Sal­dus ver­slas „Tu­sal­di”: pri­sis­ta­tę ža­lio­jo­je va­ka­rie­nė­je de­ser­tų ko­lek­ci­ja, sau­sio pra­džio­je aly­tiš­kiai ati­da­rė de­ser­ti­nę (4)

Saulė Pinkevičienė
„Tusaldi“ savininkė Kristina Nekrašienė siūlo alytiškiams paragauti kepyklėlės gaminių, taip pat ir pagal orginalius jos pačios receptus kepamų tortų. Zitos Stankevičienės nuotr.
„Tusaldi“ savininkė Kristina Nekrašienė siūlo alytiškiams paragauti kepyklėlės gaminių, taip pat ir pagal orginalius jos pačios receptus kepamų tortų. Zitos Stankevičienės nuotr.
Kas ge­riau pa­kels nuo­tai­ką dar­ga­no­to vi­dur­žie­mio die­ną nei jau­ki kon­di­te­ri­jos, ke­pi­nių par­duo­tu­vė­lė, ku­rio­je ga­li­ma įsi­gy­ti lauk­tu­vių na­miš­kiams, pa­vyz­džiui, spal­vin­gų ma­ka­ru­nų (pranc. maca­ron)? Šį leng­vą iš mig­do­lų mil­tų pa­ga­min­tą de­ser­tą Kris­ti­na Ne­kra­šie­nė va­di­na de­ser­ti­nės ke­pyk­lė­lės „Tu­sal­di“ vi­zi­ti­ne kor­te­le. Jot­vin­gių g. 7A du­ris at­vė­ru­si ke­pyk­lė­lė klien­tus ža­da pa­le­pin­ti nau­jie­no­mis, bet siū­lo ir jau pa­mėg­tų, įver­tin­tų ska­nu­my­nų. Čia gar­džiai kve­pia ka­va, švie­žio­mis ban­de­lė­mis, duo­ne­le, vi­lio­ja įvai­rūs de­ser­tai. Už­su­ki­te su­si­pa­žin­ti!

Ver­slo idė­ja – iš Pran­cū­zi­jos į gim­tą­jį Aly­tų

Ke­pyk­lė­lė „Tu­sal­di“ – šei­mos ver­slas, pra­ėju­sią va­sa­rą Geiš­ta­ruo­se at­vė­rė du­ris ke­pyk­lė­lė, o ant­rą­ją 2023-ių­jų sa­vai­tę įkur­tu­vės at­švęs­tos ir Aly­tu­je. „Geiš­ta­rus pa­si­rin­ko­me to­dėl, kad vy­ras ten tu­ri ver­slą. Pa­ti esu aly­tiš­kė ir vi­suo­met ži­no­jau, kad ver­slą kur­siu gim­ta­ja­me mies­te. Dvi ke­pyk­lė­lės ir bu­vo mū­sų su­ma­ny­mas, ku­rį įgy­ven­di­no­me, o da­bar mums rei­kia pa­lai­ky­mo, ku­rį sten­gia­mės pel­ny­ti ska­niais ga­mi­niais“, – sa­ko K.Ne­kra­šie­nė, ne­re­tai su­lau­kian­ti klau­si­mo, ar ne­gąs­di­na iš­šū­kis pra­dė­ti ver­slą bū­tent da­bar ir dar Aly­tu­je, o ne Kau­ne ar Vil­niu­je?

Ke­pyk­lė­lės sa­vi­nin­kė svars­to, kad to vie­nin­te­lio tin­ka­mo lai­ko tur­būt nie­ka­da ir ne­bus, bet jei­gu nie­ko ne­da­ry­si – nie­ko gy­ve­ni­me ir ne­įvyks. Il­gai puo­se­lė­ju­si sal­daus ver­slo idė­ją sve­tur, ją par­si­ve­žė na­mo, kad įgy­ven­din­tų.

Dau­giau kaip de­šimt me­tų Ne­kra­šų šei­ma gy­ve­no Pran­cū­zi­jo­je ir Ita­li­jo­je. Kris­ti­na pa­sa­ko­ja, kad jai la­bai pa­ti­ko ma­žų ke­pyk­lė­lių tra­di­ci­ja, ko­kią te­ko šio­se ša­ly­se ma­ty­ti: „Lie­tu­vo­je pir­kė­jai la­biau orien­tuo­ti į tin­kli­nes par­duo­tu­ves, ke­pyk­lė­les, o ma­ne vi­suo­met ža­vė­jo ma­žos ka­vi­nu­kės ir vie­tos gy­ven­to­jų įpro­tis kas­ryt už­bėg­ti iš­ger­ti ka­vos, pa­ben­drau­ti. No­rė­tų­si to­kią tra­di­ci­ją kur­ti ir Aly­tu­je, kad žmo­nės ne­bi­jo­tų bū­ti šil­tes­ni, drau­giš­kes­ni vie­ni ki­tiems. To­kia mū­sų vi­zi­ja. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad kiek­vie­nas ver­slas tu­ri sa­vo klien­tą, tik rei­kia jį at­ras­ti.“

Ma­ka­ru­nų re­cep­to pa­slap­tis

Koks yra „Tu­sal­di“ klien­tas? Tas, ku­ris ver­ti­na sa­vi­tą sko­nį, mėgs­ta ka­vą ir sal­džius de­ser­tus, kaip jau sa­ko ir ke­pyk­lė­lės pa­va­di­ni­mas. Jis at­si­ra­do šei­mai dar gy­ve­nant Pran­cū­zi­jo­je, bet jau svars­tant apie bū­si­mą ver­slą. O pa­va­di­ni­mų va­rian­tai bu­vo net ke­li, abu gra­žūs, to­dėl nu­spręs­ta trauk­ti bur­tus. Lai­mė­jo „Tu­sal­di“. Jau grį­žu­si į Lie­tu­vą ir gi­mus sū­nui Kris­ti­na su­kū­rė feis­bu­ke pus­la­pį tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu, ku­ria­me iš­ra­din­gai pa­sa­ko­jo apie sa­vo ga­mi­na­mus tor­tus, de­ser­tus. Ne tik tech­no­lo­gi­nius eks­pe­ri­men­tus, bet ir emo­ci­jas, ku­rias jau­tė ga­min­da­ma. Pus­la­pio se­kė­jų gre­tos vis gau­sė­jo, dau­ge­lis klau­sė, ka­da bus ga­li­ma pa­ska­nau­ti „Tu­sal­di“ ga­mi­nių gy­vai. To­kia ir bu­vo ver­slo pra­džia.

„Tu­sal­di“ ga­mi­niai – duo­na, ban­de­lės, tor­tai, de­ser­tai, ku­riuos ga­li­ma ras­ti ke­pyk­lė­lė­se, – šau­nios ko­man­dos dar­bas, jie ke­pa­mi Geiš­ta­ruo­se. Vi­sus re­cep­tus ku­ria jos sa­vi­nin­kė K.Ne­kra­šie­nė: „Lai­ko­mės prin­ci­po, kad ver­čiau pa­ga­min­ti tru­pu­tį ma­žiau, bet mū­sų ga­mi­niai tu­ri bū­ti švie­ži. Nors ke­pyk­lė­lė Aly­tu­je at­vė­rė du­ris vos prieš sa­vai­tę, jau ma­tau klien­tų, ku­rie su­grįž­ta. Ne­mėgs­tu gir­tis, bet ga­lė­čiau drą­siai sa­ky­ti, kad la­bai ver­ti­na­mi yra mū­sų ga­min­ti ma­ka­ru­nai.“

Lie­tu­vių taip pa­mėg­tus ma­ka­ru­nus Kris­ti­na mo­kė­si ga­min­ti il­gai. Val­gy­ti šių sub­ti­lių sau­sai­nių pa­ti ne­la­bai mėgs­ta, o štai ga­min­ti – la­bai pa­tin­ka. Ma­ka­ru­nai ga­mi­na­mi iš­skir­ti­nai tik su mig­do­lų mil­tais.

„Jei pran­cū­zai pa­ma­ty­tų, kaip ma­ka­ru­nų re­cep­tą „pa­to­bu­li­no“ kai ku­rie lie­tu­viai, jie tik­rai ap­si­verk­tų!“ – sa­ko „Tu­sal­di” sa­vi­nin­kė apie tuos ga­min­to­jus, ku­rie įsi­gud­ri­na kaž­ką vi­zu­a­liai pa­na­šaus į ma­ka­ru­nus kep­ti iš įvai­riau­sių rū­šių mil­tų.

„Tu­sal­di“ ma­ka­ru­nai ga­mi­na­mi tik iš mig­do­lų mil­tų pa­gal pran­cū­ziš­ką (dar yra ita­liš­kas, ku­ris ski­riai­si niu­an­sais) re­cep­tą ir su­lau­kia dau­gy­bės kom­pli­men­tų.

 

Po­pu­lia­rė­ja de­ser­tai in­de­liuo­se

„Pa­ste­bė­jau, kad mū­sų klien­tai mie­lai per­ka de­ser­tus in­de­liuo­se, juos ir pa­si­im­ti pa­to­gu, ir val­gant ne­rei­kia in­dų. Gal ir ne­iš­ra­do­me dvi­ra­čio, bet Aly­tu­je to­kių de­ser­tų di­des­nės pa­siū­los kol kas nė­ra. Po­pu­lia­rūs ir ne­di­de­li tor­tai, ku­riuos pjaus­to­me, nes dau­ge­lis no­ri pa­ra­gau­ti įvai­res­nių sko­nių. Tor­tų tu­ri­me 3–4 rū­šių skir­tin­gų rū­šių nuo­lat, taip pat ga­li­ma už­si­sa­ky­ti. Mū­sų siū­lo­mi tor­tai – šiek tiek ki­to­kie, ne­ra­si­te čia nei tra­di­ci­nių pa­va­di­ni­mų, nei to­kių re­cep­tū­rų, ko­kios įpras­tai siū­lo­mos pre­ky­bos cen­truo­se, nes mes ban­do­me bū­ti tru­pu­tį ki­to­kie. Tai yra mū­sų fir­mi­niai tor­tai, ku­riems re­cep­tai su­kur­ti ori­gi­na­lūs, kaž­ką pe­ri­mant iš ki­tų, bet pa­to­bu­li­nant, ieš­kant iš­skir­ti­nio sko­nio“, – sa­ko Kris­ti­na.

Ir ro­do įspū­din­go sto­rio kon­di­te­ri­jos kny­gą pran­cū­zų kal­ba – Chris­top­he­rio Fel­de­rio „Pa­ti­se­e­rie!“ (pranc. „Kon­di­te­ri­jos par­duo­tu­vė“), ku­rią juo­kais va­di­na sa­vo mal­dak­ny­ge. Gim­ta­die­nio pro­ga kny­gą apie pran­cū­ziš­kos kon­di­te­ri­jos sub­ti­ly­bes jai pa­do­va­no­jo drau­gė, pa­lin­kė­ju­si, kad grei­čiau im­tų­si sal­daus ver­slo ir re­a­li­zuo­tų ta­len­tą – lin­kė­ji­mas iš­si­pil­dė.

Pra­dė­jus ver­slą K.Ne­kra­šie­nei ga­min­ti na­muo­se lie­ka ma­žiau lai­ko, nors po­mė­gį suk­tis vir­tu­vė­je ji at­si­ne­šė iš gim­tų­jų na­mų ir vai­kys­tės. La­bai ge­rai ga­mi­no ma­ma, nuo ma­žens to iš­mo­kė ir duk­rą. „Ei­ti pirk­ti tor­tą par­duo­tu­vė­je man vi­sa­da at­ro­dė… gė­din­ga!“ – juo­kia­si ke­pyk­lė­lės sa­vi­nin­kė, ku­ri pri­si­pa­žįs­ta, kad ga­myk­li­nės kon­di­te­ri­jos, ži­no­ma, yra įsi­gi­ju­si ne kar­tą bent jau tam, kad pa­jus­tų sko­nio skir­tu­mą. Bet tai da­ry­da­ma vi­sa­da jau­tė­si blo­gai, nes ži­no­jo, kad ga­li pa­ga­min­ti, ką pa­no­rė­ju­si, pa­ti.

 

De­ser­tų ko­lek­ci­ja – ža­lia­jai va­ka­rie­nei

„Tu­ri­me sa­vo klien­tų, ku­rie džiau­gia­si, kad pa­ga­liau at­si­da­rė­me Aly­tu­je, nes „Tu­sal­di“ pa­žįs­ta vir­tu­a­liai ir at­va­žiuo­da­vo ap­si­pirk­ti į Geiš­ta­rus. Yra at­ei­nan­čių pa­smal­sau­ti, pa­žiū­rė­ti, ką siū­lo­me. Yra ne­gir­dė­ju­sių apie mus, bet no­riai ra­gau­jan­čių mū­sų ga­mi­nių“, – sa­ko Kris­ti­na ir ža­da, kad de­ser­ti­nės asor­ti­men­tas plė­sis ir kei­sis pri­klau­so­mai net nuo me­tų lai­kų.

Pa­vyz­džiui, Geiš­ta­ruo­se vei­kian­čio­je „Tu­sal­di“ ke­pyk­lė­lė klien­tai la­bai pa­mė­go tin­gi­nį su varš­ke, ta­čiau jis leng­vas ir po­pu­lia­res­nis šil­tuo­ju me­tų lai­ku. Va­sa­rą Kris­ti­na taip pat ža­da pa­siū­ly­ti kok­tei­lių, gai­ves­nių de­ser­tų: „Ap­skri­tai man pa­čiai la­bai pa­tin­ka eks­pe­ri­men­tuo­ti ir de­gus­tuo­ti, štai ru­de­nį atos­to­ga­vo­me Pran­cū­zi­jo­je, tai pir­miau­sia, ką pa­da­riau – per­bė­gau per ke­pyk­lė­les, de­ser­ti­nes ir pa­žiū­rė­jau, ką nau­jo jie siū­lo.“

Be­je, „Tu­sal­di“ ga­li pa­si­gir­ti ne tik vis at­nau­ji­na­mų de­ser­tų me­niu, bet ir jų ko­lek­ci­ja. Ją K.Ne­kra­šie­nė su­kū­rė spe­cia­liai pra­ėju­sią va­sa­rą vy­ku­siai ža­lia­jai va­ka­rie­nei – de­ko­ru, šil­ta at­mo­sfe­ra iš­si­ski­rian­čiai ir su­bū­ru­siai mies­to ben­druo­me­nę bei sve­čius prie ben­drų sta­lų Ža­lio­jo­je gat­vė­je. „Tu­sal­di“ pri­sta­tė ža­lios ir bal­tos spa­vos de­ser­tus su ori­gi­na­lia puo­šy­ba, tam la­bai ti­ko bal­ta „Pa­vlo­va“, ža­li ma­ka­ru­nai, py­ra­gai­čiai, ku­rių de­ko­ra­vi­mui iš­ra­din­gai pa­nau­do­ti mė­tos la­pe­liai ir ki­ti ža­lu­my­nai.

K.Ne­kra­šie­nė la­bai džiau­gia­si, kad, nors ke­pyk­lė­lė tuo me­tu dar ne­bu­vo at­si­da­riu­si Aly­tu­je, ta­čiau sėk­min­gai pri­si­jun­gė prie šios ben­druo­me­ni­nės ini­cia­ty­vos ir ža­da tai da­ry­ti at­ei­ty­je.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Jau apsilankėmę "Tusaldi" prie skanios kavos paragavome nuostabaus skonio, tiesiog burnoje tirpstančių pyragėlių, likome labai patenkinti, jaukus interjeras, malonus aptarnavimas, platus asortimentas. Linkime visokeriopos sėkmės šiame versle, o me užsuksim dar ne vieną kartą, pagaliau suradome tą ko norėjome.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.