„Už­si­lepeš­ki­ni­mas” dzū­kiš­kai – miš­kuo­se pa­si­ro­dė il­gai lauk­tos vo­ve­rai­tės

Gry­bų se­zo­no šie­met te­ko lauk­ti kan­triai – šal­tas pa­va­sa­ris ir saus­ra pa­da­rė sa­vo juo­dą dar­bą, miš­ke ras­ti gry­bų iki šiol bu­vo sun­ku. Da­bar si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tė, vie­tos gy­ven­to­jai sa­ko – drėg­mės jau už­ten­ka, o šią sa­vai­tę ža­da­mos trum­pos liū­tys tei­kia dar dau­giau vil­čių. Tai pa­si­py­lė pir­mo­sios le­peš­kos, sa­vait­ga­lį jų spė­jo pa­si­rink­ti ir mies­tie­čiai.

Iš­si­ilg­tos vo­ve­rai­tės jau pa­si­ro­dė ir tur­gu­je – gy­vai pas vie­tos pre­kiau­to­jus Mer­ki­nė­je, tur­guo­se, in­ter­ne­te – įvai­rio­se Aly­taus skel­bi­mų gru­pė­se. Kai­nos – nuo 4 eu­rų už 1 lit­rą iki 10 ki­log­ra­mų už ki­log­ra­mą. Po 4 eu­rus už ki­log­ra­mą šiuos gry­bus per­ka ir su­pirk­tu­vės Dzū­ki­jo­je – gry­bau­to­jai sa­ko, kad pus­vel­čiui, juk ne vie­ną ki­lo­met­rą ten­ka dėl vo­ve­rai­čių nu­kul­niuo­ti miš­kais.

Dzū­kai gar­sė­ja kaip mo­kan­tys gry­bau­ti, iš­ma­nan­tys, ko­kia­me miš­ke kas au­ga ir kur ge­riau­sia ieš­ko­ti ku­rios rū­šies gry­bų. Ži­no­ma, ir tik jiems vie­niems ži­no­mo­se vie­to­se. Anot gry­bų edu­ka­to­rės Au­re­li­jos Plū­kės, ga­na su­dė­tin­ga prog­no­zuo­ti, kur kiek­vie­nais me­tais bus der­lin­gi miš­kai: „Miš­kas – tai ne dar­žas, į ku­rį pa­so­di­ni dar­žo­ves ir su­lau­ki der­liaus. Pir­miau­sia, miš­ko pa­si­rin­ki­mas pri­klau­so nuo to, ko­kių gry­bų ieš­ko­me. Aš, kaip gry­bų pa­sau­lio ty­ri­nė­to­ja, la­biau­siai mėgs­tu tuos miš­kus, ku­riuo­se yra di­džiau­sia gry­bų įvai­ro­vė. Tai yra se­nie­ji miš­kai, ku­rie pa­si­žy­mi di­de­liu kie­kiu ne­gy­vos me­die­nos – juo­se vi­si nu­vir­tę me­džiai lie­ka ir­ti. Ten tik­rai ga­li­ma ras­ti įvai­riau­sių gry­bų. Ži­no­ma, ten ne­la­bai ra­si­me įpras­tų, val­gy­mui ren­ka­mų gry­bų.“

Vo­ve­rai­čių mi­ko­lo­gė siū­lo ieš­ko­ti vi­du­ti­nio se­nu­mo miš­kuo­se, be­ne svar­biau­si dy­gi­mo veiks­niai – drėg­mė ir tem­pe­ra­tū­ra. Gry­bai la­bai mėgs­ta drėg­mę, jų au­gi­mui ne­tin­ka sau­sa dir­va. Jei yra drėg­na ir šil­ta, pa­vyz­džiui, ly­ja mer­kian­tis lie­tus, ku­ris pri­so­ti­na drėg­me dir­vo­že­mį ir vy­rau­ja šil­ta tem­pe­ra­tū­ra, tai tik­rai ga­li­ma ke­liau­ti į miš­ką ieš­ko­ti gry­bų. Vo­ve­rai­tės daž­niau­siai au­ga spyg­liuo­čių miš­kuo­se, o ge­riau­sia ke­liau­ti į pu­šy­nus su ki­to­kių me­džių prie­mai­šo­mis, ten val­go­mų gry­bų įvai­ro­vė bus di­džiau­sia.

Ar svei­ka val­gy­ti gry­bus? Čia yra įvai­rių nuo­mo­nių.

Gy­dy­to­jos die­to­lo­gės dr. Edi­tos Ga­ve­lie­nės tei­gi­mu, ter­miš­kai ap­do­ro­jant gry­bus mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos, mik­ro­ele­men­tai, bal­ty­mai di­dži­ą­ja da­li­mi iš­lie­ka: „Vis dėl­to, dau­giau­sia jų iš­lie­ka, kai gry­bai ruo­šia­mi ga­ri­nant ar­ba gri­li­nant. Jei­gu gry­bai nau­do­ja­mi ruo­šiant pa­da­žą ar sriu­bą, tai tos mais­ti­nės me­džia­gos ir per­ei­na į šiuos pa­gar­dus bei pa­tie­ka­lus. Be to, gry­buo­se la­bai ma­žai rie­ba­lų ir daug svei­ka­tai nau­din­gų me­džia­gų, pa­vyz­džiui, skai­du­lų ir mik­ro­ele­men­tų. Gry­bus ga­li­me va­din­ti B gru­pės vi­ta­mi­nų šal­ti­niu, taip pat juo­se ran­da­ma vi­ta­mi­no E, ge­le­žies, va­rio, ka­lio, cin­ko, fo­lio rūgš­ties. Dėl šių mais­ti­nių me­džia­gų gry­bus re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti tiems, ku­rie at­si­sa­ko gy­vū­ni­nės kil­mės pro­duk­tų.“ 

Svei­ka­tai pa­lan­kios mi­ty­bos spe­cia­lis­tė pa­žy­mi, kad, su­val­gęs di­des­nį gry­bų kie­kį, žmo­gus ga­li jaus­tis ap­sun­kęs, o kar­tais jie su­ke­lia ir ne­ma­lo­nius virš­ki­ni­mo sis­te­mos ju­ti­mus: py­ki­ni­mą, pil­vo skaus­mus. „Yra ir gry­bams aler­giš­kų žmo­nių, to­dėl, prieš juos val­gant, rei­kia pa­žin­ti sa­vo or­ga­niz­mą, ska­nau­ti po tru­pu­tį. Reik­tų at­si­žvelg­ti dar ir į tai, kad veiks­min­gam gry­bų virš­ki­ni­mui žmo­gaus or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gi tam tik­ri fer­men­tai. Vie­nas iš jų – tre­ha­la­zė. Jei­gu žmo­gui šio fer­men­to trūks­ta ar­ba jo vi­sai ne­tu­ri, tuo­met at­ve­ju pa­si­reiš­kia gry­bų ne­to­le­ra­vi­mas“, – pri­du­ria dr. E.Ga­ve­lie­nė.

Die­to­lo­gė tei­gia, kad gry­bus ver­ta įtrauk­ti į sa­vo mi­ty­bos ra­cio­ną, ne­pa­mirš­tant sai­ko: „Gry­bai yra aro­ma­tin­gi, to­dėl su­tei­kia mais­tui spe­ci­fi­nį kva­pą. Tai ska­ti­na ir virš­ki­ni­mo sul­čių iš­si­sky­ri­mą, pa­ruo­šiant virš­ki­ni­mo sis­te­mą dar­bui.“

_____________________________________________________

Ką rei­kia ži­no­ti apie vo­ve­rai­tes?

Ne­plau­ki­te per­ne­lyg il­gai. Di­des­nius ne­šva­ru­mus nuo vo­ve­rai­čių pa­dės pa­ša­lin­ti še­pe­tė­lis, ta­čiau gry­bus ver­ta ir nu­plau­ti. At­min­ki­te, kad gry­bai yra la­bai švel­naus sko­nio, to­dėl il­gas kon­tak­tas su van­de­niu jį dar la­biau su­men­kins, vo­ve­rai­tės ne­teks da­lies traš­ku­mo. Kad to ne­at­si­tik­tų, su­ber­ki­te jas į in­dą su van­de­niu ir drus­ka, ke­lis kar­tus pa­nar­din­ki­te ir nu­koš­ki­te į rė­tį. Tik tiek!

Ne­lai­ky­ki­te spin­te­lė­je. Tin­ka­miau­sia vie­ta lai­ky­ti vo­ve­rai­tes yra ne san­dė­liu­kas, ar juo­lab – len­ty­na vir­tu­vė­je. Par­si­neš­tus ir nu­va­ly­tus gry­bus dė­ki­te į šal­dy­tu­vą. Bet net ir ja­me vo­ve­rai­tės ne­sto­vės il­gai – jų ne­re­ko­men­duo­ja­ma lai­ky­ti il­giau nei 3 die­nas. Jei­gu ne­spė­ja­te su­val­gy­ti, su­džio­vin­ki­te, už­šal­dy­ki­te ar kon­ser­vuo­ki­te.

Ne­dė­ki­te į šal­dy­tu­vą drėg­nų gry­bų. La­bai svar­bi tai­syk­lė – nu­plau­tus gry­bus prieš de­dant į šal­dy­tu­vą ge­rai nu­sau­sin­ti. Prie­šin­gu at­ve­ju dėl drėg­mės iš vo­ve­rai­čių jos grei­tai ga­li pra­dė­ti pe­ly­ti. Pa­pras­čiau­sias ir veiks­min­giau­sias bū­das – kiek­vie­ną gry­bą nu­sau­sin­ti po­pie­ri­niu rank­šluosčiu. De­dant juos į šal­dy­tu­vą, po jais taip pat ga­li­te pa­kiš­ti po­pie­ri­nio rank­šluosčio ga­ba­lė­lį, kad su­ger­tų drėg­mę.

Ne­lai­ky­ki­te jų plas­ti­ki­nia­me mai­še­ly­je. Ne­ga­li­ma dė­ti į šal­dy­tu­vą vo­ve­rai­čių plas­ti­ki­nia­me mai­še­ly­je. To­kia­me mai­še­ly­je su­si­kau­pia drėg­mė, to­dėl gry­bai ims pe­ly­ti. Tai­gi vo­ve­rai­tes ge­riau su­pil­ti į du­be­nį ar­ba di­de­lę mais­to lai­ky­mo pa­kuo­tę – ta­čiau svar­bu jos ne­už­da­ry­ti.

So­tu ir ne­bran­gu – „per­lo­tas“ su švie­žio­mis vo­ve­rai­tė­mis

Rei­kės: 100 g per­li­nių kruo­pų, 150 g vo­ve­rai­čių, ne­di­de­lio svo­gū­no, po­ros čes­na­ko skil­te­lių, 250 ml sul­ti­nio, 50 ml bal­to­jo vy­no, aly­vuo­gių alie­jaus, ga­ba­lė­lio svies­to, tar­kuo­to par­me­za­no sū­rio, drus­kos, švie­žiai mal­tų pi­pi­rų, švie­žių čiob­re­lių

Ga­mi­ni­mas: Di­de­lė­je kep­tu­vė­je įkai­tin­ki­te šla­ke­lį aly­vuo­gių alie­jaus, su­dė­ki­te ku­be­liais su­pjaus­ty­tą svo­gū­ną ir ap­kep­ki­te, šiek tiek vė­liau įmai­šy­ki­te iš­spaus­tą čes­na­ką. Ta­da su­ber­ki­te per­li­nes kruo­pas, ge­rai iš­mai­šy­ki­te ir su­pil­ki­te sul­ti­nį. Vir­ki­te ant vi­du­ti­nės ug­nies apie 15 mi­nu­čių. Kruo­pos tu­rė­tų su­ger­ti sul­ti­nį. Tuo­met su­pil­ki­te vy­ną ir vir­ki­te dar 5 mi­nu­tes.

Ki­to­je kep­tu­vė­je su šla­ke­liu alie­jaus ir šiek tiek svies­to ap­kep­ki­te nu­va­ly­tas vo­ve­rai­tes – di­des­nes ga­li­te prieš tai pa­smul­kin­ti, ta­čiau ma­žes­nių ne­pjaus­ty­ki­te. Su­dė­ki­te jas į kruo­pas, kruopš­čiai iš­mai­šy­ki­te ir pa­troš­kin­ki­te ke­lias mi­nu­tes, kad sko­niai su­si­lie­tų. Pa­gal sko­nį pa­gar­din­ki­te drus­ka ir pi­pi­rais, įmai­šy­ki­te da­lį tar­kuo­to par­me­za­no. Bai­giant kep­ti įdė­ki­te ne­di­de­lį ga­ba­lė­lį svies­to. Su­dė­jus į lėkš­tes, ant vir­šaus už­ber­ki­te švie­žių čiob­re­lių ir li­ku­sį tar­kuo­tą sū­rį.

(Pagal IKI pranešimą žiniasklaidai)