Už­kan­džius na­muo­se ga­mi­nan­ti Jo­li­ta Vai­ne­vi­čie­nė: „Šeima pa­stū­mė­jo į to­kį ver­slą, net ne­ti­kė­jau, kad taip ge­rai sek­sis”

Po­pu­lia­riau­sia na­muo­se ga­min­ti įvai­rius ke­pi­nius

Prieš tre­jus me­tus Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba su­pap­ras­ti­no rei­ka­la­vi­mus ma­žie­siems mais­to ga­min­to­jams. Tar­ny­bos di­rek­to­riaus Man­to Staš­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, dau­ge­liui tai ta­po nuo­sa­vo ver­slo pra­džia: „Prieš at­lais­vi­nant rei­ka­la­vi­mus bu­vo ne­ri­mo, nes mais­to ga­my­ba su­si­ju­si su tam tik­ra ri­zi­ka, ta­čiau avan­su su­teik­tas pa­si­ti­kė­ji­mas ne­bu­vo nu­vil­tas. Ma­žie­ji ga­min­to­jai ne tik pui­kiai su­si­tvar­ko su vi­sais sau­gos rei­ka­la­vi­mais, bet ir nuo­lat ple­čia ga­mi­nių asor­ti­men­tą bei pir­kė­jų ra­tą. Ma­to­me, kad ma­žie­ji ga­min­to­jai po­pu­lia­rė­ja vi­so­je Eu­ro­po­je ir tam­pa ne­at­sie­ja­ma mais­to kul­tū­ros da­li­mi, pri­si­de­da prie na­cio­na­li­nio ku­li­na­ri­nio pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo bei puo­se­lė­ji­mo.“

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba in­for­muo­ja, kad nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai nu­ma­to, jog, pra­de­dant mais­to ga­my­bos ver­slą na­muo­se, bū­ti­na veik­lą už­re­gist­ruo­ti tar­ny­bo­je, skel­biant apie par­duo­da­mą pro­duk­ci­ją in­ter­ne­te, pri­va­lu nu­ro­dy­ti veik­los re­gist­ra­ci­jos tar­ny­bo­je nu­me­rį ir tu­rė­ti lei­di­mą veik­lai vyk­dy­ti. Ma­žie­siems ga­min­to­jams kie­kiai įvai­riems pro­duk­tams nu­sta­to­mi va­do­vau­jan­tis ati­tin­ka­mais tei­sės ak­tais.

Pa­gal tar­ny­bos tu­ri­mus duo­me­nis, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra apie 1 tūkst. mais­to ga­min­to­jų ma­žais kie­kiais ar­ba to­kių ga­min­to­jų na­muo­se ir šis skai­čius nuo­lat di­dė­ja, o po­pu­lia­riau­sia na­muo­se ga­min­ti įvai­rius ke­pi­nius ir mil­ti­nius pro­duk­tus. To­kių ga­min­to­jų ša­ly­je – apie 500. Na­muo­se pie­no pro­duk­tus ga­mi­na per 270 as­me­nų Lie­tu­vo­je, mė­sos ga­mi­nius – be­veik 150, žu­vies pro­duk­tus – per 90.

Aly­tu­je – 25 mais­to ga­min­to­jai na­mų vir­tu­vė­se

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos Aly­taus de­par­ta­men­to ap­tar­nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je – Birš­to­no, Drus­ki­nin­kų, Aly­taus mies­to, Aly­taus, Laz­di­jų, Prie­nų ir Va­rė­nos rajonų sa­vi­val­dy­bė­se šiuo me­tu yra 46 mais­to ga­min­to­jai na­mų vir­tu­vė­se. Dau­giau­sia jų Aly­tu­je – 25, Laz­di­jų ra­jo­ne – 7, Prie­nų ir Va­rė­nos ra­jo­nuo­se – po 6, Aly­taus ra­jo­ne – 2.

Po­pu­lia­riau­si ga­mi­niai, ruo­šia­mi na­mų vir­tu­vė­se, mi­nė­to­se sa­vi­val­dy­bė­se kaip ir Lie­tu­vo­je yra įvai­rių ke­pi­nių ga­my­ba. Ant­ro­je vie­to­je pa­gal po­pu­lia­ru­mą – ga­mi­na­mi įvai­rūs už­kan­džiai.

Kaip sa­kė Aly­taus de­par­ta­men­to pa­ta­rė­ja Sol­vei­ga Trun­cie­nė, ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai nuo­lat kon­sul­tuo­ja no­rin­čiuo­sius ga­min­ti pro­duk­tus na­muo­se ir juos par­duo­ti, su­si­do­mė­ji­mas to­kia veik­la yra ne­ma­žas.

Dėl kon­sul­ta­ci­jų ga­li­ma ne tik tie­sio­giai kreip­tis į ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tus, bet ir skam­bin­ti Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos te­le­fo­nu 1879.

Dvie­jų de­šimt­me­čių dar­bą res­to­ra­nuo­se iš­mai­nė į už­kan­džių ga­my­bą na­muo­se

Kad Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je ga­li­ma iš­si­vers­ti mais­to pro­duk­tus par­da­vi­mui ga­mi­nant na­mų vir­tu­vė­je, liu­di­ja aly­tiš­kės J.Vai­ne­vi­čie­nės pa­vyz­dys.

Tu­rė­da­ma mai­ti­ni­mo ver­slo or­ga­ni­za­vi­mo spe­cia­ly­bę ji du de­šimt­me­čius dir­bo mies­to res­to­ra­nuo­se vi­rė­ja, vy­riau­si­ą­ja vi­rė­ja, ga­my­bos va­do­ve.

„At­ėjus ko­vi­dui atsirado laiko gyvenimo apmąstymui, svajonių ir tikslų įgyvendinimui. Gana ilgą laiką neapleido mintis, kad reikia kažką keisti profesiniame gyvenime, toliau tobulėti, o ne sėdėti vietoje. Vieną vakarą, bendraujant ir diskutuojant šeimos rate apie ateitį, tarėme sau – kada, jei ne dabar? Nuo tos dienos mažais žingsneliais su dideliu noru ėjau link tikslo ir pasiekiau tai, apie ką kažkada tik svajojau – įkūriau „Jolli virtuvę“,– sa­vo ma­žo­jo ver­slo kū­ri­mo pra­džią pri­si­mi­nė Jo­li­ta.

Ka­dan­gi, jos tei­gi­mu, už­si­sa­ky­ti įvai­rius už­kan­džius ne tik šei­mų, bet ir ko­lek­ty­vų šven­tė­se ar ren­gi­niuo­se tam­pa la­bai po­pu­lia­ru, ji sa­vo bu­to vir­tu­vė­je ir ėmė­si to­kių pro­duk­tų ga­my­bos.

J.Vai­ne­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad dar iki ofi­cia­liai re­gist­ruo­tos veik­los, ji įvai­rius vie­no kąs­nio ir di­des­nius už­kan­džius ga­mi­no tik šeimai ir artimiausiems drau­gams: „No­rė­jo­si iš­girs­ti, kaip bus įver­tin­tas jų sko­nis, pateikimas, išvaizda, ar pa­tiks. Tik­rai su­lau­kiau daug pa­gy­ri­mų, paskatų ir pagaliau šią veik­lą už­re­gist­ra­vau Vals­ty­bi­nė­je mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bo­je. Šeima pa­stū­mė­jo į to­kį ver­slą, net ne­ti­kė­jau, kad taip ge­rai sek­sis.“

„Sten­giuo­si vis­ką ga­min­ti tik iš kokybiškų pro­duk­tų“

Be­veik dve­jus me­tus Jo­li­ta už­si­i­ma įvai­rių už­kan­džių ir sa­lo­tų ga­my­ba sa­vo na­muo­se. Pa­sak mo­ters, il­giau­siai už­tru­ko su­gal­vo­ti šių pro­duk­tų me­niu, rei­kė­jo su­kur­ti puslapį „Fa­ce­book“ paskyroje, pritraukti sekėjų, patentuoti „Jol­li vir­tu­vės“ vardą. Šioje virtuvėje atsirado siūlomi ga­mi­niai – vie­no kąs­nio ir di­des­ni už­kan­džiai ant čia­ba­tos duo­nos, mi­ni bur­ge­riu­kai, kru­a­sa­nai ir dar nemažai kitų.

„Da­bar ma­no vir­tu­vės siū­lo­mų už­kan­džių asor­ti­men­tas at­si­nau­ji­nęs. Šiuo me­tu po­pu­lia­riau­si už­kan­džiai su ka­ra­me­li­zuo­ta kriau­še ir sū­riais, kre­ve­tė­mis ar sau­lė­je džio­vin­tais po­mi­do­rais, taip pat sa­lo­tos in­de­liuo­se, bur­ge­riu­kai. Nau­jau­sias ma­no pro­duk­tas – viš­tie­nos suk­ti­nu­kai su mor­kų pes­to ant duo­ne­lės. Sten­giuo­si vis­ką ga­min­ti iš kokybiškų pro­duk­tų. „Jolli virtuvės” vertybės –kokybė, pateikimas, išvaizda ir skonis. Juk pirmiausia patie­kalus vertiname akimis, o tik vėliau pajaučiame skonį“, – pa­sa­ko­jo J.Vai­ne­vi­čie­nė.

Jo­li­ta pri­si­pa­ži­no, kad yra kal­bi­na­ma grįž­ti dirb­ti į mies­to vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gas, bet šian­dien apie tai ne­gal­vo­jan­ti: „Nė­ra ge­riau, kaip dirb­ti sau ir vi­są sa­vo lai­ką ati­duo­ti my­li­mam dar­bui. Tiems, kas tu­ri su­ge­bė­ji­mų ga­min­ti mais­tą, palin­kėčiau to im­tis. Tik­rai nė­ra ke­lia­mi kaž­ko­kie ne­įvyk­do­mi rei­ka­la­vi­mai. Jie įvei­kia­mi, jei sten­gie­si dėl sa­vęs ir klien­tų.