Sa­va­no­rys­tė Aly­taus pa­bė­gė­lių re­gist­ra­ci­jos cen­tre: „Čia yra ka­ras ir jis ne­at­si­ti­ko pa­si­ruo­šus”

Nak­ti­nė pa­mai­na ma­tuo­ja­ma au­to­bu­sais

Ko­vo 11-osios iš­va­ka­rė­se, ar­tė­jant il­ga­jam sa­vait­ga­liui ir pra­švi­tus pa­va­sa­ri­nei sau­lei, vi­lio­jan­čiai į gam­tą, bu­vo pa­vie­šin­tas pra­šy­mas: pa­bė­gė­lių cen­trui rei­kia sa­va­no­rių pa­gal­bos, at­ei­ki­te kas ga­li­te. Rau­do­no­jo Kry­žiaus ko­or­di­na­to­rės Mo­ni­ka ir Ug­nė, ku­rių te­le­fo­nais vy­ko re­gist­ra­ci­ja, dė­ko­ja vi­siems at­si­lie­pu­siems – te­le­fo­nai už­kai­to. Arit­me­ti­ka – vie­no po­kal­bio me­tu te­le­fo­nas fik­savo 15 pra­leis­tų skam­bu­čių.

Dau­ge­lis šių at­si­lie­pu­sių žmo­nių jau įsi­trau­kė į sa­va­no­rys­tę vie­no­je ar ki­to­je po­zi­ci­jo­je. Pa­bė­gė­lių re­gist­ra­ci­jos cen­tre sa­va­no­riai re­gist­ruo­ja at­vyks­tan­čius, da­li­ja jiems mais­to ir hi­gie­nos pa­ke­tus, at­lie­ka mig­ra­ci­jos re­gist­ra­ci­ją, ieš­ko būs­to per „Stip­rūs kar­tu“ pro­gra­mą, pri­žiū­ri nuo ka­ro bė­gan­čių šei­mų vai­kus, kad ar­ti­mie­ji ga­lė­tų ra­miai nu­si­praus­ti, pa­val­gy­ti po sun­kios ke­lio­nės.

Rau­do­no­jo Kry­žiaus sa­va­no­riai re­gist­ruo­ja­si bu­dė­ji­mams už­da­ro­je feis­bu­ko gru­pė­je, jo­je skel­bia­ma ir eks­tra in­for­ma­ci­ja apie at­vyks­tan­čius au­to­bu­sus, iki pu­sės šim­to pa­bė­gė­lių vie­na­me. Ne­re­tai au­to­bu­sai at­vyks­ta nak­tį, jų skai­čiu­mi ma­tuo­ja­mi bu­dė­ji­mai. Per­var­gu­sius žmo­nes rei­kia už­re­gist­ruo­ti ir ap­nak­vin­din­ti, pa­da­ly­ti mais­to, hi­gie­nos pa­ke­tus. Kar­tais pri­im­ti 100 žmo­nių ten­ka vos ke­liems nak­ti­nės pa­mai­nos sa­va­no­riams. „Ačiū, jūs pa­tys šau­niau­si!“ – to­kie ko­or­di­na­to­rių įra­šai už­da­ro­je sa­va­no­rių feis­bu­ko gru­pė­je at­si­ran­da po sun­kių nak­ti­nių bu­dė­ji­mų.

„Čia yra ka­ras“

„Mums rei­kia vi­sų, siū­lan­čių sa­vo pa­gal­bą, daug to­kių, ku­rie ei­na pro ša­lį ir už­ei­na į cen­trą – sa­ko, no­riu pa­dė­ti“, – sa­ko Rau­do­no­jo Kry­žiaus sa­va­no­rių ko­or­di­na­to­rė Ug­nė. Pra­dė­ju­si sa­va­no­riau­ti ko­vi­do pan­de­mi­jos me­tu, nuo sau­sio Ug­nė yra Rau­do­no­jo Kry­žiaus Aly­taus sky­riaus dar­buo­to­ja – sa­va­no­rių ko­or­di­na­to­rė.

Ant­ro­ji sa­va­no­rių ko­or­di­na­to­rė Aly­taus pa­bė­gė­lių re­gist­ra­ci­jos cen­tre – M.Aziu­le­vi­čiū­tė. Prie Rau­do­no­jo Kry­žiaus sa­va­no­rys­tės ji pri­si­jun­gė šią va­sa­rą, per mig­ran­tų kri­zę. Mo­ni­ka – ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo bū­re­lio va­do­vė. Pa­bė­gė­lių cen­tre jos rū­pes­tis ir sa­va­no­rių bu­dė­ji­mo gra­fi­kų su­da­ry­mas.

„Kol kas ko­or­di­na­to­rės esa­me dvie­se, bet, dir­bant su sa­va­no­riais, ma­to­si, kaip na­tū­ra­liai iš­sig­ry­ni­na ly­de­riai, ga­lin­tys ko­or­di­nuo­ti pro­ce­są. Ti­ki­mės, kad jie bus at­ra­ma ir pa­gal­ba mums. Pa­čio­je pra­džio­je ir pats re­gist­ra­ci­jos pro­ce­sas to­bu­lė­jo, ir ki­to kas­dien, net­gi ke­lis kar­tus per die­ną. Tu­rė­ti tai­syk­les la­bai su­dė­tin­ga, nes si­tu­a­ci­ja grei­tai kei­čia­si, rei­kia ras­ti op­ti­ma­lius spren­di­mus“, – sa­ko Mo­ni­ka.

Ko­or­di­na­to­rė ma­to sa­va­no­rių lū­kes­čius at­ei­ti ir gau­ti tiks­lų in­struk­ta­žą, ką ir kaip pri­va­lai da­ry­ti. „Be abe­jo, mes su­pa­žin­di­na­me su už­duo­ti­mis, bet ne­ga­li­me vi­siš­kai įves­ti žmo­gaus ir pa­lie­ka­me ši­tą funk­ci­ją ki­tiems sa­va­no­riams, ku­rie sis­te­mą jau ži­no. Su­pran­tu, kad nau­jiems sa­va­no­riams tas su­dė­tin­ga, bet ir pa­ti si­tu­a­ci­ja ne­leng­va. Čia yra ka­ras, jis ne­at­si­ti­ko pa­si­ruo­šus. Jis tie­siog at­si­ti­ko, ir mes vi­si esa­me įmes­ti. Ir vi­si ly­giai taip pat ka­pa­no­ja­mės. Aš la­bai dė­kin­ga sa­va­no­riams, ku­rie vis­ką su­pran­ta, mo­ko­si, ap­si­šar­vuo­ja kan­try­be, ne­pa­si­duo­da, o ki­tą die­ną jie at­ei­na jau kaip to pro­ce­so ži­no­vai ir mo­ko nau­jo­kus“, – pa­sa­ko­ja ko­or­di­na­to­rė Mo­ni­ka.

Sa­va­no­rys­tė kaip psi­cho­te­ra­pi­ja

Mo­ni­ka ir Ug­nė ne­abe­jo­ja, kad dau­ge­liui žmo­nių, iš­ban­džiu­sių sa­va­no­rys­tę ka­ro Uk­rai­no­je me­tu pa­de­dant pa­bė­gė­liams, ji taps ne­vie­na­die­niu at­ra­di­mu. Šios kri­zės me­tu, be ki­ta ko, tai ir psi­cho­te­ra­pi­ja. Pa­bė­gė­lių re­gist­ra­ci­jos cen­tre nie­kas ne­tu­ri lai­ko ne tik ap­ta­ri­nė­ti nau­jau­sių ži­nių, bet net­gi įsi­jung­ti jų mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne. Kai ga­li pa­dė­ti tiems, kam pa­gal­bos tik­rai rei­kia, emo­ciš­kai ge­riau jau­tie­si ir pats.

Žiū­rint iš ša­lies sa­va­no­rys­tės es­mę su­pras­ti sun­ku, čia kaip tas bib­li­nis rei­ka­las, „o, kad bū­tum šal­tas ar­ba karš­tas“, bet ne drun­gnas. La­bai sma­gu sa­va­no­rių bū­ry­je pa­ma­ty­ti pa­žįs­ta­mų aly­tiš­kių vei­dus, sa­va­no­rys­tė vie­ni­ja, gims­ta nau­jos pa­žin­tys, o pra­lei­dęs drau­ge ke­tu­rias pa­mai­nos va­lan­das tam­pi la­bai ge­ru pa­žįs­ta­mu.

„Tik­ro­ji ka­ro kri­zė, ku­rio­je ma­to­mi Rau­do­no­jo Kry­žiaus sa­va­no­riai, vi­są lai­ką bu­vo kaž­kur ki­tur, to­li nuo mū­sų. Da­bar vis­kas vie­to­je ir re­a­lu, pa­gal­bos rei­kia čia ir da­bar“, – sa­ko sa­va­no­rių ko­or­di­na­to­rės Ug­nė ir Mo­ni­ka. Di­de­lė ver­ty­bė, ku­rią duo­da sa­va­no­rys­tė – ga­li­my­bė su­vok­ti sa­vo lai­mės bū­se­ną, pil­nat­vę, ku­rios gal nie­ka­da gy­ve­ni­me taip ne­įver­ti­nai, kai par­ėjęs na­mo iš pa­bė­gė­lių re­gist­ra­ci­jos cen­tro, jau vien dėl to, kad pats tu­ri kur par­ei­ti.

„Kai pa­ma­tai, kas čia de­da­si, žmo­nių skaus­mą, tuos iš­var­gu­sius vei­dus, ver­kian­čius vai­kus, kai dar ten­ka pra­neš­ti apie žu­vu­sį vy­rą... Sa­ky­tum, vie­nas ki­tas žmo­gus bė­do­je, bet kai yra mi­nia, kai jau­ti jų emo­ci­jas – pa­čiam skau­da be pro­to. Tur­būt to­dėl sa­va­no­rys­tė pa­de­dant nuo ka­ro pa­si­trau­ku­siems uk­rai­nie­čiams taip žmo­nes ir su­vie­ni­jo, at­si­ra­do stip­ry­bė ben­drys­tė­je, tas kumš­tis sa­va­no­rių, ku­rie sa­kė, kad „ne­ga­liu vi­są die­ną, bet ga­liu ke­tu­rias va­lan­das“, ar­ba jei nak­tį at­va­žia­vo 5 au­to­bu­sai – „skam­bin­kit man“. Sa­va­no­rys­tė čia to­kia stip­ri, nes čia žmo­nės at­ei­na dėl to, kad no­ri pa­dė­ti“, – sa­ko Ug­nė.

Pri­pras­ti ne­įma­no­ma

Rau­do­no­jo Kry­žiaus Aly­taus sky­riaus va­do­vė Al­do­na Tu­raus­ky­tė sa­ko, kad sa­va­no­rių ran­kų šiuo me­tu rei­kia ir „Ti­ko­Tiks“ rū­šia­vi­mo punk­te, ir Rau­do­no­jo Kry­žiaus būs­ti­nė­je Li­go­ni­nės gat­vė­je, ir bu­vu­siuo­se glo­bos na­muo­se A.Juo­za­pa­vi­čiaus gat­vė­je. Šio­se vie­to­se ren­ka­mi ir rū­šiuo­ja­mi daik­tai. Ko trūks­ta? Šiuo me­tu rei­ka­lin­gi nau­ji įvai­raus dy­džio apa­ti­niai rū­bai mo­te­rims, vai­kams, pa­aug­liams, įvai­rių dy­džių mo­te­riš­kos ir vy­riš­kos gu­mi­nės šle­pe­tės, nes po ke­lio­nės no­ri­si nu­si­mes­ti sun­kius ba­tus. Pa­aug­liams trūks­ta kas­die­nių dra­bu­žių – džin­sų, marš­ki­nė­lių, džem­pe­rių.

Vie­nin­te­lis rei­ka­la­vi­mas no­rin­tiems tap­ti sa­va­no­riais – am­žius, tai yra nuo 18 me­tų. Jau­nes­niems rei­kia tė­vų su­ti­ki­mo, pui­ki iš­ei­tis – įsi­jung­ti į to­kią veik­lą drau­ge. „Sa­va­no­rys­tė, o ne ma­ma­no­rys­tė“ – kaip pa­juo­ka­vo vie­na sa­va­no­riau­jan­ti ma­ma, pa­ra­gi­nu­si tai da­ry­ti ir sū­nų, bet kiek­vie­nas nu­spręs­ti tu­ri pats. Te­ko gir­dė­ti sa­va­no­riau­jan­čių mo­ky­to­jų pa­svars­ty­mų, kad bū­tent to­kia veik­la moks­lei­viams ga­lė­tų bū­ti pra­smin­giau­sios „so­cia­li­nės va­lan­dos“. Pa­gal­bos rei­kia įvai­riau­sios, net ir pa­keis­ti te­le­fo­no kor­te­lę (at­vy­ku­sie­ji gau­na lie­tu­viš­kų ry­šio tie­kė­jų), pa­gel­bė­ti su strin­gan­čia kom­piu­te­ri­ne pro­gra­ma re­gist­ra­ci­jai.

A.Tu­raus­ky­tė ne­abe­jo­ja: kiek­vie­nas, jei tik jau­čia, kad ga­li pa­dė­ti, at­ras sa­ve kaž­ku­rio­je veik­lo­je. Svar­bu vis­kas, taip pat ir kal­bin­ti nuo ka­ro be­si­trau­kian­čius žmo­nes, pa­sa­ky­ti, kad vis­kas bus ge­rai, pa­pa­sa­ko­ti apie mies­tą, ku­ria­me jie ra­do būs­tą. Tai nė­ra taip pa­pras­ta, kaip SMS ži­nu­te pa­au­ko­ti ke­lis eu­rus ge­ru­mo ak­ci­jai, nes uk­rai­nie­čiai pa­sa­ko­ja sa­vo iš­gy­ve­ni­mus.

„Kiek­vie­na is­to­ri­ja – vi­siš­kai uni­ka­li, pri­pras­ti ne­įma­no­ma, tai nu­sė­da mu­my­se, min­ty­se ir šir­dy­je, nes vi­si esa­me žmo­nės. Tai, kas vyks­ta, tur­būt mus vi­sus pri­ver­tė per­mąs­ty­ti dau­ge­lį da­ly­kų, sa­va­no­rys­tė yra vie­nas iš jų“, – sa­ko Ug­nė.

P. S. No­rin­čius sa­va­no­riau­ti pra­šo­me kreip­tis tie­sio­giai į Aly­taus pa­bė­ge­lių re­gist­ra­ci­jos cen­trą 11.30 ar­ba 15.30 val. kas­dien, klaus­ti ko­or­di­na­to­rių Ug­nės ar­ba Mo­ni­kos.

IT naujienos