Suo­le­lis su už­ra­šu „Po­kal­bis pa­de­da įveik­ti vie­ni­šu­mą. Pa­si­kal­bė­ki­me. Mes ga­li­me pa­dė­ti” jau yra ir Aly­tu­je

At­vy­kęs į Aly­taus me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­trą ne­ga­li jo ap­lin­ko­je ne­pa­ste­bė­ti suo­le­lio, ku­ris iš įstai­gos ža­lu­mos iš­si­ski­ria šer­mukš­nių rau­do­niu. O tre­čia­die­nio prieš­pie­tį suo­le­lis kaip do­va­na dar bu­vo pa­puoš­tas kas­pi­nais ir ba­lio­nais. Prie jo su­si­rin­kę sen­jo­rai šne­ku­čia­vo­si, ben­dra­vo ir iš­ban­dė nau­jo ap­lin­kos ak­cen­to tvir­tu­mą, pa­to­gu­mą.

Pa­sak Aly­taus Rau­do­no­jo Kry­žiaus va­do­vės Al­do­nos Tu­raus­ky­tės, vis dar yra opi vy­res­nių žmo­nių vie­ni­šu­mo pro­ble­ma, to­dėl „Drau­gys­tės“ suo­le­lis prie­šais Slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo sky­riaus du­ris, bus ta­ry­tum sim­bo­lis, kvie­čian­tis pri­sės­ti, pa­si­kal­bė­ti su drau­gu, sa­va­no­riu, o gal net ir ne­pa­žįs­ta­muo­ju. Svar­bu ben­drau­ti, iš­si­kal­bė­ti.

Me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tro di­rek­to­rė Ir­ma Mas­ke­liū­nie­nė dė­ko­jo rau­don­kry­žie­čiams ne tik už „Drau­gys­tės“ suo­le­lį, bet ir už mo­ty­vuo­tų bei ap­mo­ky­tų sa­va­no­rių ap­si­lan­ky­mus, ma­ži­nan­čius sen­jo­rų vie­ni­šu­mo jaus­mą. Sa­va­no­riai glo­bo­ti­nius ap­do­va­no­ja ge­ra emo­ci­ja bei sa­vi­jau­ta, mo­ko drau­gys­tės, pa­de­da už­si­im­ti veik­lo­mis, ku­rių vie­ni sen­jo­rai da­ry­ti ne­be­ga­li, ir ska­tin­ta juos įsi­trauk­ti, pra­tur­ti­na ver­tin­ga in­for­ma­ci­ja.

Džiu­gių emo­ci­jų į šių na­mų gy­ven­to­jų šir­dis įne­šė Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Aly­taus mies­to sky­riaus na­riai, at­vy­kę kar­tu pa­dai­nuo­ti, pa­ben­drau­ti. Jų vieš­na­gė šiuo­se na­muo­se nė­ra pir­ma, ypač daž­nai sve­čiuo­ta­si prieš ko­vi­do pan­de­mi­ją. Tad po il­ges­nės per­trau­kos daug kar­tu dai­nuo­ta, ir ne­ma­žai ei­lių skai­ty­ta.

Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­jus Kas­tec­kas, iš­sa­kęs gra­žių svei­ki­ni­mo žo­džių, ir do­va­nų mai­šą at­ri­šo, ku­ria­me ga­ly­bė vil­no­nių ko­ji­nių. Jas mez­gė darb­čio­sios šio sky­riaus rank­dar­bi­nin­kės, su­si­jun­gę į gru­pę „Py­nu­tė“. O vai­šių sta­lui sve­čiai at­ve­žė ša­ko­tį.

Kaip tei­gė I.Mas­ke­liū­nie­nė, šil­tos ko­ji­nės la­bai rei­ka­lin­gos šiuo me­tu, ypač tiems gy­ven­to­jams, ku­rie ma­žai ju­da, jų ko­jos nuo­lat šą­la.

Įstai­gos di­rek­to­rė I.Mas­ke­liū­nie­nė dė­ko­jo vi­siems suo­le­lio pa­sta­ty­me da­ly­va­vu­siems sa­va­no­riams, sen­jo­rams, mu­zi­kan­tams bei part­ne­riams.

A.Tu­raus­ky­tė pri­mi­nė, kad rug­sė­jį, sen­jo­rams skir­tą mė­ne­sį, jiems bus do­va­no­ja­ma ir mais­to pa­pil­dų ge­res­nei svei­ka­tai pa­lai­ky­ti, jie bus pa­kvies­ti į Gied­rės Žic­ky­tės fil­mą „Šuo­lis“.

Suo­le­lis jau pir­mą die­ną trau­kė se­ne­lius. Vi­lia­ma­si, kad kas­dien ant jo bus kam pri­sės­ti, jei ne pa­ben­drau­ti, tai ap­lin­ka, ku­ri ir šiuo me­tu pil­na gė­lių žie­dų, pa­si­gė­rė­ti, jau­nys­tės dai­ną pa­niū­niuo­ti.

Suo­le­lis iš­ski­ria ne tik spal­va, bet ir tuo, jog jis tu­ri už­ra­šą „Po­kal­bis pa­de­da įveik­ti vie­ni­šu­mą. Pa­si­kal­bė­ki­me. Mes ga­li­me pa­dė­ti“. Šis už­ra­šas – ne at­si­tik­ti­nis. Jis tu­rė­tų drą­sin­ti sen­jo­rus, ku­rie jau­čia­si vie­ni­ši, kreip­tis pa­gal­bos į Rau­do­no­jo Kry­žiaus sa­va­no­rius, ap­skri­tai ei­ti prie žmo­nių, su jais ben­drau­ti.