Sergijų Koreckį.

Aršesnė politinė opozicija V.Zelenskiui primena, kaip jo administracija plačios Rusijos agresijos pradžioje 2022-aisiais iš esmės monopolizavo televizijos transliacijas. Tada keleto populiariausių TV kanalų transliacijos buvo sujungtos į “Vieningą telemaratoną”, mažiau reikšmingi ir nepriklausomi transliuotojai buvo pasmerkti žlugti ar trauktis į vaizdo platinimo platformas (tokias kaip YouTube).

Dabar nuo Ukrainos valdžios nepriklausomi informacijos kūrėjai ima pastebėti, kad “Vieningasis TV maratonas” dažniau praneša apie Ukrainos politines pergales ir sėkmes karo laukuose, tačiau transliuoja daug mažiau pranešimų apie tai, kur pergalės beigi sėkmės – ne tokios akivaizdžios.

Agresyvaus Rusijos pradėto karo pradžioje V.Zelenskisj jautė besąlygišką savo šalies visuomenės  paramą namuose. Tai itin padėjo jam patogiai jaustis ir tarptautinėje erdvėje. Klausimas, kaip tai keisis mąžtant pasitikėjimui jam pačioje Ukrainoje?