Širšės šią vasarą įniko net į rūgščius agrastus

Ginasi savadarbėmis vabzdžių gaudyklėmis

Miroslavo seniūnijoje, Zizėnų kaime veikiančios bendrovės „Šilo uoga“ savininkai Gintarė ir Virgius Navagruckai šilauogėmis yra užsodinę 15 hektarų. Kaip pastebi Virgius, su uogas mėgstančiais ir jas gadinančiais sparnuočiais kovoti yra paprasčiau negu su širšėmis. Paukščius yra bandę nuvyti įvairiomis cheminėmis priemonėmis, bet efektyviausiai atbaido... keturračio gausmas. 

„Šiemet ypač daug širšių, net sunku numanyti  kodėl. Paprastai jos pažeidžia iki 2–3 procentų derliaus, bet šiemet sunaikins daugiau. Dėl pavasarinių šalnų šiemetis derlius ir taip apie 40 procentų mažesnis už pernykštį. Trimis savaitėmis vėliau negu ankstesniais metais sulaukėme ir pirmųjų uogų, bet derliaus bus iki rugsėjo“, –  teigia V. Navagruckas. Paklaustas, kokios išsaugotų nuo kenkėjų šilauogių kainos, sako, kad uogos šiemet brangesnės visu euru, o kainas diktuoja rinka.

Miroslavo seniūnijoje ūkininkaujantis Eimantas Bakšys irgi piktinasi šios vasaros širšių gausa: „Pavyko išsaugoti tik trečdalį vėlyvųjų braškių derliaus. Apie 70 procentų uogų pažeidė skraidantys vabzdžiai. Ne ką daugiau ir sveikų medlievų priskynėme. Ne kartą ant vieno braškių kero teko suskaičiuoti iki dešimties širšių, tad po tokio jų antplūdžio iš uogų lieka tik skutukai. Varpomos ir šilauogės, sausmedžių uogos.“

Jotvingių turguje medumi, daržovėmis ir vaisiais prekiaujanti Zita Pangonienė stebisi, kad šią vasarą širšės įniko net į rūgštokus agrastus. Prekiaujantys saldžiais vaisiais ir uogomis nuo bičių ir vapsvų turguje ginasi savadarbėmis vabzdžių gaudyklėmis.

Širšės svarbios ekosistemai

Su Butrimonyse gyvenančiu augalų genetiku, Lietuvos mokslų akademijos nariu Algirdu Sliesaravičiumi pokalbį pradėjome mokslininkui plušant savame bityne. „Nors darbuojuosi prie saldaus produkto, kuris ir širšes labai vilioja, problemos nejaučiu. Jos nesivaiko žmonių, šie patys įsigąsdina. Širšių mėgstami saldėsiai – ankstyvosios šilauogės, kurios yra saldesnės už vėlyvesnes. Siurbia ir gerai prinokusių juodųjų serbentų saldumą, vilioja pernokusios kriaušės, obuoliai. Gal šiemet širšės labiau pastebimos, nes jų mėgstamo maisto ženkliai mažiau nei kitomis vasaromis“, – svarsto mokslininkas. Jo paties sode šiemet nė viena iš 10 trešnių neturi nė vienos uogos. „Pirma tokia tuščia liepa per 15 pastarųjų metų. Bet čia jau pavasarinių šalnų darbas“, – pastebi A. Sliesaravičius. Mokslininko teigimu, širšės svarbios ekologinei sistemai, pagrindinė jų funkcija, kaip ir visų kitų vabzdžių, – augalų žiedų apdulkinimas. Pasak Algirdo, be šio proceso mes nelabai išgyventume, nesulauktume derliaus. Tą reikėtų suprasti ir nesipiktinti.

Nebijoti širšių ir kitų Dievo sutvėrimų siūlo ir bitininkas Romualdas Zabulionis. Jis pritaria, kad medus širšes labai vilioja. „Kai bičių šeimos stiprios, jos atsilaiko prieš širšių antpuolius. Ir bitininkai turi savo bitelėms padėti. Širšės daugiau žalos pridaro uogų augintojams. Nekyla rankos jų lizdų draskyti, kitaip jas žudyti. Jei netinkamoje vietoje susuka lizdą, vėlai vakare, kai širšės nejudrios, imu ir pernešu jas su lizdu į atokesnę vietą“, – jautriai kalba Romualdas.

Gamtos tyrimų centro darbuotojas dr. Eduardas Budrys ne kartą viešai yra rašęs apie šių vabzdžių pagausėjimo priežastį: „Širšės turi vienmečius lizdus. Rudenį apvaisinta širšė motinėlė peržiemoja, pavasarį pradeda statyti naują lizdą ir dėti kiaušinėlius. Tad pavasarį širšių yra mažai, o artėjant vasarai vis daugėja, kadangi širšė motinėlė deda kiaušinėlius ir augina širšes darbininkes, kurių vasaros gale viename lizde gali būti visas tūkstantis. Žmonėms susidaro toks įspūdis, kad liepą ir rugpjūtį širšių neįtikėtinai daug, tačiau tiesiog toks jų gyvavimo ciklas.“

... Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (57/14117). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį. 

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.

Dėmesio: © Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas