„Tiriamoji ekspedicija“: pamokose gamtoje lijo tikras ir idėjų lietus

Prisijungė dar trys mokyklos

Varėnos rajone, Dubaklonio kaime, kaimo turizmo sodyboje „Dzūkijos perlas“ ne poilsiui, bet rimtam darbui susitiko keturių Alytaus miesto mokslo įstaigų moksleiviai ir mokytojai. Kaip „Alytaus naujienoms“ kalbėjo Jotvingių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Romanovienė, tokios gamtos pamokos ne mokyklos suole, o gamtoje, gimnazijoje organizuojamos jau dešimtus metus. Pasak pavaduotojos, šiemet atsirado galimybė prie „Tiriamosios ekspedicijos“ prisijungti ir kitoms Alytaus mokykloms, dalyvaujančioms „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte. „Pasipildėme naujais dalyviais iš Jotvingių ir Putinų gimnazijų, Likiškėlių ir Volungės progimnazijų. Iš viso ekspedicijoje – 10 mokytojų ir 65 mokiniai. Mes save jau vadiname tokio mokymosi ekspertais“, – teigia R. Romanovienė. Jos pastebėjimu, šiemetė stovykla – ilgesnė, 5 parų ir su patogesnėmis buities bei tyrimų sąlygomis. Anksčiau ekspedicijos vykdavo Metelių regioniniame parke, tris paras tekdavo gyventi palapinėse.

Biologijos mokytojos Linos džiaugsmas 

„Tiriamosios ekspedicijos“ dalyvių klausiame, kaip prabėgo pirmosios dienos, atnešusios ir nemažai lietaus? Moksleiviai atitaria, kad būta ir idėjų lietaus. Po įžanginės dalies prasidėjo darbas grupėse kartu su tiriamuosius-kūrybinius darbus kuruojančiais mokytojais. Visos dienos intensyvios, kupinos veiklos ir atradimų, diskusijų, pirmųjų žingsnių į tyrimų pasaulį. Tiriamųjų darbų komandos pagal savo temą išbandė gautą įrangą ir medžiagas: mikroskopus, natrio šarmą, druskos rūgštį ir kt. Vyko STEAM veiklos, žygiai su gamtininku Mindaugu Lapele ir jo keturkoju Pipiru. Iš viso buvo numatyti keturi žygiai.

Jaunimo laukė įdomios praktinės užduotys: dirbtuvėse „Antras šansas tekstilei“, panaudojus baliklius ir kitus chemikalus, atgimė seni daiktai, o tai – puiki tvarumo pamoka. Saulei nusileidus vyko  žvėrių stebėjimas su naktinėmis kameromis. 

Trumpam įsiprašome į patalpą, kur iš augalų gaminami hidrolatai. Ten labai rimtai dirba mišri gimnazistų grupė, kuri garina gysločių lapus. Pakalbinti gimnazistai Goda ir Rytis kalbėjo apie bandomą sukurti priemonę nuo dažniausiai paauglius varginančio odos bėrimo – spuogų. Gimnazistai labai atsakingai padarė apklausą, parinko augalus, mano, kad jų pagamintas hidrolatas tikrai nepakenks.

Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė, kurios organizuojamos gamtamokslinės ekspedicijos labai įtaigios, visus supažindino su jau „išvirtu“ kadagių hidrolatu. „Po trijų dienų darbo pagaliau turime idealios laboratorinės kokybės produktą. Už jokius pinigus  nenusipirksi tokio tyro  produkto“, – tikino mokytoja, o gaminio kvapas patiko visiems.

Galimai užtiktas saugomas retas augalas

Volungės progimnazijos biologijos ir chemijos mokytojas Vytautas Balnionis kalbėjo, kad nors po veiklios dienos visi sugrįžta labai pavargę, bet daugelio akyse matosi kibirkštėlė, išduodanti susidomėjimą atradimais. „Gerai čia mums. Daug skirtingos veiklos. Atsiskleidžia ir moksleiviai. Man ypatinga ši ekspedicija, nes pirmą kartą išbandžiau labai seną pirmykštį fotografijos būdą – cianotipiją. Tai  įdomus ir įtraukiantis fotografinis veiksmas, vienas seniausių atvaizdo išgavimo procesų. Nors saulės trūko, rezultatas gavosi neblogas ir įdomu buvo“, – pasakoja mokytojas Vytautas, su mokiniais besisukantis prie mikroskopo.

Pašnekovų teigimu, nors miškas, kuriame apsistoję „Tiriamosios ekspedicijos“ dalyviai nėra biologiškai labai įdomus, su gamtininku M. Lapele jame daug visko pamatoma ir išgirstama – kiekviename žingsnyje jis randa apie ką papasakoti. 

„Su mokiniais tyrinėjome kerpes. Iš anksto išstudijavome įrašytas į Raudonąją knygą. Atrodo, kad mums renkant mėginius galimai pavyko užtikti vieną jų rūšį, kuri yra saugoma. Mes tą labai retą kerpę palikome nepaliestą, tik džiaugsmingai aptarėme, kad labai didelis šansas, jog tai Raudonosios knygos augalas“, – teigia V. Balnionis.

Dar domimės, ar neteko stebint gamtą pamatyti meškos, kuri neseniai buvo užfiksuota visai netoli Dubaklonių, Čepkelių raiste. Stovyklautojai sako, kad meškos neteko matyti, bet viešint Marcinkonių apylinkėse „Meškos šiknoje“ apsilankė. „Meškos šikna“ – nedidelė žavi aukštapelkė, esanti netoli etnografinio Marcinkonių kaimo.

Biomedicinos mokslų daktaras M. Lapelė „Tiriamosios ekspedicijos“ dalyvius pavadino žingeidžiais, išmintingais mokiniais, linkusiais eksperimentuoti: „Iššūkiu tampa, kai klasę nusivedi į mišką ir pastebi, kad pusei mokinių visai neįdomu. O sudominti reikia. Šie vaikai – pilni kūrybingumo, gera buvo jiems atskleisti tai, kas įdomaus vyksta mūsų pušynuose“.