Sau­lė Mi­ke­lio­ny­tė: „Nie­ko ne­vei­kiant, auk­so me­da­lis pats ne­at­eis” (0)

Ta­ja Tam­ke­vi­čiū­tė
Saulė Mikelionytė
Ba­lan­dį fi­ni­ša­vo 2020–2021 me­tų „Hu­a­wei Mo­te­rų ly­gos“ (Mo­te­rų ly­gos A di­vi­zio­no) se­zo­nas. Jį vai­ni­ka­vo fi­na­lo se­ri­ja iki tri­jų per­ga­lių tarp Vil­niaus „Ki­birkš­ties-MRU“ bei Klai­pė­dos „Nep­tū­no“, ku­rio­je re­zul­ta­tu 3:1 sa­vo pra­na­šu­mą įro­dė vil­nie­tės. Nu­ga­lė­to­jų gre­to­se pa­si­tai­kė ir aly­tie­tiš­kų ak­cen­tų, mat šios ko­man­dos gar­bę gi­na mū­sų kraš­tie­tė Sau­lė Mi­ke­lio­ny­tė. Šian­dien ši jau­na ir per­spek­ty­vi krep­ši­nin­kė su­ti­ko „Aly­taus nau­jie­nų“ skai­ty­to­jams pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo ke­lią į krep­ši­nio pa­sau­lį, kas­die­ny­bę, po­mė­gius bei at­ei­ties pla­nus.

„Krep­ši­nin­kams vil­kė­ti marš­ki­nė­lius su už­ra­šu „Lie­tu­va“ yra pa­ti di­džiau­sia gar­bė ir kar­tu at­sa­ko­my­bė“

– Ke­le­rių me­tų pra­dė­jai žais­ti krep­ši­nį? Kas Ta­ve pa­ska­ti­no už­si­im­ti šia spor­to ša­ka?

– Krep­ši­nį pra­dė­jau žais­ti 8 me­tų. Pa­ska­ti­no šei­ma.

– Kas bu­vo Ta­vo pir­mie­ji tre­ne­riai? Kam la­biau­siai esi dė­kin­ga už pa­dė­tus krep­ši­nio pa­grin­dus?

– Ma­no pir­mo­ji tre­ne­rė bu­vo Ele­na Ži­lins­kie­nė. Vė­liau tu­rė­jau la­bai daug tre­ne­rių, ku­rių ne­ga­lėčiau ly­gin­ti, nes kiek­vie­nas kaž­kuo yra pri­si­dė­jęs prie ma­no kar­je­ros, tačiau vis­gi di­džiau­sias dar­bas ati­te­ko Aly­taus tre­ne­rėms Ele­nai Ži­lins­kie­nei bei Ire­nai Špie­gie­nei.

– Ar anksčiau Tau yra te­kę rimčiau iš­ban­dy­ti ir ki­tas spor­to ša­kas? Jei taip, tai ko­kias?

– Nuo pat vai­kys­tės mė­gau krep­ši­nį, to­dėl pra­dė­ju­si jį lan­ky­ti, ki­tų bū­re­lių ne­lan­kiau. Mė­gė­jiš­kai esu ban­džiu­si daug spor­to ša­kų, vie­na mėgs­ta­miau­sių yra plia­žo bei sa­lės tin­kli­nis. Pra­ei­tą va­sa­rą net­gi da­ly­va­vau plia­žo tin­kli­nio tur­ny­re, ku­ria­me ne­blo­gai se­kė­si. Gal­būt rei­kia pra­dė­ti ir pro­fe­sio­na­lią tin­kli­nin­kės kar­je­rą (šyp­so­si).

– Ar yra bu­vę to­kių at­ve­jų, ka­da Tau no­rė­jo­si mes­ti krep­ši­nį? Jei taip, kaip vis dėl­to pa­vy­ko to­kių minčių ne­pa­vers­ti re­a­ly­be?

– To­kių at­ve­jų nė­ra bu­vę.

– Ka­da su­pra­tai, jog at­ei­ty­je no­ri ei­ti pro­fe­sio­na­lės ke­liu?

– Kai pra­dė­jau lan­ky­ti krep­ši­nį ir su­pra­tau, kad man pui­kiai se­ka­si žais­ti, iš­kart pa­si­ry­žau ir troš­kau at­ei­ty­je tap­ti pro­fe­sio­na­lia krep­ši­nin­ke. Nie­ka­da ne­pra­leis­da­vau tre­ni­ruočių, ži­no­jau, ko sie­kiu, ir tai pa­si­tei­si­no. Iš Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos per­ėjus į aukš­tes­nį ly­gį (Mo­te­rų ly­gos B di­vi­zio­ną), steng­da­vau­si ro­dy­ti ge­rus re­zul­ta­tus ir bū­ti pa­ste­bė­ta.

– 2017 me­tais da­ly­va­vai pres­ti­ži­nė­je sto­vyk­lo­je „Bas­ket­ball Wit­hout Bor­ders“ (liet. „Krep­ši­nis be sie­nų“), ku­rio­je su­si­ren­ka per­spek­ty­viau­si jau­nie­ji krep­ši­nin­kai iš vi­so pa­sau­lio. Ko­kius įspū­džius pa­li­ko ši sto­vyk­la ir ko nau­jo jo­je iš­mo­kai?

– Ga­vu­si kvie­ti­mą bu­vau nu­ste­bu­si, nes prieš tai ne­bu­vau gir­dė­ju­si apie to­kio ly­gio sto­vyk­lą. Ji pa­li­ko tik­rai įsi­min­ti­nus įspū­džius, nes jo­kio­je pa­na­šio­je iš­vy­ko­je ne­bu­vau bu­vu­si. „Bas­ket­ball Wit­hout Bor­ders“ vy­ko Iz­ra­e­ly­je, tai­gi kar­tu ap­lan­kiau ir nuo­sta­bią ša­lį, ir pa­to­bu­li­nau sa­vo krep­ši­nio įgū­džius. Sto­vyk­lo­je da­ly­va­vo ge­riau­si pa­sau­lio krep­ši­nio tre­ne­riai bei krep­ši­nin­kai, to­dėl pa­tir­tis bu­vo ne­įkai­no­ja­ma.

– Esi rung­ty­nia­vu­si Lie­tu­vos jau­nučių, jau­nių ir jau­ni­mo rink­ti­nė­se. Pa­pa­sa­kok, koks jaus­mas yra žais­ti už­si­vil­kus marš­ki­nė­lius su už­ra­šu „Lie­tu­va“?

– Krep­ši­nin­kams vil­kė­ti marš­ki­nė­lius su už­ra­šu „Lie­tu­va“ yra pa­ti di­džiau­sia gar­bė ir kar­tu at­sa­ko­my­bė. Jaus­mas yra ne­ap­sa­ko­mas. Prieš kiek­vie­ną va­sa­rą lauk­da­vau kvie­ti­mo į jau­ni­mo rink­ti­nę ir jį ga­vu­si la­bai džiū­gau­da­vau, nes tai yra ir ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­tis, as­me­ni­nis to­bu­lė­ji­mas ir, kaip ir mi­nė­jau, di­de­lė gar­bė.

– Kuo Ta­ve džiu­gi­na ir (ar) liū­di­na žai­di­mas Vil­niaus „Ki­birkš­tis-MRU“ ko­man­do­je bei gy­ve­ni­mas Vil­niu­je?

– Gy­ve­ni­mas Vil­niu­je bei žai­di­mas Vil­niaus „Ki­birk­šis-MRU“ ko­man­do­je vi­so­mis pras­mė­mis džiu­gi­na. Tai yra pui­kus mies­tas ir aukščiau­sio ly­gio ko­man­da. Mums, kaip žai­dė­joms, yra su­teik­tos vi­sos są­ly­gos to­bu­lė­ti ir at­lik­ti sa­vo dar­bą. Tu­ri­me pui­kius tre­ne­rius, ki­ne­zi­te­ra­peu­tus bei va­do­vus. At­mo­sfe­ra ko­man­do­je taip pat su­pe­ri­nė, vi­sos la­bai drau­giš­kos ir vie­na ki­tą pa­lai­kančios.

– Žais­da­ma Vil­niaus „Ki­birkš­tis-MRU“ eki­po­je taip pat tu­ri ga­li­my­bę stu­di­juo­ti My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te, taip de­rin­da­ma moks­lus su spor­tu. Ko­kią stu­di­jų kryp­tį esi pa­si­rin­ku­si? Ir ar Tau pa­tin­ka Ta­vo stu­di­jos?

– Stu­di­juo­ju ko­mu­ni­ka­ci­ją ir skait­me­ni­nę rin­ko­da­rą. Stu­di­jos pa­tin­ka.

– Šiais me­tais kar­tu su Vil­niaus „Ki­birkš­ti­mi-MRU“ ta­pai Lie­tu­vos čem­pio­ne. Ko­kios apė­mė emo­ci­jos nu­sky­nus to­kią skam­bią per­ga­lę?

– Nuo fi­na­li­nių rung­ty­nių pra­ėjo mė­ne­sis, tačiau iki da­bar dar ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, jog esu Lie­tu­vos čem­pio­nė. Nuo pat vai­kys­tės sva­jo­jau apie to­kį ti­tu­lą ir šiuo me­tu tu­rė­ti jį sa­vo ran­ko­se yra ne­ap­sa­ko­mas jaus­mas.

– 2019 me­tais Mo­te­rų ly­gos B di­vi­zio­ne taip pat už­ėmei I vie­tą, tik tą­kart su Aly­taus „RKL-GUT.LT“ ko­man­da. Ku­ris kar­je­ros ti­tu­las Tau at­ro­do reikš­min­ges­nis – Lie­tu­vos čem­pio­nės var­das ar lai­mė­tas B di­vi­zio­nas su gim­to­jo mies­to eki­pa?

– Ti­tu­lų ne­skirs­tau, abu lai­mė­ji­mai man yra la­bai bran­gūs, nes abiem bu­vo ati­duo­ta vi­sa šir­dis. „RKL-GUT.LT“ bu­vo ko­man­da, ku­ri po Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos lei­do iš­ban­dy­ti aukš­tes­nio ly­gio krep­ši­nį ir tik­rai la­bai pa­dė­jo to­bu­lė­ti, prieš ke­liau­jant į aukščiau­sią mo­te­rų ly­gą.

– 2019 me­tais po per­ga­lės Mo­te­rų ly­gos B di­vi­zio­ne ne iš vie­nos ko­man­dos ga­vai pa­siū­ly­mų žais­ti. Ko­dėl nu­spren­dei rung­ty­niau­ti bū­tent Vil­niaus „Ki­birkš­ty­je-MRU“?

– Gal­būt to­dėl, nes to­je ko­man­do­je mačiau dau­giau­sia per­spek­ty­vų. Vil­niaus „Ki­birkš­tis“ nuo se­nų lai­kų yra vie­nas ge­riau­sių klu­bų Lie­tu­vo­je, ku­ria­me dir­ba ge­riau­si tre­ne­riai ir per­so­na­las. Tuo me­tu ko­man­dos tre­ne­ris bu­vo Al­gir­das Pau­laus­kas, tai bu­vo taip pat vie­nas iš kri­te­ri­jų, ko­dėl žais­ti nu­spren­džiau bū­tent ten. Pats mies­tas man la­bai pa­ti­ko, vi­sa­da sva­jo­jau ja­me gy­ven­ti.

– Esi lai­mė­ju­si abu Mo­te­rų ly­gos di­vi­zio­nus. Gal ga­lė­tum at­skleis­ti, ko­kie kom­po­nen­tai yra svar­biau­si ko­man­dai, no­rinčiai tap­ti čem­pio­ne?

– Ma­nau, di­džiau­sias kom­po­nen­tas yra ge­ras ko­man­di­nis dar­bas vi­so se­zo­no me­tu, vie­na ki­tos pa­lai­ky­mas bei di­de­lis no­ras. Nie­ko ne­vei­kiant, auk­so me­da­lis pats ne­at­eis. Vi­sų se­zo­nų me­tu ko­man­dos, ku­rio­se žai­džiau, sun­kiai dir­bo ir lie­jo pra­kai­tą krep­ši­nio sa­lė­je kiek­vie­ną die­ną.

– Ar la­bai smar­kiai ski­ria­si žai­di­mo ly­gis Mo­te­rų ly­gos A ir B di­vi­zio­nuo­se?

– Ly­gis la­bai ski­ria­si. Gal­būt B di­vi­zio­ne dau­ge­lis ko­man­dų yra su­si­rin­ku­sios pa­žais­ti mė­gė­jiš­kai, tai mo­te­rys, ku­rioms pa­tin­ka krep­ši­nis, tačiau jos ne­no­ri siek­ti pro­fe­sio­na­lių kar­je­ros. Krep­ši­nis la­bai pa­pras­tas, daug tak­ti­nių spren­di­mų bei pro­to ne­rei­kia. A di­vi­zio­ne vis­kas vi­siš­kai ski­ria­si. Daug tak­ti­kos, žai­di­mo grei­tis daug di­des­nis, rei­kia žais­ti, kaip sa­kant, „su gal­va“.

– Žai­di leng­vo­jo bei sun­kio­jo kraš­tų po­zi­ci­jo­se. Ku­ri po­zi­ci­ja Tau at­ro­do mie­les­nė šir­džiai ir ko­dėl?

– Leng­vo­jo kraš­to po­zi­ci­ja man mie­les­nė. Esu ga­na aukš­ta, tačiau sun­kio­jo kraš­to po­zi­ci­ja rei­ka­lau­ja daug jė­gų. Daž­niau­siai ki­to­se ko­man­do­se sun­kie­ji kraš­tai bū­na daug aukš­tes­ni ir stip­res­ni už ma­ne, to­dėl bū­na la­bai sun­ku. Aš sa­ve pri­skirčiau la­biau prie gy­nė­jų, esu me­ti­kė, to­dėl mie­liau me­siu iš to­li­mo­jo nuo­to­lio, ne­gu grum­siuo­si po krep­šiu.

– Ko­kios yra Ta­vo stip­rio­sios žai­di­mo pu­sės? O ku­rias, Ta­vo ma­ny­mu, dar rei­kė­tų pa­to­bu­lin­ti?

– Ma­no vie­na iš stip­rių­jų pu­sių yra me­ti­mas. Kaip ir mi­nė­jau, esu me­ti­kė, to­dėl grei­tas ka­muo­lio iš­me­ti­mas yra ma­no pliu­sas. To­bu­lin­ti rei­kė­tų ab­so­liučiai vis­ką. Esu jau­na žai­dė­ja, to­dėl tik­rai tu­riu kur to­bu­lė­ti, tiek gy­ny­bo­je, tiek pra­si­ver­ži­muo­se, tiek me­ti­muo­se.

– Jei da­bar nu­spręs­tum tap­ti le­gio­nie­re, ku­rio­je ša­ly­je la­biau­siai no­rė­tum žais­ti? Ko­dėl?

– Apie tai ne­su gal­vo­ju­si.

– Ko­kio sti­liaus krep­ši­nis Ta­ve la­biau ža­vi – eu­ro­pie­tiš­ko­jo ar ame­ri­kie­tiš­ko­jo? Ko­dėl?

– Ma­ne la­biau ža­vi eu­ro­pie­tiš­kas krep­ši­nis. NBA pas­ta­ruo­ju me­tu re­mia­si tik grei­tu žai­di­mu ir me­ti­mu iš tri­taš­kio. Toks jaus­mas, kad tai la­biau šou nei krep­ši­nio rung­ty­nės. Eu­ro­pie­tiš­ka­me krep­ši­ny­je vis­kas šiek tiek ra­miau, va­do­vau­ja­ma­si ga­na grei­tu, bet pro­tin­gu žai­di­mu.

– Ar no­rė­tum at­ei­ty­je su­grįž­ti į Aly­taus „RKL-GUT.LT“ ko­man­dą, ku­rio­je pra­dė­jai sa­vo, kaip pro­fe­sio­na­lės, ke­lią (pvz., be­baig­da­ma kar­je­rą)?

– Į „RKL-GUT.LT“ ko­man­dą su­grįž­ti tik­rai no­rėčiau. Pa­si­bai­gus se­zo­nui daž­nai už­su­ku į jų tre­ni­ruo­tes bei rung­ty­nes, la­bai jas pa­lai­kau ir ti­kiuo­si, jog šiais me­tais bus iš­ko­vo­tas dar vie­nas auk­so me­da­lis.

– Ar Ta­vo gal­vo­je jau kir­ba min­tys, kuo no­rė­tum už­si­im­ti pa­bai­gu­si kar­je­rą?

– Esu jau­na žai­dė­ja, to­dėl apie kar­je­ros pa­bai­gą dar ne­su gal­vo­ju­si (juo­kia­si).

– Ko­kias sa­vo kar­je­ros rung­ty­nes iš­skir­tum kaip pačias įsi­min­ti­niau­sias? Ko­dėl?

– Vi­sos auk­si­nės rung­ty­nės man bu­vo la­bai įsi­min­ti­nos. Gal­būt vie­nos iš įsi­min­ti­niau­sių bu­vo Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos U16 čem­pio­na­to fi­na­li­nės rung­ty­nės, kai žai­dė­me su Vil­niaus VKM ko­man­da, ku­ri per se­zo­ną ne­tu­rė­jo nė vie­no pra­lai­mė­ji­mo, tačiau fi­na­le pa­ty­rė pir­mą­jį ir mes ta­po­me Lie­tu­vos čem­pio­nė­mis. Tai bu­vo ma­no pir­ma­sis ir sun­kiau­siai iš­ko­vo­tas auk­so me­da­lis kar­je­ro­je iki tol.

– Ko­kie yra Ta­vo ar­ti­miau­si kar­je­ros tiks­lai?

– Tęs­ti krep­ši­nio kar­je­rą Mo­te­rų ly­gos A di­vi­zio­ne.

 

„Daž­niau­siai į aikš­te­lę sten­giuo­si įženg­ti bū­tent de­ši­ne ko­ja“

– Kaip at­ro­do Ta­vo ei­li­nė die­na?

– Die­na se­zo­no me­tu: tu­riu ry­ti­nę tre­ni­ruo­tę, to­dėl ke­liuo­si 8.50 val. ir iš­kart vyks­tu į ją. Tre­ni­ruo­tė trun­ka 1–1,30 val. Po tre­ni­ruo­tės pus­ryčiau­ju ir, kiek yra lais­vo lai­ko, sten­giuo­si pa­mie­go­ti pie­tų mie­go. Po pie­tų mie­go vyks­ta pa­skai­tos (nuo­to­li­niu bū­du, to­dėl yra la­bai pa­to­gu kar­tu ir klau­sy­tis jų, ir il­sė­tis). Apie 15 val. už­kan­džiau­ju ir 16 val. vyks­tu į tre­ni­ruo­tę. Va­ka­ri­nė tre­ni­ruo­tė trun­ka 2 va­lan­das. Po jos val­gau va­ka­rie­nę, da­rau dar­bus, ku­riuos ski­ria uni­ver­si­te­tas, o jei yra lais­vo lai­ko, su­si­tin­ku su drau­gais ar­ba žiū­riu fil­mus.

– Kaip Tau se­ka­si pa­lai­ky­ti spor­ti­nę for­mą ka­ran­ti­no me­tu?

– Vi­so ka­ran­ti­no me­tu man vy­ko tre­ni­ruo­tės, to­dėl for­mos ne­pra­ra­dau.

– Kiek­vie­no žmo­gaus, taip pat ir krep­ši­nin­ko, gy­ve­ni­me bū­na to­kių die­nų, ka­da vi­siš­kai ne­bė­ra no­ro, jė­gų bei mo­ty­va­ci­jos at­li­ki­nė­ti su­pla­nuo­tus dar­bus. Kaip Tu su­si­do­ro­ji su to­kiais sun­ku­mais?

– Ži­nau, kad tu­riu at­lik­ti sa­vo dar­bą ir ki­to ke­lio nė­ra. Kiek­vie­no spor­ti­nin­ko ke­ly­je bū­na duo­bių bei pa­ki­li­mų, su­pran­tu tai ir tie­siog dir­bu, to­bu­lė­ju to­liau.

– Kas Ta­ve šian­dien la­biau­siai mo­ty­vuo­ja žais­ti krep­ši­nį bei siek­ti aukš­tu­mų?

– Tik­riau­siai mo­ty­vuo­ju pa­ti sa­ve. Jei žmo­gus pats no­ri, jis ga­li vis­ką.

– Ko­kios as­me­ni­nės sa­vy­bės, Ta­vo nuo­mo­ne, yra svar­biau­sios no­rint už­ka­riau­ti krep­ši­nio pa­sau­lį?

– Stip­rus cha­rak­te­ris, už­si­spy­ri­mas bei ti­kė­ji­mas sa­vi­mi.

– Kai ku­rie spor­ti­nin­kai, no­rė­da­mi pri­si­šauk­ti sėk­mę, tu­ri tam tik­rus ta­lis­ma­nus ar­ba at­lie­ka įvai­rius ri­tu­a­lus prieš rung­ty­nes. Ar Tu taip pat esi tarp to­kių spor­ti­nin­kų? Jei taip, tai ar ga­lė­tum at­skleis­ti tuos ta­lis­ma­nus ar (ir) ri­tu­a­lus?

– Ta­lis­ma­nų ne­tu­riu, tačiau ri­tu­a­lu ga­lėčiau pa­va­din­ti tai, jog daž­niau­siai į aikš­te­lę sten­giuo­si įženg­ti bū­tent de­ši­ne ko­ja (šyp­so­si).

– Ar tu­ri mėgs­ta­miau­sią fil­mą, su­si­ju­sį su krep­ši­niu? Jei taip, tai ko­kį?

– „Tre­ne­ris Kar­te­ris“, „Kos­mi­nis krep­ši­nis“.

– Ko­kie yra Ta­vo krep­ši­nio ide­a­lai, my­li­mau­sios krep­ši­nio ko­man­dos? Ko­dėl?

– Nuo pat ma­žens iki da­bar ma­no krep­ši­nio ide­a­las yra Mi­cha­e­las Jor­da­nas. Ža­viuo­si jo žai­di­mu bei krep­ši­nio su­pra­ti­mu, taip pat ir pačiu kaip as­me­ny­be. Šiuo me­tu tie­siog sten­giuo­si ly­giuo­tis į vy­res­nes ko­man­dos bei ly­gos žai­dė­jas, ku­rios tu­ri daug pa­tir­ties. Jos daž­nai duo­da įvai­riau­sių pa­ta­ri­mų ir at­sa­ko į vi­sus už­duo­da­mus klau­si­mus.

Ko­man­da, ku­rią pa­lai­kau, yra Kau­no „Žal­gi­ris“. Tai yra ko­man­da nu­me­ris vie­nas, už ku­rią taip pat ser­gu nuo vai­kys­tės.

– Jei bū­tų ga­li­my­bė su­žais­ti rug­ty­nes 1 prieš 1 su ku­riuo (-ia) nors krep­ši­nin­ku(-e), su kuo su­žais­tum? Ko­dėl?

– Gal­būt bū­tų įdo­mu su­žais­ti prieš vie­ną iš Aust­ra­li­jos rink­ti­nės aukš­ta­ū­gių Liz Cam­ba­ge (ūgis 2,03 m). Re­zul­ta­tas bū­tų aiš­kus net ne­pra­si­dė­jus rung­ty­nėms, bet bū­tų įdo­mu su­žais­ti su to­kio ly­gio žai­dė­ja.

– Jei­gu Tau rei­kė­tų su­da­ry­ti ge­riau­sią, Ta­vo nuo­mo­ne, star­ti­nį pen­ke­tu­ką (iš da­bar­ti­nių ir bu­vu­sių krep­ši­nin­kių), kaip jis at­ro­dy­tų? Kaip ar­gu­men­tuo­tum sa­vo to­kį pa­si­rin­ki­mą?

– Ne­su apie tai gal­vo­ju­si, tačiau ga­li­me pa­ban­dy­ti.

Įžai­dė­ja bū­tų bu­vu­si pro­fe­sio­na­li krep­ši­nin­kė Au­ri­mė Rin­ke­vi­čiū­tė. Šios žai­dė­jos krep­ši­nio su­vo­ki­mas, aikš­tės ma­ty­mas ir per­da­vi­mų ko­ky­bė yra pa­ties aukš­čiau­sio ly­gio. Ne­ma­nau, kad at­si­ras dar vie­na to­kia pat kaip ji.

Į ata­kuo­jan­čios gy­nė­jos po­zi­ci­ją sta­ty­čiau Gab­rie­lę Šuls­kę. Ji ga­li tiek mes­ti iš to­li, tiek žai­biš­kai pra­si­verž­ti ir įmes­ti iš po krep­šio. Yra grei­ta, stai­gi, ge­rai ma­to aikš­tę ir at­lie­ka la­bai pro­tin­gus spren­di­mus. Ma­nau, ji su Au­ri­me bū­tų pui­kus gy­nė­jų du­e­tas.

Leng­vo­jo kraš­to puo­lė­ja bū­tų Ga­bi­ja Meš­ko­ny­tė. Jau­na žai­dė­ja, pa­si­žy­min­ti ge­ru pra­si­ver­ži­mu bei pa­tai­ky­mu iš to­li. Šios po­zi­ci­jos krep­ši­nin­kė tu­ri mo­kė­ti vis­ką – tiek žais­ti po krep­šiu, tiek prie tri­jų taš­kų li­ni­jos, bū­tent Ga­bi­ja tai ir su­ge­ba.

Sun­ku­sis kraš­tas, be abe­jo­nės, Jur­gi­ta Štrei­mi­ky­tė-Vir­bic­kie­nė, ma­nau, tam ko­men­ta­rų ne­rei­kia. Vie­na ge­riau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos krep­ši­nin­kių.

Į vi­du­rio puo­lė­jos po­zi­ci­ją siū­ly­čiau Eg­lę Šikš­niū­tę. Aukš­ta, tvir­ta žai­dė­ja, ge­rai ma­tan­ti aikš­tę bei pui­kiai žai­džian­ti po krep­šiu.

 

Pa­ta­ri­mas ir lin­kė­ji­mas

– Ką pa­tar­tum vai­kams ir jau­nuo­liams, sva­jo­jan­tiems tap­ti pro­fe­sio­na­liais (-io­mis) krep­ši­nin­kais (-ėmis)?

– No­rint tap­ti pro­fe­sio­na­liu krep­ši­nin­ku rei­kia la­bai daug už­si­spy­ri­mo ir sun­kaus dar­bo. Šia­me spor­te nie­kas leng­vai ne­at­eis.

– Ko pa­lin­kė­tum krep­ši­nio aist­ruo­liams, skai­tan­tiems „Aly­taus nau­jie­nas“ bei vi­siems ki­tiems skai­ty­to­jams?

– Lin­kiu šil­tos bei sma­gios va­sa­ros bei, ypač šiuo sun­kiu lai­ko­tar­piu, svei­ka­tos. Ti­kė­ki­mės, ka­ran­ti­nas greit pa­si­trauks iš mū­sų gy­ve­ni­mo ir ga­lė­si­me su­grįž­ti į lai­kus, kai CO­VID-19 ne­eg­zis­ta­vo.

 

Trumpi klausimai

- Am­žius

- 20 me­tų

- Ūgis

- 183 cm

- Zo­dia­ko žen­klas

- Dvy­niai

- Mo­kyk­la, ku­rią bai­gei

- Aly­taus Jot­vin­gių gim­na­zi­ja

- Mėgs­ta­miau­sia pa­mo­ka mo­kyk­lo­je

- Bio­lo­gi­ja

- Ne­mėgs­ta­miau­sia pa­mo­ka mo­kyk­lo­je

- Ma­te­ma­ti­ka

- Mėgs­ta­miau­sias val­gis

- Vie­no iš­skir­ti ne­ga­liu, val­gau daug ir įvai­riai. Se­zo­no me­tu daž­niau­siai: ma­ka­ro­nai su viš­tie­na, ry­žiai su viš­tie­na.

- Mėgs­ta­miau­sias gė­ri­mas

- Van­duo

- Mėgs­ta­miau­sia kny­ga

- „Fi­lo­so­fas, ku­ris ne­bu­vo iš­min­tin­gas“

- Mėgs­ta­miau­sias ra­šy­to­jas

- Lau­rent Gou­nel­le

- Mėgs­ta­miau­sias (-ia) mu­zi­kos at­li­kė­jas (-a) / mu­zi­kos gru­pė

- „Cold­play“, „Fo­je“, „De­pe­che Mo­de“, „Qu­e­en“

- Mėgs­ta­miau­sia dai­na

- Ne­ga­liu iš­skir­ti vie­nos dai­nos. Vi­sos ma­no mėgs­ta­mų gru­pių dai­nos ge­ros

- Mėgs­ta­miau­sias fil­mas (ne­bū­ti­nai su­si­jęs su krep­ši­niu)

- „Va­ni­li­nis dan­gus“

- Mėgs­ta­miau­sia TV lai­da.

- „Fa­rai“ (šyp­so­si)

- Di­džiau­sias ho­bis po krep­ši­nio

- Tin­kli­nis, gro­ji­mas uku­lė­le, pia­ni­nu bei gi­ta­ra

- Ša­lis, į ku­rią la­biau­siai no­rė­tum nu­vyk­ti

- JAV

- Mėgs­ta­miau­sia vie­ta Aly­tu­je

- Na­mai

- Lai­min­gas skaičius

- 11

- Mėgs­ta­miau­sia spal­va

- Žyd­ra

- Ta­vo pa­ti ge­riau­sia as­me­ni­nė sa­vy­bė

- Nuo­šir­du­mas

- Įžy­my­bė, su ku­ria la­biau­siai no­rė­tum kar­tu pa­pie­tau­ti

- Džor­da­na But­ku­tė

- Ta­vo mėgs­ta­miau­sia šven­tė

- Ka­lė­dos

- Juo­kin­giau­sias Ta­vo ka­da nors iš­girs­tas anek­do­tas

- Bė­ga Pet­ka su Čia­pa­je­vu nuo bal­tų­jų... Bė­ga, bė­ga, žiū­ri – tuščias šu­li­nys. Abu įšo­ko į šu­li­nį ir lau­kia, kol pra­bėgs bal­tie­ji. Pri­bė­ga bal­tie­ji prie šu­li­nio ir šau­kia: „Gal jie į miš­ką nu­bė­go.“ Iš šu­li­nio ai­das: „Gal jie į miš­ką nu­bė­go.“ Po to vėl šau­kia: „Gal jie į šu­li­nį įlin­do“, vėl ai­das iš šu­li­nio: „Gal jie į šu­li­nį įlin­do.“ Bal­tie­ji vėl šau­kia: „Gal čia įmes­ti po­rą gra­na­tų.“ Iš šu­li­nio gar­sas: „O gal jie į miš­ką nu­bė­go?“

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.