SOS: alytiškis mokslų daktaras pašiurpęs dėl naikinamos karališkosios Alytaus istorijos (FOTO)

 „500 metu dvarvietei. Tai – ne buvusio dvarelio, o Karališkosios ekonomijos teritorija, tikėtina, kad ir Žygimanto Augusto dvaras, kur lankėsi, gyveno, nuo maro Alytuje slėpėsi ir pats karalius“, - rašo D.Zmuidinavičius.     

Apie rekonstruojama Šilelio gatvės dalį „Alytaus naujienos“ rašė šio mėnesio pradžioje, tuomet minėjome, kad rekonstrukcijos metu šios gatvės ruože nuo Upelio iki Medelyno gatvės bus įrengta 256 metrų ilgio ir 5 metrų pločio dviejų eismo juostų asfaltbetonio dangos gatvė, lietaus nuotekų surinkimo sistema bei rekonstruoti gatvės apšvietimo ir elektros perdavimo tinklai. Pagal sutartį darbams, įskaitant jų sustabdymo terminą, buvo duotas laikas iki liepos pradžios, šio ruožo rekonstrukcijos  darbų vertė buvo nurodoma apie 350 tūkst. Eur.  

D.Zmuidinavičiaus pateikta informacija suteikia šiokio tokio pagrindo abejoti archeologiniais tyrimais, kurie buvusioje Alytaus dvarvietėje  pagal paveldosaugos reikalavimus 2023 m. spalio–lapkričio mėnesiais buvo atlikti 186 kv. metrų plote.     

„Vyksta statybos darbai, suvažiavo sunkiasvorė technika, įsmuko žemė 1 metru gilyn”, - praneša minėtasis visuomenininkas, infoemaciją pagrįsdamas nuotraukomis. Jis pastebi, kad „mėtosi kokliai, plytos, senoviški vamzdžiai”, o „statybininkai suvežė kultūrinį sluoksnį, nukasę iš darbų vietų ten, kur archeologiniai tyrimai daryti nebuvo, užpylė ir išlygino teritoriją”.       

D.Zmuidinavičiaus manymu, „šitoj vietoj privalomi detalieji planai, o ne žemių stumdymas su sunkiasvore technika”, o “visa tai reikia „stabdyt ir bauduot”.   

Vilniaus ir Kembridžo (Anglija) universitetus baigęs mokslų daktaras taip pat įrodinėja, kad „Medelyno ir aplinkineje teritorijoje išlikę viduramžių kanalai (turbūt vieninteliai Lietuvoje), bei galbut pralaidos po Kauno traktu. Pasak Donato, ten „išlikę 1770 m. Tyzenhauzų statybos architektūros“, o „žinant, kad Tyzenhauzų pastatai buvo iš raudonu plytų, kurios gamintis tam tikro ilgio ir pločio, akmenų mūras galimai yra senesnis ir didele tikimybe gali but seniausias Alytuje”.   

Apie Aly­taus dvar­vie­tę, ku­ri yra Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­re, joje atliktus ar­che­o­lo­gi­nius ty­ri­mus „Alytaus naujienos“ rašė 2023 metais.

Ty­ri­mams va­do­va­vęs ar­che­o­lo­gas Man­tas Dau­ba­ras tuomet tvirtino, kad „vi­sa­me tir­ta­me plo­te fik­suo­tas ar­che­o­lo­gi­nis sluoks­nis su prie­šis­to­ri­nių lai­kų ra­di­niais (tit­na­gi­niai ra­di­niai, brūkš­niuo­to­ji ke­ra­mi­ka) bei XVII–XVI­II a. da­tuo­ja­mais dva­ro, mies­to lai­ko­tar­pio ar­te­fak­tais“. Buvo iš­tir­tos 8 įvai­raus dy­džio per­ka­sos, Re­mian­tis M.Dau­ba­ro at­lik­tų de­ta­lių­jų ar­che­o­lo­gi­nių ty­ri­mų „Aly­taus dvar­vie­tės te­ri­to­ri­jos Ši­le­lio g., Aly­taus m., Aly­taus m. sav. 2023 m.“ pa­žy­mos duo­me­ni­mis, sluoks­ny­je su­ras­ta la­bai gau­si brūkš­niuo­to­sios ke­ra­mi­kos ko­lek­ci­ja su XVI a. nu­miz­ma­ti­ne me­džia­ga bei dva­ro lai­kų ke­ra­mi­ka, ne­gau­siu mo­li­nių kok­lių rin­ki­nu­ku, lan­gų vit­ra­žų stik­lo frag­men­tais bei įvai­riais me­ta­li­niais ra­di­niais“.