„Švie­ti­me nie­ka­da ne­bus taip, kad bū­tų ga­li­ma il­gai gy­ven­ti nie­ko ne­kei­čiant”

– Nuo rug­sė­jo 5-osios dir­ba­te Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios Na­cio­na­li­nės švie­ti­mo agen­tū­ros Ko­ky­bės ver­ti­ni­mo de­par­ta­men­to Veik­los ko­ky­bės prie­žiū­ros sky­riaus vy­riau­siuo­ju spe­cia­lis­tu. Tik­riau­siai ne­su­kly­siu, sa­ky­da­ma, kad dau­ge­liui bu­vo ne­ti­kė­tas Jū­sų pa­si­trau­ki­mas iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gų ir per­ėji­mas į ki­tą dar­bą.

– Gal­būt. Bet vis­kam at­ei­na sa­vas lai­kas. Ma­nau, kad šiam sky­riui tu­rė­tų at­ei­ti va­do­vau­ti jau­nas, ener­gin­gas žmo­gus, tu­rin­tis ra­cio­na­lių idė­jų švie­ti­mui to­bu­lin­ti.

Jū­sų mi­nė­tos ma­no pa­rei­gos Na­cio­na­li­nė­je švie­ti­mo agen­tū­ro­je bu­vo lais­vos nuo vi­dur­va­sa­rio, kai jas už­ėmęs as­muo iš­ėjo į už­tar­nau­tą po­il­sį.

Be­je, ma­no dar­bo vie­ta kaip ir anks­čiau šio­se pa­rei­go­se dir­bu­sio as­mens yra Aly­tu­je.

– Ar da­bar už­ima­moms Jū­sų pa­rei­goms ne­rei­kė­jo skelb­ti kon­kur­so? Koks yra da­bar­ti­nio Jū­sų dar­bo po­bū­dis?

– Į da­bar­ti­nes pa­rei­gas aš bu­vau per­kel­tas tar­ny­bi­nio kai­tu­mo bū­du tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Kaip Na­cio­na­li­nės švie­ti­mo agen­tū­ros Veik­los ko­ky­bės prie­žiū­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas pa­gal pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­mą tu­riu pa­dė­ti švie­ti­mo tei­kė­jams vyk­dy­ti vals­ty­bi­nę švie­ti­mo po­li­ti­ką, rink­ti, kaup­ti, api­ben­drin­ti duo­me­nis apie švie­ti­mo būk­lę, in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie šią būk­lę ir švie­ti­mo tei­kė­jų veik­los ko­ky­bę, siū­ly­ti švie­ti­mo val­dy­mo spren­di­mus dėl veik­los to­bu­li­ni­mo, vyk­dy­ti jos ste­bė­se­ną, da­ly­vau­ti švie­ti­mo tei­kė­jų vyk­do­mos veik­los pla­ni­niuo­se ir ne­pla­ni­niuo­se pa­tik­ri­ni­muo­se. Iš vi­so tu­riu vyk­dy­ti 26 funk­ci­jas.

Man da­bar pa­skir­tos ku­ruo­ti še­šios sa­vi­val­dy­bės: pen­kios Aly­taus ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės – Aly­taus mies­to, Aly­taus, Laz­di­jų, Va­rė­nos ra­jo­nų, Drus­ki­nin­kų ir Kau­no ap­skri­ties Birš­to­no sa­vi­val­dy­bė.

Nors vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to pa­rei­gas mi­nė­ta­me Na­cio­na­li­nės švie­ti­mo agen­tū­ros sky­riu­je už­imu tik dvi sa­vai­tės, jau te­ko švie­ti­mo įstai­gas kon­sul­tuo­ti dėl pa­si­kei­tu­sių ben­drų­jų ug­dy­mo pro­gra­mų vyk­dy­mo ir uk­rai­nie­čių vai­kų ug­dy­mo.

– Tik­riau­siai var­gu, ar kas ga­li abe­jo­ti Jū­sų tu­ri­ma pa­tir­ti­mi švie­ti­mo sri­ty­je. Juk iš kar­to bai­gęs is­to­ri­jos moks­lo stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­te pra­dė­jo­te dirb­ti mo­ky­to­ju Aly­taus ra­jo­ne, va­do­va­vo­te ne vie­nai mo­kyk­lai Aly­taus ra­jo­ne, o pas­ta­ruo­sius 27-erius me­tus dir­bo­te švie­ti­mo pa­da­li­nių ve­dė­ju Aly­taus mies­to ir Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jo­se. Ta­čiau su­ti­ki­te, kad Jū­sų da­bar­ti­nis iš­ėji­mas iš mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gų, ži­nant Jū­sų iš anks­to pla­nuo­ja­mus dar­bus, bu­vo dau­ge­liui ne­su­pran­ta­mas. Ir Jū­sų kal­ba apie vis­kam at­ei­nan­tį lai­ką kaž­kaip keis­tai at­ro­do.

– Ga­liu tik dar kar­tą pa­sa­ky­ti, kad vis­kam at­ei­na sa­vas lai­kas. Iš­ei­nant iš už­ima­mų pa­rei­gų mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis man įtei­kė pa­dė­kos raš­tą, ku­ria­me dė­ko­ja­ma už il­ga­me­tę nuo­šir­džią tar­ny­bą vals­ty­bei, nuo­la­ti­nį dė­me­sį mies­to švie­ti­mo pa­slau­gų ko­ky­bei ge­rin­ti ir pa­da­li­nio veik­lai to­bu­lin­ti, at­sa­kin­gą ir kva­li­fi­kuo­tą pro­fe­si­nę veik­lą.

La­bai gra­žiai at­si­svei­ki­no ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos sky­rių va­do­vai, su­ri­muo­da­mi apie ma­no cha­rak­te­rio sa­vy­bes pos­mą, iš ku­rio ei­lu­čių pir­mų­jų rai­džių ga­li per­skai­ty­ti ma­no var­dą. To­kio da­ly­ko dar ne­su tu­rė­jęs.

Jo­kių ne­su­ta­ri­mų nei su me­ru, nei su švie­ti­mą ku­ruo­jan­čia vi­ce­me­re Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­ne, nei su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vy­be ne­tu­rė­jau. At­virkš­čiai, man su jais dirb­ti bu­vo ge­rai.

Dar pra­ėju­sią ka­den­ci­ją Ne­ri­jus Ce­siu­lis, pir­mą­kart lai­mė­jęs Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro rin­ki­mus, ma­ne pats pa­kvie­tė už­im­ti Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas ir aš su­ti­kau grįž­ti iš Laz­di­jų.

– Kai iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, vė­liau re­or­ga­ni­zuo­to į Švie­ti­mo ir spor­to sky­rių ve­dė­jo pa­rei­gų iš­ėjo­te da­bar jau dau­giau nei prieš še­še­rius me­tus, o jam bu­vo­te va­do­va­vęs 21-erius me­tus, at­vi­rai sa­kė­te, ko­dėl taip at­si­ti­ko.

– Dar prieš pir­mus tie­sio­gi­nius sa­vi­val­dy­bių me­rų rin­ki­mus, kuo­met Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je man­da­tų sie­kė tuo­me­ti­nis vi­suo­me­ni­nis rin­ki­mų ko­mi­te­tas „Aly­taus pi­lie­čiai“ su Vy­tau­tu Gri­ga­ra­vi­čiu­mi prie­ša­ky­je, kai ku­rie jo at­sto­vai stip­riai kri­ti­ka­vo mies­to švie­ti­mo sis­te­mą ir ma­ne, kaip sky­riaus ve­dė­ją.

To­dėl tuoj po iš­rink­to me­ro Vy­tau­to Gri­ga­ra­vi­čiaus inau­gu­ra­ci­jos aš pas jį ap­si­lan­kiau ir pa­sa­kiau: jei me­ras ma­tys, kad man lai­kas iš­ei­ti, aš taip ir pa­da­ry­siu.

Su jo va­do­vau­ja­ma ko­man­da aš dir­bau be­veik dve­jus me­tus, o po to su­lau­kiau me­ro pa­kvie­ti­mo ir pa­sa­ky­mo, kad gal jau lai­kas…

Ta­da pa­te­kau į vals­ty­bės tar­nau­to­jų re­zer­vą ir bu­vau pa­kvies­tas va­do­vau­ti Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riui, dir­bau be­veik dve­jus me­tus, kol su­lau­kiau Ne­ri­jaus Ce­siu­lio pa­kvie­ti­mo su­grįž­ti.

Taip, aš ta­da pa­sa­kiau, ko­dėl iš­ėjau iš ve­dė­jo pa­rei­gų Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je ir pa­sa­kiau tie­są.

Da­bar bu­vo ma­no ir me­ro ap­si­spren­di­mas, kad man lai­kas keis­ti dar­bo­vie­tę. Bū­tų ne­etiš­ka, jei šį žings­nį bū­čiau žen­gęs be me­ro pri­ta­ri­mo.

– Gal Jū­sų ap­si­spren­di­mui tu­rė­jo įta­kos tai, kad esa­te Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų Aly­taus mies­to sky­riaus pir­mi­nin­ko vie­nas iš pa­va­duo­to­jų, o ši par­ti­ja šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­bo­je nė­ra val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, pas­ta­ra­jai už­ten­ka vie­nų so­cial­de­mok­ra­tų?

– Ne. Ki­to at­sa­ky­mo ne­ga­liu pa­teik­ti.

– Tuo­met, kai Jūs pra­dė­jo­te va­do­vau­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riui, o tai bu­vo 1995-ųjų gruo­džio pra­džia, mies­to mo­kyk­lo­s turėjo dau­giau kaip 13 tūks­tan­čių, šiuo me­tu jose yra dau­giau kaip 7 tūks­tan­čius mo­ki­nių. Ar ne­aki­vaiz­du, kad rei­ka­lin­ga švie­ti­mo tin­klo per­tvar­ka, ku­ri iki šiol prak­tiš­kai ne­vyks­ta?

– Jū­sų pa­mi­nė­ti mo­ki­nių skai­čiai yra tei­sin­gi. Per tą lai­ką Aly­tu­je at­si­ra­do gim­na­zi­jos, pro­gim­na­zi­jos, ta­čiau pa­čių mo­kyk­lų tin­klas iš­li­ko prak­tiš­kai tas pats, iš­sky­rus tai, kad lik­vi­duo­ta Su­au­gu­sių­jų ir jau­ni­mo mo­kyk­la.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­soms da­bar vei­kian­čioms mo­kyk­loms iš vals­ty­bės biu­dže­to ski­ria­mų mo­ky­mo lė­šų už­ten­ka. Kai ku­rio­se yra lais­vų plo­tų ir jie ga­lė­tų bū­ti skir­ti ki­toms mies­to įstai­goms ar­ba mies­to ben­druo­me­nės reik­mėms, kaip pa­da­ry­ta, pa­vyz­džiui, Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­jo­je, kur įkel­tas bib­lio­te­kos fi­lia­las ir tu­ri pa­tal­pas vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ar Vidz­gi­rio mo­kyk­lo­je, kur įkur­din­tas Pa­slau­gų cen­tras, tei­kian­tis cen­tra­li­zuo­tos bu­hal­te­ri­jos pa­slau­gas sa­vi­val­dy­bei pa­val­džioms įstai­goms.

To­kiu ke­liu, iš­nau­do­jant mo­kyk­lų lais­vus plo­tus, reik­tų ei­ti ir to­liau. Gal­būt bū­tų ga­li­ma įkel­ti dar kai ku­rias sa­vi­val­dy­bei pa­val­džias įstai­gas ar jų pa­da­li­nius, o jų šiuo me­tu už­ima­mas pa­tal­pas pri­va­ti­zuo­ti.

Be­je, mū­sų sky­rius prieš ke­le­rius me­tus siū­lė re­or­ga­ni­zuo­ti „Sa­ka­lė­lio“ pra­di­nę mo­kyk­lą, ją pri­jun­giant prie da­bar­ti­nės Vidz­gi­rio mo­kyk­los, o „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­lą-dar­že­lį re­or­ga­ni­zuo­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo mo­kyk­lą. Iš pra­džių vie­ti­niai po­li­ti­kai tam pri­ta­rė, pri­ėmė rei­ka­lin­gus spren­di­mus, o vė­liau juos at­šau­kė.

Vi­si tu­ri su­pras­ti, kad vie­ti­nių po­li­ti­kų spren­di­mai nu­le­mia švie­ti­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ką, Švie­ti­mo sky­rius ga­li teik­ti tik siū­ly­mus.

– Koks bū­tų Jū­sų pa­lin­kė­ji­mas bū­si­mam Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jui?

– Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai la­bai sun­kus ir at­sa­kin­gas dar­bas. Rei­kia dirb­ti ne tik su švie­ti­mo įstai­gų va­do­vais, bet ir su sa­vi­val­dy­bės va­do­vais, po­li­ti­kais, mo­kė­ti ar­gu­men­tuo­ti, pa­grįs­ti teikiamus siū­ly­mus, su­ge­bė­ti kan­triai iš­klau­sy­ti vi­sų nuo­mo­nes. Ir ži­no­ti, kad sky­riaus ve­dė­jas yra at­sa­kin­gas už vis­ką, kas at­si­tin­ka švie­ti­mo įstai­go­se.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai lin­kiu su­ras­ti kom­pe­ten­tin­gą Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­ją, o jam – kuo di­džiau­sių pa­si­se­ki­mų.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos sky­rių ve­dė­jai at­si­svei­ki­ni­mo su pa­rei­go­mis sa­vi­val­dy­bė­je pos­me mane api­bū­di­no kaip už­si­spy­ru­sį, mo­kan­tį ap­si­gin­ti ir ap­gin­ti ki­tus. Tik­rai tu­riu to­kią sa­vy­bę ir ne­ma­nau, kad ji blo­ga. Tad nau­jam sky­riaus ve­dė­jui dar pa­lin­kė­čiau tu­rė­ti tvir­tą stu­bu­rą, nie­ka­da ne­pra­ras­ti sa­vo­jo aš ir bė­do­se ne­pa­lik­ti ko­le­gų, steng­tis juos su­pras­ti.

Kal­bė­jo­si Al­ma Mos­tei­kai­tė